darbas

Sulaukus pilnametystės kiekvieno žmogaus gyvenime atsiranda begalės naujų patirčių: mokyklos baigimas, pradedama ieškoti studijų krypties, darbo, išsikraustymas iš tėvų namų bei persikėlimas į naują miestą. Natūralu, kad šiame pokyčių etape yra susiduriama su įvairiausiomis baimėmis, klausimais ir problemomis, tad neretai pagalbos yra kreipiamasi į tėvus, kurie padeda susitvarkyti su užgriuvusiomis suaugusio žmogaus atsakomybėmis.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Antstolių akiratyje esantys gyventojai, besitikintys laikinos darbo paieškos išmokos, gali likti be šių lėšų. Nepateikus pažymos antstoliams, iš valstybės gauta parama gali būti nuskaityta neįspėjus. „Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba“, – delfi.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau. Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Visiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims, birželio mėnesį teisingai pateikusiems prašymus darbo paieškos išmokai gauti, penktadienį jos buvo išmokėtos. Iš viso į 82,5 tūkst. asmenų sąskaitas pervesta beveik 3,4 mln. eurų, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime. „Šią savaitę 98 proc. išmokos gavėjų pervestos paramos lėšos.

Per pastaruosius kelerius metus IT specialistų, ypač programuotojų, skaičius pasaulyje smarkiai išaugo. Tai – viena paklausiausių profesijų ir Baltijos šalyse, Ukrainoje bei Baltarusijoje. Pastarųjų dviejų šalių programuotojai dairosi darbo už savo šalies ribų, ypač Latvijoje, nors duomenys rodo, kad vidutinis IT specialistų darbo užmokestis Baltijos šalyse yra panašus. Estijos bendrovės „RIA.

Karantino metu daugybei darbuotojų teko dirbti nuotoliniu būdu – iš namų. Ir nors daugeliui toks darbo stilius atrodo patrauklus, atliktas tyrimas parodė, kad jis gali turėti didelį trūkumą – dėl jo ilgėja darbo diena. Programinės ir techninės gamintojas „Microsoft“ neseniai atliko tyrimą, kaip keičiasi žmonių darbo specifika jiems pradėjus dirbti namuose.

Neįgaliuosius restorane „Pirmas blynas“ įdarbinęs olandas Timas van Wijkas nori ne tik jiems suteikti galimybę išmokti naujų dalykų ir dirbti. Restorano įkūrėjas nori, kad ir visuomenė matydama kitokius žmones juos priimtų, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad į restoraną užėję lankytojai išsigąsta, sutrinka ir sprunka lauk. Tačiau, pasak Tim van Wijk sunkumai, su kuriais jis susiduria vadovaudamas restoranui susiję ne su darbuotojais.

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo jėgos ir dempinguoti atlyginimų, sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos, rašoma SADM pranešime spaudai.

Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse, rašoma pranešime spaudai.  Palyginti su 2019 m. bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.

Vyras nufilmavęs dramatišką įrašą, kaip metė savo darbą – tapo sensacija ir surinko per 11 milijonų peržiūrų. „TikTok“ paskyroje vyras nufilmavo, kaip netikėtai sumanė mesti savo darbą, o visa tai nufilmavo. Maxwell Dean sukaupė drąsą ir nuėjo pas savo viršininkę, kuri anot jo – bjauri ir nemaloni, ir išrėžė viską, ką galvoja.  Savo įrašu vyras surinko per 11 milijonų peržiūrų, o internautai komentavo, kad patys norėtų atrasti tiek drąsos pas save ir padaryti tą patį.

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos, bet ir sezoniškumas, teigia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje atrodo sunaikino poilsio ir pramogų industriją, palikdama be darbo daugybę žmonių. Tačiau Lietuvos pajūryje atrodo šie ekonomikos dėsniai bent jau vasarą negalioja. Darbdaviai čia darbuotojams neretai moka kur kas daugiau – atlyginimai gali būti net keliais šimtais eurų didesni nei įprastai. Vasaros laikotarpiu pajūryje išauga sezoninių darbuotojų poreikis: padavėjų, virėjų, virtuvės pagalbininkų, kambarių tvarkytojų, pardavėjų.

Pirmąjį metų pusmetį pranešta apie 14 mirtimi pasibaigusių incidentų darbe – tai 7 atvejais (33 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).  Per pirmus šešis mėnesius gauti ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Šiemet daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos srityse.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.  Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.

Juos suvedė bendra profesija, nuo pat bendravimo pradžios atrodė, kad vienas kitą pažįsta amžinybę, jau pirmojo susitikimo metu pilve skraidė drugeliai, o dvejų metų draugystę neseniai vainikavo santuoka. Tokia yra Indrės ir Evaldo Starinskų meilės istorija – graži ir verčianti patikėti, kad kiekvienam kažkur pasaulyje yra skirtas sielos draugas. Vilkaviškyje gyvenanti pora dirba Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

Nors koronaviruso ir karantino banga pamažu atslūgsta, šių dalykų padariniai vis dar stipriai jaučiami. Neseniai dviejų vaikų mama pasidalijo tuo, kad buvo atleista iš darbo, nes jos viršininkui trukdė tai, kad ji namuose rūpinasi vaikais. Kalifornijoje gyvenanti Dris Wallace yra tinklaraštininkė ir buvusi įmonės sąskaitų valdytoja. Kovo viduryje ji dėl koronaviruso pradėjo dirbti iš namų ir dar turėjo rūpintis namuose likusiais ketverių metukų dukra bei metukų sūnumi.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad konfliktas su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu dirbti nepadeda, tačiau kol kas neatsako į klausimą, ar neketina jam neįtinkančio vadovo nušalinti.

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Restoranų verslą sunkmetis sukrėtė itin skaudžiai, o kartu nukentėjo ir darbuotojai. Panevėžietė Natalija – virėja. Nenujausdama krizės moteris kovo mėnesį nusprendė pakeisti darbovietę – pereiti iš vieno baro į kitą. Kaip tik tuo metu prasidėjo karantinas, ir moteris liko be darbo.   „Stovėjau darbo biržoje karantino metu, gavau išmoką bedarbio“, – pasakoja virėja Natalija Miknevičienė. Visgi moteris nosies nenukabino ir ieškojo papildomų uždarbių.

Didžiausias Vakarų Lietuvoje prekybos ir pramogų centras Klaipėdos „Akropolis“ penktadienį grįžta į įprastinį ritmą: jame veikiančių parduotuvių darbo laikas pailgės viena valanda – iki 21 val. Darbo laikas ilginamas reaguojant į klientų prašymus bei siekiant geriau paskirstyti užsukančiųjų srautus. Parduotuvės nuo šio penktadienio bus atidarytos nuo 10 iki 21 val., išskyrus „Maxima XXX“, kuri veikia nuo 8 iki 23 val.

Lietuvoje toliau švelnėjant karantino sąlygoms, praėjusią savaitę darbo rinkoje buvo stebima didelė pardavėjų ir pardavėjų kasininkų paklausa, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, pardavėjų ieško ne tik prekybos centrai, bet ir mažos prekybos įmonės. Taip pat ieškoma virėjų, apsaugos darbuotojų, degalinių operatorių. Tuo metu įsidarbinimo galimybės mažėjo nekvalifikuotiems darbininkams, nors jie sudaro beveik ketvirtadalį visų darbo pasiūlymų.

Švelnėjančios karantino sąlygos padėjo daliai verslo sektorių atsigauti, tačiau ne visiems. Ir nors privačiuose darbo paieškos portaluose fiksuojamas augantis skelbimų skaičius, registruoto nedarbo lygis šalyje nemažėja. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Verslas pamažu atsigauna „Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau tas atsigavimas matomas netolygiai visuose sektoriuose.

Oficialūs bedarbiai jau gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos. Šią paramą darbo neturintiems ir Užimtumo taryboje užsiregistravusiems žmonėms yra įteisinęs Seimas – ji yra dalis bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti koronaviruso ir karantino neigiamas pasekmes gyventojams.  Išmoka siekia 200 eurų, jei žmogus negauna jokios nedarbo išmokos, ir 42 eurus – gaunantiems tokią išmoką.

Nuo birželio 15 dienos, pirmadienio, Kauno „Akropolis“ grįžta prie įprasto darbo laiko. Parduotuvės dirbs nuo 10 iki 21 val. „Maxima XXX“ pirkėjus pasitiks nuo 8 iki 22 val., „Eurovaistinė“ nuo 8 iki 22 val. Trumpesniu nei įprasta laiku kol kas veiks tik kavinės ir restoranai – nuo 10 iki 21 val, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Baigiantis karantinui, miestas vėl atgyja – į aplinkinius biurus grįžta darbuotojai, žmonės palengva ima ruoštis atostogoms, mieste daugėja ir keliautojų.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Pasibaigus keturiuose policijos komisariatuose vykdomam eksperimentui dėl darbo organizavimo bus priimami sprendimai, kaip visoje Lietuvoje koreguoti pareigūnų funkcijas. Policijos vadovo Renato Požėlos teigimu, svarstoma grįžti prie pareigūnų specializacijos.

Pasijusti „ne savo rogėse“ gali bet kokio amžiaus ir bet kokios profesijos darbuotojas. Nepatogumo, nejaukumo, nežinojimo, ką daryti ir ko imtis būsena gali užklupti tiek ką tik į įmonę įžengusį darbuotoją, tiek ilgus metus dirbantį ir kompanijai atsidavusį komandos narį. Vadovo užduotis tokį žmogų pastebėti ir, užuot vadovavusis moto „nenori nereikia“, „gera vieta ilgai tuščia nebūna“, įdėti darbo ir jam padėti.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta ir darbuotojai, dirbę sektoriuose, kuriems karantino ribojimai buvo griežčiausi, sako pirmasis Vyriausybės vicekancleris. Pasak Luko Savicko, jau kelias savaites iš eilės į darbą priimama daugiau žmonių, nei atleidžiama.

Šalyje net trečdalis ligoninių dar neatvėrė durų savo pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tai jau vadina veltėdžiavimu. Pasak jo, pasiruošti veiklos atnaujinimui gydymo įstaigos turėjo visą mėnesį, tačiau neskubėjo galbūt dėl to, kad ir nedirbdamos gauna finansavimą iš ministerijos. Ministras grasina iki pirmadienio nepradėjusioms gydyti ligoninėms pinigų kranelį užsukti. O gyventojai tuo metu dalijasi istorijomis, kaip nesulaukia net būtinosios pagalbos.

Mažeikių rajone nužudyto pareigūno istorija supurtys visą šalies policijos sistemą. Bus atliekamas Telšių apskrities komisariato auditas, visi kontroliuojantys pareigūnai įpareigoti tikrinti, ar į iškvietimą vykstantys jų kolegos turi ir ar dėvi visas apsaugos priemones, gali būti grąžinta ir per policijos reformą prieš keletą metų panaikinta tvarka.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės scenarijui, kaip paremti darbdavius, ekstremalios situacijos ar karantino metu į prastovas išleidžiančius 60 metų ir vyresnius darbuotojus.

Lietuvos miestuose ir miesteliuose – didžiulis flešmobas. Keliolikai minučių į aikštes, skverus, gatveles išėję šimtai orkestrų, chorų ir dainininkų dėkojo visiems prisidėjusiems prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo. Visgi šią Vyriausybės kanceliarijos sugalvotą akciją – „Ačiū, Lietuva“ kai kurie opozicijos politikai vadina tiesiog valdžios savireklama prieš rinkimus.

Kviečiame pasižiūrėti, kaip technologijos pakeitė mūsų kasdienybę ir gyvename tokiuose namuose, kokius prieš kelias dešimtis metų galėjome tik įsivaizduoti. Mobilieji telefonai liečiamais ekranais, galintys kontroliuoti apšvietimą namuose ar kalbėtis su mumis – kadaise buvo tik svajonė, dabar tokį turime beveik kiekvienas. Vis daugiau lietuvių isirengia išmaniuosius namus, kviečiame tokiuose apsilankyti.

Dirbant iš namų pradėjo skaudėti nugarą? Chiropraktikas paaiškino, kaip taisyklingai sėdėti, kad išvengtumėte nugaros, klubų ir kaklo skausmų. Didžioji dalis įprastai ofise dirbančių žmonių karantino metu dirba iš namų. Tokiu būdu jie išvengia būriavimosi viešajame transporte piko metu ir palaiko socialinį atstumą. Tačiau šis pokytis taip pat pasižymi ir tam tikrais sunkumais. Daugelis darbui namie neturi tinkamų priemonių.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Nuo pirmadienio į mokyklas leidžiama grįžti pradinių klasių ir specialiųjų mokyklų mokiniams. Mokyklos gali rinktis, ar iki ugdymo proceso pabaigos tęs mokymą nuotoliniu būdu, ar leis mokiniams fiziškai sugrįžti į klases. Nuo mokyklų pasirinkimo priklausys namuose pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrinčių tėvų bei globėjų veiksmai – dalis galės grįžti į darbą, dalis tęs nedarbingumą vaiko priežiūrai. Tokia situacija truks iki ugdymo proceso pabaigos.

Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.

Nors karantino sąlygos Lietuvoje švelnėja, o verslo atstovai po kilusių biurokratinių naštų pradeda gauti subsidijas, darbo rinkoje nuotaikos išlieka niūrios – nuo karantino pradžios darbuotojų paklausa sumenko, o jaunimui ir kitų amžiaus grupių asmenims susirasti naują ar papildomą darbą tam tikrose srityse gali būti sudėtinga.

Jei dar nepradėjote planuoti vasaros atostogų, metas suskubti – liko kiek daugiau nei mėnuo iki baigsis terminas išnaudoti savo ilgai kauptas atostogas. Prieš kelerius metus pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja už daugiau kaip trejus metus sukauptas atostogas išleisti iki šių metų liepos 1-osios.

Trečiadienį ryte darbo vietoje neblaivus buvo aptiktas laisvai samdomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojas.  Policijos departamento duomenimis, 1966-aisiais gimusiam darbuotojui apie 9.15 val. buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas.  Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė BNS sakė, kad vyras dirbo komisariato aptarnavimo skyriuje.  Jis nušalintas nuo darbo.

Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.

Vyriausybė, švelninant karantino sąlygas, nuo pirmadienio leido atnaujinti ir visų odontologinių paslaugų teikimą, tačiau kol kas ne visi kabinetai ir klinikos veiklą atnaujino. Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus sako, kad darbą atnaujino apie pusę visų Lietuvoje veikiančių odontologijos įstaigų. „Apie pusę, bet kol kas ne daugiau. Kiekvienas turi adaptuotis pagal savo klinikas“, – BNS sakė Odontologų rūmų vadovas.

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Gydytojai ir slaugytojai nekantriai laukia jau balandį pažadėtų didesnių algų. Tačiau kol kas išvydę algalapius medikai nedžiūgauja, mat valdžios pažadėti dosnesni pinigai pasiekė ne visus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad už algų padidėjimą atsakingi ligoninių vadovai. Vieni jų tikina dar negavę pinigų iš Valstybinės ligonių kasos, kiti jau susiderėjo su profsąjungomis dėl atlyginimų didinimo.