daina gudzinevičiūtė

Lietuvos sporto bendruomenė su nekantrumu laukia penktadienio, kurio metu bus išrinktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas – žmogus, artimiausius ketverius metus vadovausiantis visai šalies olimpinei šeimai. Rinkimuose dėl LTOK prezidento posto – du kandidatai. Tai dabartinė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir iš savo pareigų pasitraukęs Plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.

Šis spalis Lietuvoje bus pažymėtas ne vienais svarbiais rinkimais. Penktadienį, spalio 9 dieną, bus renkamas naujasis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas. Dėl prestižinio posto penktadienį varžysis dabartinė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir buvęs Plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkatis, tikinantis, kad Lietuvos sportui žūtbūt reikia permainų ne kažkada vėliau, o būtent dabar.

Pasauliniame olimpiniame judėjime labiausiai vertinami pasiekimai yra du: iškovoti olimpinį aukso medalį ir tapti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nariu. Daina Gudzinevičiūtė pasiekė abu. Lygiai prieš 20 metų iškovotas olimpinis auksas šaulės gyvenimo kelią pasuko sporto politikos link. 2000-ųjų rugsėjo 18-oji – diena, apvertusi pasaulio ir Europos čempionės, Europos vicečempionės D. Gudzinevičiūtės gyvenimą aukštyn kojomis.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Nepriklausoma rinkimų komisija patvirtino du kandidatus į LTOK prezidento postą. Spalio 9 dieną vyksiančiuose rinkimuose varžysis Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis ir trečiosios kadencijos sieksianti olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK įstatai numato, kad kandidatą į LTOK prezidentus turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip penkių LTOK narių grupė.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis, kuriame priimtas nutarimas dėl LTOK Generalinės asamblėjos rinkimų sesijos sušaukimo. Generalinės asamblėjos rinkimų sesija vyks spalio 9 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Jos metu vyks LTOK organų rinkimai 2020-2024 metų kadencijai. Bus renkamas LTOK prezidentas, viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai.

Ketvirtadienį (07.09) Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis, kuriame patvirtinta 2020 metų pirmojo pusmečio biudžeto vykdymo apyskaita. Posėdyje švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė taip pat pristatė Vyriausybėje aptartą sporto sistemos tobulinimo viziją, sportininkų rengimo sistemos tobulinimo planus.

Taip Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) Olimpinės dienos dar nėra minėjęs. Nors pasaulį supančiusi pandemija ir karantinas sumaišė originalius planus, LTOK kartu su LTeam nė kiek nenutolo nuo savo misijos skatinti žmones sportuoti ir išsaugojo pagrindinę šventės tradiciją – birželio 23 dieną viso pasaulio lietuviai virtualiai gali dalyvauti lietuviškos olimpinės mylios bėgime.

Balandžio 23 dieną Lietuvos tautiniame olimpiniame (LTOK) komitete įvyko Vykdomojo komiteto posėdis. Pirmą kartą per beveik 8 metus jam LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pirmininkavo būdama savo kabinete – posėdis vyko video konferencijos būdu. Apie pagrindinę posėdžio temą, finansus ir įjungtą taupymo režimą, olimpinė čempionė papasakojo „Olimpinei panoramai“. – Aktualiausia pastarųjų dienų tema – finansai. Pinigus skaičiuoja lygos, klubai, organizacijos.

Dėl karantino sporto pasaulis sustojo, todėl daliai profesionalių sportininkų tenka treniruotis buitinėmis sąlygomis, teigia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Vis dėlto ji patikina, kad finansiškai dėl karantino sportininkai nukentėti neturėtų, nes jiems tebėra mokamos stipendijos, o teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse iškovoję sportininkai tą galės daryti kitąmet.

 Pasauliui taisykles diktuoja COVID-19. Ekspertai prognozuoja darbo rinkos sąstingį ir finansų krizę. Pandemija sustabdė profesionalų sportą, privertė nukelti Tokijo olimpines žaidynes. Kaip ji palietė Lietuvos tautinį olimpinį komitetą ir Lietuvos sportininkus? Kiek ir kam teks susiveržti diržus? Ar vyks ir kada vyks LTOK prezidento rinkimai? Apie tai pasikalbėjome su karantino besilaikančia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente, olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte.

Rusijos olimpiniai pareigūnai pirmadienį paragino pasaulinę sporto bendruomenę išlaikyti ramybę, koronaviruso pandemijai iškėlus klausimų dėl Tokijo olimpiados. „Panika yra blogiausia, kas gali nutikti dabartinėje situacijoje“, – sakoma Rusijos olimpinio komiteto (ROK) pareiškime. „ROK ragina visus sporto bendruomenės atstovus išlaikyti olimpinę ramybę, veikti metodiškai ir konstruktyviai, rengiantis 2020 metų Tokijo olimpinėms žaidynėms“, – priduriama pareiškime.

Tokijo olimpinėms žaidynėms susidūrus su rimtais iššūkiais, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė atviru laišku kreipėsi į sporto bendruomenę.  Visas laiškas: Pasaulis susidūrė su iššūkiu, kokio dar nėra matęs. Su virusu, kuris atima gyvybes, stabdo ekonomiką, kultūrą, socialinį gyvenimą, sportą. Su pandemija, kuriai nerūpi mūsų išsilavinimas, lytis, odos spalva ar kultivuojama sporto šaka. Koronavirusas nusitaikė į mūsų treniruotes, stovyklas, varžybas ir į mus pačius.

Didžiausias pasaulyje sporto renginys veikiausiai neišvengiamai bus nukeltas, sako Lietuvos olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasaulyje siaučiant koronavirusui nelieka daug galimybių, kad žaidynės įvyktų, nepaisant to, kad organizatoriai dar nepraranda optimizmo. Tokijo žaidynės turėjo įvykti liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis.

 Vasario 7-ąją Vilniuje įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) eilinė Generalinės asamblėjos sesija. Sesijoje dalyvavo 54 LTOK nariai bei 11 LTOK garbės narių, LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Seimo nariai Algirdas Sysas ir Dainius Kepenis, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto grupės vadovas dr. Rolandas Zuoza. „Šie metai – svarbiausi olimpiniame cikle tiek šaliai, tiek mūsų sportininkams.

Trečiadienio vakarą sostinės Vaidilos teatre iškilmingai apdovanota Lietuvos 2019-ųjų moteris – šiemet šis garbingas titulas atiteko operos žvaigždei Asmik Grigorian (38 m.). Geriausia pasaulio operos solistė pagerbta ceremonijoje, į kurią susirinko du šimtai politikos, verslo ir pramogų pasaulio elito atstovų, rašoma pranešime spaudai.

Šį pirmadienio vakarą sportui neabejingi kviestiniai svečiai rinkosi sostinėje įsikūrusiame Vingio  „Forum Cinemas“ kino teatre. Raudonojo kilimo iškilmių bei filmo „Auksinė kaina“ premjeros nepraleido daugybė žinomų veidų. Tarp jų – ir Vidas Bareikis, Vaidas Baumila, Daina Gudzinevičiūtė bei daugelis kitų. Renginio svečiams buvo parodytas filmas „Aukso kaina“, kuriame pasakojama istorija apie seksualinio priekabiavimo skandalą olimpinėje JAV gimnastikos rinktinėje.

Priešolimpiniai metai artėja prie finišo tiesiosios, todėl pats laikas išsiaiškinti ir geriausius 2019-ųjų Lietuvos sportininkus. Įvertinusi olimpinių sporto šakų atstovų rezultatus, specialiai apdovanojimams suburta taryba aštuoniose „LTeam apdovanojimų 2019“ kategorijose išrinko ryškiausias pergales iškovojusius nominantus, o prasidėjusiame balsavime balsą už savo favoritus atiduoti gali kiekvienas sporto aistruolis.

Lietuvos dziudo sporto bendruomenė byra. Dalis sportininkų kaltina federaciją aplaidumu ir netikslinga veikla, dėl kurios nukenčia ne tik profesionalų rezultatai, bet ir visas šalies jaunimas, pati federacija į kaltinimus turi konkrečius atsakymus ir viską neigia, o patikrinti ir sudrausminti šios ne pačios aiškiausios sistemos tiesiog nėra kam.

„Herojai mėgsta tylą. Gal todėl juos rasti sunku. Dažnai apie juos sužinome, kai būna per vėlu. Kalbu kaip organizacijos, kuriai rūpi švarus ir sąžiningas sportas, atstovė. Rasti ir pagerbi nusipelniusius norisi čia ir dabar. O suradus – apdovanoti,“- kalba Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Šie olimpinės čempionės žodžiai nėra atsitiktiniai.

Žinomą televizijos ir radijo laidų vedėją Gabrielę Martirosian sportas supa iš visų pusių. Jos sesuo dirba su krepšinio rinktine, artima bičiulė – kiokušin karatė čempionė, o ji pati sportuoja bent keturis kartus per savaitę. 28-erių moteris nepraleidžia įdomiausių sporto įvykių, o praėjusią savaitę su pasiektais sportiniais laimėjimais sveikino savo buvusios mokyklos komandą.

Europos žaidynės Minske buvo gera generalinė repeticija prieš Tokijo olimpines žaidynes. Nors ir ne visi elitiniai sportininkai kovojo dėl vietos po saule neatradusiose varžybose, lietuvių delegacija grįžo su trimis medaliais. Tokius pasiekimus vadovybė vertino kontraversiškai ir laiko tai sporto reformų pasekme. „Jeigu mes nesiimsime kokių nors skubių veiksmų ir nemėginsime atkurti sistemos, mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse. Reikia atstatyti sugriautą medicinos aptarnavimą.

Tradiciškai kas mėnesį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) pagerbiami sportui ir olimpizmui nusipelnę asmenys. Trečiadienį LTOK apdovanojimai buvo įteikti keturiems garbiems asmenims, minintiems ar netrukus minėsiantiems jubiliejus. Apdovanojimus jubiliatams įteikė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė Daina Gudzinevičiūtė.

Olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė, daugkartinė pasaulio bei Lietuvos rekordininkė plaukikė Rūta Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto. Tai trečiadienio rytą patvirtino Lietuvos plaukimo federacija, o netrukus – ir pati Rūta. „Plaukimo dėka patyriau gyvenimą, apie kokį kadaise nebūčiau nė pagalvojusi. Turėjau galimybę pamatyti didelę dalį pasaulio, susipažinti ir dirbti su nuostabiais žmonėmis.

Vasario 6 dieną Vilniuje įvyko eilinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesija. Sesijoje dalyvavo 54 LTOK nariai bei 23 LTOK garbės nariai, LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Seimo nariai Virgilijus Alekna ir Algirdas Sysas, KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus patarėjas dr. Rolandas Zuoza.

Ketvirtadienį (10.25) Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete pagerbti prieš 50 metų Meksiko olimpinėse žaidynėse dalyvavę lietuviai. Ko gero, Lietuvos sportininkams šios žaidynės buvo produktyviausios – iš dešimties atletų, žaidynėse dalyvavusių po Sovietų Sąjungos vėliava, net devyni į Lietuvą grįžo su medaliais.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė nuo šiol dalyvaus sprendžiant svarbiausius pasaulio olimpinio judėjimo klausimus. Buenos Airėse vykusioje 133-iojoje eilinėje Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijoje olimpinė čempionė iš Lietuvos išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto nare.

Septynių sporto šakų federacijos nusprendė prisiglausti po bendra vėliava ir Europos čempionatus rengti kartu. Berlyne ir Glazge varžysis 68 Lietuvos atletai. Kokių prabų medalių jie gali parvežti namo? Daugiausia lengvaatlečių ir plaukikų Čempionatai vyks rugpjūčio 2–12 dienomis. Šešių sporto šakų atstovai rinksis Glazge. Lengvaatlečiai apdovanojimų sieks Berlyne. Pastarųjų Lietuvos delegacija bus gausiausia. Ją sudarys 27 sportininkai. 13 jų – tokio rango varžybų debiutantai.

Šeštadienio ryte Aukštaitijos sostine tituluojamame Panevėžyje duotas startas Olimpinei dienai. 29-ą kartą Lietuvoje vykstanti šventė prasidėjo tradicine Olimpinio deglo nešimo ir aukuro įžiebimo ceremonija. Deglo kelione Panevėžio gatvėmis pasirūpino miesto sporto legendos kartu su olimpiečiais, o atvykus prie pagrindinės scenos jį iš treko dviratininkės Simonos Krupeckaitės perėmė ir olimpinį aukurą įžiebė renginio globėjas Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pasaulio čempionų treneriai Vaclovas Kidykas ir Mykolas Masilionis jau netrukus važinės naujais „Toyota” automobiliais, o specialios paskirties transportą, skirtą gabenti keleivius ir didesnių gabaritų sporto įrangą, gaus trys Lietuvos olimpinio sporto federacijos. Tokį sprendimą, bendradarbiaudami su „Toyota”, priėmė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, jį patvirtino Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo Tokijo olimpinėse žaidynėse programos ekspertų komisija.

Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko Olimpinio švietimo forumas. Septyni pranešėjai iš Didžiosios Britanijos, Etiopijos, Prancūzijos ir Lietuvos dalijosi patirtimi, skatinančia atsikratyti stereotipų, į skirtumus pažvelgti kaip į vienijimo galimybę pasitelkus sportą.

Pjongčango parolimpinės žiemos žaidynės – populiariausios per visą sporto istoriją. Prabėgus kelioms varžybų dienoms, parduotas rekordinis skaičius bilietų. Vis dėlto parolimpiadoje lietuviai tradiciškai nedalyvauja. Kodėl? Per daug pavojinga Lietuviai žiemos parolimpiadoje dalyvavo kartą – 1994-aisiais. Tada į Lilehamerį vyko slidininkai – Sigita Markevičienė (tuomet Kriaučiūnienė) ir Saulius Leonavičius. Jiedu įveikė Ignalinoje vykusią atranką, kurioje nukonkuravo kelis lietuvius kolegas.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) apibendrintos vasario 9–25 dienomis Pjongčange vykusios žiemos žaidynės. „Susidomėjimas šia olimpiada buvo daug didesnis nei prieš ketverius metus žaidynėmis Sočyje“, – pastebėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. TV3 kūrybos direktoriaus Arvydo Rimo teigimu, ši olimpiada buvo dvigubai žiūrimesnė nei ankstesnė. TV3 televizija parodė 266 valandas transliacijų, o nuo rugpjūčio – apie 9000 reklaminių anonsų apie artėjančias žaidynes.

Šalies olimpinė delegacija Pjongčange liko be vadovės. 12 dienų Pietų Korėjoje praleidusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė iškeliavo namo. Aplankė ir sirgo už visus „Laikas, praleistas čia, buvo labai aktyvus. Laisvadienių neturėjome. Važiavome visur, kur tik spėjome, – tv3.lt pasakojo LTOK prezidentė. – Be to, kad aplankėme savo sportininkus ir domėjomės kitomis varžybomis, turėjome daug susitikimų su kolegomis.

Lietuvos olimpinė delegacija Vasario 16-osios vakarą minėjo kartu. Pjongčange buvo giedama „Tautiška giesmė“. Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Šiemet šaliai sukanka šitmas metų. „Iš tikrųjų, šventė jaučiama ir čia. Apie ją netgi vakar galvojau. Prieš varžybas sakiau, kad būtų gražu padaryti Lietuvai kažkokią dovaną. Deja, nepavyko, bet aš stengiausi“, – TV3 sakė olimpinės rinktinės lyderis Tomas Kaukėnas.

Kalnų slidininkę Ievą Januškevičiūtę netrukus gali apimti neviltis. Lietuvei niekaip nepavyksta startuoti šiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Dėl prastų oro sąlygų žaidynių organizatoriai pirmadienį atšaukė moterų didžiojo slalomo varžybas, o šiandien neįvyko ir moterų slalomo rungtis.

Neįtikėtinas akibrokštas Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Tribūnose per slidinėjimo sprinto varžybas plevėsavo Sovietų Sąjungos vėliava. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tv3.lt sakė, kad raudoną audėklą, kuriame pavaizduoti kūjis ir pjautuvas, taip pat matė vakarykštėse biatlono varžybose. „Sirgaliai siautėja ir nieko nepadarysi, – komentavo D. Gudzinevičiūtė. – Daugybė rusų šią situaciją traktuoja kitaip, nes yra netinkamai informuoti.

Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje jau prasideda, o savaite anksčiau Lietuvoje įvyko tūkstančius svečių sutraukęs LTeam olimpinis žiemos festivalis – jame varžėsi tiek renginio svečiai, tiek Lietuvos mokyklų žaidynių, jungiančių daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos moksleivių, komandos. Kanados žiemos sporto tradicija Jonavoje vykusiose LTeam žaidynėse akmenslydžio subtilybių mokė Turino olimpinių žaidynių medalininkė, Kanados akmenslydžio rinktinės narė Shannon Kleibrink.

Šeštadienį Jonavoje praūžė gerokai atsinaujinęs „LTeam olimpinis žiemos festivalis“. Nors dangus sniego pagailėjo, sportiškoms šeimoms, kolektyvams ar pavieniams asmenims, mėgėjams, profesionalams ir vaikams veiklos didžiajame Lietuvos sporto renginyje netrūko. „Nuo tiro vaikams iki kopimo į 16 metrų sieną. Nuo dailiojo čiuožimo iki ledo ritulio ir slalomo.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) patvirtino – į Pjongčangą vyks devyni sportininkai. Tiesa, stebuklų iš jų nesitikima. Vėliavnešys nukonkuravo komandos draugę Delegaciją sudarys keturi biatlonininkai – Natalija Kočergina, Diana Rasimovičiūtė, Tomas Kaukėnas ir Vytautas Strolia. Abu vyrai olimpinėse žaidynėse dalyvaus antrąkart. N. Kočergina debiutuos, o D. Rasimovičiūtei startas žaidynėse bus penktasis.

Automobilių gamintojas „Toyota“ į Lietuvą žengia ir pro olimpines duris. Antradienį, lapkričio 28 d. oficialus olimpinių žaidynių ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) rėmėjas tapo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) partneriu. Sutartį LTOK pasirašė su „Toyota Motor Corporation“ koncernu, valdančiu „Toyota“ ir „Lexus“ prekės ženklus. Bendradarbiavimo trukmė – ketveri metai, t.y. iki Tokijo olimpinių žaidynių, kurios vyks 2020-ųjų vasarą.

Valdžiai siekiant rasti papildomų lėšų medikų algoms, ketinama didinti loterijų mokestį, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Tikslas tų pasiūlymų labai aiškus – mes bandome visokiais būdais ieškoti, iš kur būtų galima gauti papildomų šaltinių medikų atlyginimų didinimui, tiems įsipareigojimams, kuriuos mes jau esame išsakę, kad ir meningokoko vakcinai, jos įvedimui.

Lapkričio 24 d. Zagrebe (Kroatija) vykstančios Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Generalinės asamblėjos 46-oje sesijoje išrinkta nauja EOK vadovybė, į kurią surinkusi net 36 balsus pateko ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Balso teisę EOK vadovybės rinkimuose turėjo 50 nacionalinių olimpinių komitetų.

Artėjant Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) iniciatyva kuriamas trumpametražis dokumentinis filmas „100 metų nenuleidžiam rankų“. Penkių dalių istorija pasakos apie iškiliausias šalies žiemos sporto asmenybes, pradedant pirmuoju olimpiečiu, čiuožėju Kęstučiu Bulota, auksą JAV rinktinės sudėtyje laimėjusiu bobslėjininku Edvardu Rimkumi ir baigiant olimpine čempione, slidininke Vida Venciene bei vis dar solidžios sportinės formos Povilu Vanagu.

„LTeam konferencijoje“ sporto pramonės mėgėjai ir profesionalai dvi dienas matavo sportininkų galimybių ribas. Fizines, psichologines, teisines, komunikacines, finansines. Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė kalbėjo apie dopingo galią negrįžtamai sudarkyti žmogaus gyvenimą. „Prieš 30 metų sportininkus anabolikais pumpuodavo jiems to nežinant, dabar tai daryti jie pasirenka patys“, – pranešimą apibendrino sporto pareigūnė.

Pristatyta naujo dizaino paradinė Lietuvos sportininkų apranga, skirta 2018-ųjų žiemos olimpinėms žaidynėms Pjongčange. Sportininkai jai negailėjo pagyrų. Tikimasi, kad Lietuvos delegaciją sudarys apie 10 atletų. Primins valstybės atkūrimo šimtmetį Apranga orientuota į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Žaidynės vyks vasario 9–25 dienomis. Mūsų šalies sportininkai vasario 16-ąją minės Pjongčange. Kuriant naująją kolekciją, siekta, kad ji būtų išskirtinė, apie aprangas kalbėtų visas pasaulis.

Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių likus daugiau nei trims mėnesiams, sporto bendruomenei, žinomiems žmonėms ir žiniasklaidos atstovams pristatytos olimpinės rinktinės „LTeam“ reprezentacinės aprangos. Pagrindiniais naujosios kolekcijos akcentais tapo balta žiemiška spalva, blizgūs sidabriniai paviršiai ir valstybės šimtmečio minėjimui sukurtų raštų motyvai.

Spalio 26 d. prasideda Sporto kino festivalis, kurio atidarymui pasirinktas filmas „I am Bolt“ (liet. – „Aš esu Boltas“) apie legendinį Jamaikos bėgiką, kuris dar ir šiandien tituluojamas greičiausiu žmogumi, kada nors vaikščiojusiu žeme. Vilniaus „Pasakos“ ir Kauno „Romuvos“ kino teatruose žiūrovai išvys 8 sporto tematikos filmus iš devynių šalių. Keturias dienas truksiantis Sporto kino festivalis skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei.

Lietuvoje lankosi Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas vokietis Thomasas Bachas. Antradienį Vilniuje vyksta forumas „Moterų lyderystės stiprinimas“. Jame T. Bachas tarė sveikinimo žodį. TOK vadovas antradienį susitiko su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite. T. Bachas pirmadienį dalydavo šventinėje vakarienėje, kuri skirta 25 metų Lietuvos olimpinei sukakčiai.

Spalio 9 d. Valdovų rūmuose vykusios iškilmingos ceremonijos metu Lietuvos imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui įteiktas XXIX olimpiados žaidynių Pekine sidabro medalis. M. Mizgaitis 2008 m. Pekine iškovojo bronzos apdovanojimą, tačiau vėliau sidabro medalininką rusą Chasaną Barojevą Tarptautinis olimpinis komitetas diskvalifikavo dėl antidopingo taisyklių pažeidimo, o lietuviui atiteko žaidynių vicečempiono titulas.