darbas

Gyventi yra brangu, todėl daugeliui mūsų darbas yra būtinas išgyvenimui. Kadangi daugelis dirba nuo devynių iki penkių, darbovietė dažnam tampa antraisiais namais. Taigi savaime suprantama, kad darbo aplinka gali turėti nemažą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai. Darbas šalia bendraminčių gali motyvuoti ir įkvėpti, o štai įstrigus su visiškais peštukais, dažnai yra pastebimas priešingas rezultatas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai neskyrus papildomų 15 tūkst. kvotų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, jog dėl to vežėjai nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų. Asociacijos teigimu, bendrovėms trūksta vairuotojų, todėl jos negali vykdyti užsakymų klientams ir dengti finansinių įsipareigojimų bankams. Šiemet vežėjams buvo suteikta 11,6 tūkst. įdarbinimo kvotų, tačiau jos išnaudotos dar gegužę.

Kaimynai latviai imasi drastiškų priemonių – darbdaviams suteikia teisę atleisti iš darbo tuos, kurie iki rugsėjo vidurio nesiskiepys nuo koronaviruso. Lietuva tokių kraštutinių veiksmų kaip kaimynai griebtis nesiryžta, tačiau ruošia naują tvarką – privalomą darbuotojų testavimą. Kai kurie darbdaviai atviri: nenori mokėti už nesiskiepijančių testavimą ir išleisti tirtis darbo metu. Tokią prievolę testuotis ministerija žada įvesti tiems, kurie atsisako skiepo, bet nori dirbti.

Pandemija nesustabdė noro susikurti darbo vietą sau – norinčiųjų pradėti verslą su valstybės subsidiją šiemet jau yra tiek, kiek per visus metus pernai, rašo portalas vz.lt. Užimtumo tarnyba pažymi, kad paraiškų finansavimui darbo vietai susikurti 2019 metais gauta 836, pernai – 1032, o šiemet vien per pirmąją atranką – 1036. Anot tarnybos, ttarp teikiančiųjų paraiškas populiariausios veiklos tebėra statybos, autoserviso, prekybos ir fotografijos.

Vykstant pertvarkai Valstybės saugumo departamente (VSD), darbą šiemet paliko kelios dešimtys žvalgybos pareigūnų, įskaitant darbuotoją, 2019 metais institucijoms pranešusį apie galimai neteisėtus veiksmus tikrinant prezidento Gitano Nausėdos aplinką, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Išaugusios statybinių medžiagų kainos ir jų trūkumas tikras galvos skausmas ir žmonėms, ir nekilnojamo turto vystytojams. Žmonėms užbaigtų projektų gali laukti net ir pusmetį, o įsigijusiems būstą dar prieš statybinių medžiagų kainoms šokant į viršų, norint, kad jis būtų užbaigtas, gali tekti ir susimokėti papildomai. Justinas, kuris šiuo metu įsirenginėja būstą, putplastį vadina aukso vertės medžiaga, nes norint jį įsigyti tektų laukti 2–3 mėnesius.

Lietuvoje atslūgus dar vienai pandemijos bangai ir mažėjant mirčių nuo koronaviruso, ėmė mažėti ir kai kurių su laidotuvėmis susijusių paslaugų įkainiai. Statistikos departamento (SD) duomenimis, beveik 10 eurų atpigo kapo duobės iškasimas. Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.

Ilgus metus kovojusios už lygias teises vyrams ir moterims, pastarosios darbovietėje vis dar jaučiasi menkiau įvertinamos. Deja, bet būtent moterys, o ne vyrai darbe dažniau yra ir žeminamos. 18-metė Lillie Cattell paviešino istoriją, kuomet darbdavys ją pažemino dėl netinkamos aprangos. Harlow mieste esančioje kompanijoje „Warwick Estates“ Lillie buvo pirmasis darbas, kuriuo ji labai džiaugėsi ir dėl kurio labai stengėsi.

Kasdien apie 10 000 lietuvių į darbą ateina daugiau ar mažiau girti. Tai rodo daugiau nei 12 milijonų prieš darbą atliktų blaivumo testų duomenys. Daugiausia neblaivių žmonių dirba miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose. Tiesa, ateiti į darbą išgėrę labiau linkę vyrai nei moterys, nors ir jos atsilieka tik trečdaliu. Labiausiai specialistus neramina tai, kad lietuviai palyginti su kitomis Europos šalimis, nors geria ir rečiau, bet vienu kartu gali išgerti bene daugiausia iš visų europiečių.

Verslo atstovai sako, kad pastaruoju metu sudėtinga rasti darbuotojų, nes šie mieliau renkasi gauti valstybės pašalpą. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia, kad yra spaudžiami darbdavių – jiems tenka didelis krūvis, nesuteikiamos atostogos, o atlyginimai taip pat nemotyvuoja. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, jog žmonės labiau linkę gauti valstybės paramą ir dirbti nelegaliai. Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turės statybininko tapatybės identifikavimo kodą (ID kodą). Taip nusprendė Seimas, priimdamas Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 dienos. Tikimasi, kad įdiegus statybininko ID kodą, bus sėkmingiau kovojama su nelegaliu darbu statybų sektoriuje.

Lietuvoje vyrai, užimantys tas pačias pareigas kaip ir jų kolegės, vis dar uždirba maždaug dešimtadaliu daugiau nei moterys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šį skaičių laiko geru rezultatu, nes kaimyninėse šalyse situacija kiek prastesnė. Tačiau ar tikrai šį skaičių galima vadinti pasiekimu tik dėl to, kad kitur yra blogiau? Pernai vyrų ir moterų atlyginimai tose pačiose pareigose skyrėsi kiek daugiau nei 12 procentų, rodo naujausi praneša Statistikos departamento duomenys.

Maskvos valdžia penktadienį sugrąžino reikalavimą gyventojams dirbti iš namų, sostinei registravus naują paros mirštamumo nuo COVID-19 rekordą dėl išplitusios užkrečiamesnio koronaviruso varianto „Delta“.  Sostinės interneto svetainėje paskelbtu dekretu Maskvos meras Sergejus Sobianinas nurodė verslams sumažinti biuruose dirbančių darbuotojų skaičių 30 procentų. Vakcinuotiems darbuotojams šis reikalavimas gali būti netaikomas, sakoma dekrete.

Ispanijos valdžia pakvies šimtus kompanijų prisijungti prie vieno didžiausių kada nors vykdytų eksperimentų, siekiant išsiaiškinti, ar keturių darbo dienų savaitės įvedimas nepakenktų ekonomikai.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Prasidėjus sezoniniams darbams, pajūrio ar kurortų verslininkai bei ūkininkai neberanda dirbti norinčių lietuvių, nors siūlo ir algas didesnes nei pernai, ir didesnį darbų asortimentą.  Ūkininkai žmonių neprisivilioja nei 1000 eurų atlyginimu, o maitinimo įstaigoms tenka samdytis darbuotojus iš Ukrainos. „Lietuvoje man patinka labiau nei Ukrainoje. Santykiai geresni, virtuvė geresnė. Iš esmės viskas geriau, viskas tenkina“, – teigia ukrainietis Behral.

Vyrauja stereotipai, kad stiuardesių darbas – būti gražioms, tačiau 28-erių vilnietė Kristina Bezrodnaja šiuos stereotipus sugriauna. Jachtų stiuardese dirbanti mergina neslepia, kad darbas fiziškai sunkus, o klientų užgaidos kartais verčia iš koto. Apie darbo ypatumus ir keisčiausias situacijas K. Bezrodnaja pasakojo naujienų portalui tv3.lt.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas, skelbiama VDI pranešime žiniasklaidai.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba skelbia, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 9,9 proc., Latvijoje – 9,5 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Nuo antradienio, birželio 1-osios, įsigalioja naujausi karantino atlaisvinimai: kavinės gali dirbti iki vidurnakčio, daugiau žmonių lankytis renginiuose, taip pat leidžiama susitikti didesnėms grupėms žmonių viduje, o lauke – neribotai. Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus naujos redakcijos nutarimą, karantino režimas pratęstas iki birželio 30 dienos 24 valandos, tačiau įsigalioja švelnesnės jo sąlygos.

Švedijoje vis daugiau bendrovių stengiasi savo darbuotojus pratinti laikytis sveikos gyvensenos principų. Visur šis principas yra daugmaž savanoriškas, tačiau kai kur darbuotojai, kurie nesilaiko visiems privalomos sporto tvarkos, gali tikėtis ir mažesnio atlyginimo. „Kiekvieną penktadienį, 11 val., „Bjorne Borge“ tvyro visiška tyla.

Metus ir keturis mėnesius darbo neturėjusi Kristina buvo jau vadinama ilgalaike bedarbe. Nedarbo laikotarpiu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet pasakoja nesulaukusi jokios normalios pagalbos, jokių mokymų, išskyrus pavėluotus darbo pasiūlymus, kuriuos ji jau anksčiau būdavo spėjusi susižvejoti internete ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.

Žmogaus asmenybė nėra pastovi, jos pokyčiams įtakos galimai turi žmogaus darbo patirtys. Apie tai „Psychology Today“ rašo mokslininkai Chia-huei Wu ir Lena Wang. Kokios darbo patirtys turi daugiausia įtakos asmenybės formavimuisi? Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad tinkama linkme charakteriui vystytis gali padėti dviejų tipų patirtys: tokios, kurios skatina labiau stengtis, ir sėkmė.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo leidimo dirbti visoms parduotuvėms darbo dienomis, nuo rytojaus, gegužės 29 d., Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ esančios ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės pradeda dirbti ir savaitgaliais. Galimybių pasą turintys lankytojai jau dabar gali apsilankyti kai kuriose prekybos centruose veikiančiose kavinėse.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė ir dirbančių žmonių gyvenimus – nemažai daliai jų tenka dirbti iš namų, o kai kurie darbuotis nusprendžia net iš užsienio šalių.   Atsirandant vis daugiau darbuotojų, kurie nori dirbti būnant užsienyje, natūraliai kyla klausimas, kaip įforminti tokias atostogas.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Per pandemiją daug žmonių Lietuvoje pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, nemaža jų dalis į įprastą nuolatinį darbą biuruose bent kurį laiką negrįš – žinomos Lietuvos įmonės sako to kol kas neplanuojančios. Pirmadienį įsigaliosiantis galimybių pasas leidžia laisvai į įprastas darbo vietas grįžti paskiepytiems darbuotojams, kurie didžiąją pandemijos dalį praleido dirbdami nuotoliniu būdu.

Netrukus darbo rinką užplūs tūkstančiai naujų šiais metais mokslus baigusių jaunuolių. Šiais metais situacija jiems ne itin dėkinga: dėl karantino ribojimų daugeliui nepavyko atlikti privalomų praktikų, kai kuriems – įgauti darbo patirties dirbant aptarnavimo, maitinimo sektoriuose, rašoma pranešime spaudai. Pirmąjį darbą susirasti bus lengviau, jei atsižvelgsite į pagrindines 5 taisykles.

Ilgos darbo valandos ir darbo keliamas stresas kasmet pražudo šimtus tūkstančių žmonių. Tai skelbia Pasaulio sveikatos organizacija ir baiminasi, kad pandemija mirčių statistiką dar labiau pablogins.  Insultai ir širdies ligos, sukeltos ilgų darbo valandų ir streso darbe 2016-ais metais pražudė net 745 tūkstančius žmonių. Šiuos šokiruojančius skaičius skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, pirmą kartą istorijoje atlikusi tokio pobūdžio mokslinį tyrimą.

Žinia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) – į darbą grįžta kovo mėnesį atleista dr. Mingailė Jurkutė. LGGRTC apie šią žinią antradienį pranešė savo socialiniame tinkle. Kaip rašoma, prieš mokslininkę buvo vykdomi neteisėti veiksmai. „Dėl prieš dr. Mingailę Jurkutę vykdytų neteisėtų veiksmų 2021 m. gegužės 12 d. dr.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Pandemijai tęsiantis, tačiau karantino apribojimams laisvėjant Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo taiklesnę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims, o veiklą išregistravusiems – galimybę gauti darbo paieškos išmoką. Išmokas dirbantiems savarankiškai ir darbo paieškos išmokas siūloma mokėti iki rugsėjo 30 d. Tokiam siūlymui pritarė ministrų kabinetas, rašoma SADM pranešime spaudai.

Iš Ispanijos nuotoliniu būdu dirbanti socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė yra labai produktyvi ir kompetentinga savo kuruojamoje srityje, sako ministrė Monika Navickienė. „Aš žinojau ir mane buvo informavusi viceministrė, kad ji turės tą šeimos ir darbo įsipareigojimų iššūkį. Tai nėra atostogos. Ji tą sprendimą turėjo priimti dėl to, kad tai buvo jos asmeninio šeimos gyvenimo iššūkis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Individualių Žaliakalnio namų rajone tankios augmenijos apgaubtas J. Grušo namas – muziejus neseniai pateko po šį skyrių valdančio Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovybės padidinamuoju stiklu – svarstytas čia karantino metu surengtas renginys – inkilų kabinimo šventė, dėl kurios skyriaus vedėjai pareikštas negailestingas nuosprendis – ji bus atleidžiama iš darbo.

46 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų – keturiais procentais mažiau, rodo LRT antradienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Anot portalo, dar 12 proc. apklaustųjų į klausimą „Ar esate patenkinta(s) I. Šimonytės Vyriausybės darbu?“ atsakė neturintys nuomonės.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – beveik trečdaliu daugiau nei kovą. Užimtumo tarnybos teigimu, tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, jog nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,5 proc., arba 0,4 procentinio punkto didesnis nei pernai sausį-kovą, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (sausį–kovą, palyginti su 2020-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,4 proc., moterų – 7,5 procento. Bedarbių skaičius pirmąjį ketvirtį buvo 108,8 tūkst.

Stabilizavusis vakcinų nuo COVID-19 tiekimui, Vilnius toliau didina skiepijimo pajėgumus ir, ruošdamasis masinei vakcinacijai, terminuotam darbui iki rugsėjo 1 d. renka vakcinavimo komandos papildymą. Darbui „Litexpo“ įrengtame vakcinacijos centre ieškomi įvairių sričių darbuotojai: registratoriai, slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai. Prireikus darbo sutartis gali būti pratęsta. Registratoriai: darbas dirbantiems kompiuteriu ir turintiems atsakingą požiūrį į darbą.