daina gudzinevičiūtė

Penktadienio popietę Daina Gudzinevičiūtė perrinkta dar vienai ketverių metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento kadencijai. Ji šias pareigas eina nuo 2012 metų. Ji kovoje įveikė buvusį Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovą, o dabar Vilniaus sporto centro direktorių Mantą Marcinkevičių. LTOK prezidentą rinko 64 šios organizacijos nariai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinėje asamblėjoje prezidente dar ketverių metų kadencijai išrinkta Daina Gudzinevičiūtė. Tuo tarpu jai iššūkį metęs, tačiau pralaimėjęs Mantas Marcinkevičius ir toliau nevengia kritikuoti dabartinės sistemos ir sako, kad didesnį spaudimą rinkimuose jautė ne jis, o pati D. Gudzinevičiūtė. M. Marcinkevičius yra buvęs Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovas, o dabar Vilniaus sporto centro direktorius.

Penktadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinėje asamblėjoje prezidente dar ketverių metų kadencijai išrinkta Daina Gudzinevičiūtė. Ji kovoje įveikė buvusį Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovą, o dabar Vilniaus sporto centro direktorių Mantą Marcinkevičių. LTOK prezidentą rinko 64 šios organizacijos nariai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinė asamblėja penktadienį Vilniuje rinks naują prezidentą. Dėl LTOK vadovo pareigų varžosi ketvirtos kadencijos šiame poste siekianti olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė ir anksčiau dirbęs LTOK fondo vadovu, o pastaruoju metu vadovaujantis Vilniaus sporto centrui bei einantis irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidento pareigas Mantas Marcinkevičius. Prezidento kadencija – ketveri metai.

Ketvirtosios kadencijos siekianti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pristatė savo komandą. Joje – olimpinis prizininkas Mindaugas Griškonis, Darius Čerka, Sandra Jablonskytė, Inga Navickienė, Darius Šaluga ir kitų sporto federacijų vadovai.

Dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento poso kovojantis Mantas Marcinkevičius sukritikavo oponentę Dainą Gudzinevičiūtę, kuri siekia jau ketvirtosios kadencijos. Kaip rašoma išplatintame M. Marcinkevičiaus pranešime, jis sulaukė kvietimo į debatus spalio 1 d. LTOK būstinėje Vilniuje.  Bet kandidatas priduria, kad debatuose dalyvauti negalės, o su juo nei data, nei vieta ar laikas nebuvo derinta.

Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybėje buvo pagerbti Lietuvai Paryžiaus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse atstovavę sportininkai ir jų treneriai. Sveikinimo žodį tarė Vyriausybės rūmuose svečius priėmusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„LTOK 2.0“. Su tokiu persikrovimą simbolizuojančiu šūkiu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimus pasitinka Mantas Marcinkevičius. Kandidatas į prezidentus ketvirtadienį Vilniuje pristatė savo rinkimų programą ir komandą.  M. Marcinkevičius jau turi sėkmingos patirties LTOK struktūroje, o šiuo metu vadovauja Sostinės sporto centrui.

Trečiadienį Šiauliuose esančiame kultūros centre sporto federacijų vadovai, nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų ir kiti svarbiausi šalies sporto pasaulio atstovai susirinko į konferenciją „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“. Pavadinimas sufleruoja, kad žymint šiemet minimą olimpinio judėjimo šimtmetį, buvo nuosekliai aptariama praeities, dabartinė sporto politika ir galimos išeitys gerinant situaciją. „Ačiū, kad visi susirinkote čia.

Vakar vakare, rugsėjo 11 dieną, baigėsi kandidatų į LTOK Vykdomojo komiteto narius teikimo terminas. Vadovaujantis 52.11 įstatų punktu kandidatus į LTOK Viceprezidentų, LTOK Generalinio sekretoriaus, Iždininko ir vieno LTOK nario postus iš pateiktų kandidatūrų siūlo naujai išrinktas Prezidentas.

Paskutinėmis akimirkomis į nuvažiuojantį traukinį įšokęs ir dabartinei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei iššūkį naujo prezidento rinkimuose metęs Mantas Marcinkevičius, kupinas entuziazmo. Pasak jo, LTOK trūksta kiek geresnio išorinio ryšio su suinteresuotomis pusėmis, o jis pats turi labai daug idėjų, kaip organizaciją galima nukreipti kur kas labiau teigiama linkme.

Buvęs Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovas Mantas Marcinkevičius rugsėjo 10 d., antradienį, pateikė dokumentus kandidatuoti į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentus. Jis sieks pakeisti tris kadencijas šiame poste išdirbusią olimpinę čempionę Dainą Gudzinevičiūtę.

Iš Paryžiaus olimpinių žaidynių sugrįžusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė Vilniaus oro uoste atsakė į šalies žiniasklaidos klausimus. „Keturi olimpiniai medaliai yra labai geras pasiekimas. Dominyka nusipelno to milijoninio dėmesio. Man Paryžiaus žaidynės iš matytų 11 buvo pačios geriausios. Dėl žiūrovų, organizavimo, geranoriškumo ir viso kito.

Iškilmingoje Paryžiaus olimpinių žaidynių apdovanojimų ceremonijoje šeštadienį, pačią pirmą varžybų dieną, skambėjo ir Lietuvos vardas. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė įteikė medalius nugalėtojams 400 m vyrų plaukimo laisvuoju stiliumi varžybose. „Paris La Defense“ universalioje arenoje įrengtame laikiname baseine olimpiniu čempionu tapo Vokietijos plaukikas Lukas Maertensas, kuris buvo greičiausias ir kvalifikacijoje.

Lygiai prieš 100 metų Paryžiuje Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto. Simboliška, kad po lygiai šimtmečio Prancūzijos sostinėje vėl vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Kol miestas jau alsuoja olimpinių žaidynių ritmu, Lietuvos ambasadoje Paryžiuje kviečiama prisiminti pirmuosius lietuvių žingsnius olimpiniame sporte bei svarbiausius amžiaus laimėjimus. Vyko oficialus parodos apie Lietuvos olimpinio judėjimo 100-metį atidarymas.

Didžiausios pasaulyje sporto šventės startas jau ne už kalnų, o visas svarbiausias Paryžiaus olimpinių žaidinių akimirkas, laimėjimus ir užkulisius apžvelgs naujienų portalo tv3.lt komanda. Pirmoje „Olimpinės apžvalgos Paryžius 2024“ laidoje sporto žurnalistas ir komentatorius Mantas Krasnickas kalbina LTOK prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę, kuri pasidalino pirmaisiais įspūdžiais iš sporto dvasia alsuojančio Paryžiaus.

Ketvirtadienį, liepos 11-ąją, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) patvirtino lietuvių sąrašą, kurie liepos 26–rugpjūčio 11 d. dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Kartu buvo pagerbtos ir apdovanotos olimpizmui nusipelniusios Lietuvos asmenybės, kurios šiais metais mini savo jubiliejų. 50 – tiek lietuvių dalyvaus didžiausioje pasaulio sporto šventėje, kurią galėsite stebėti naujienų portale tv3.lt ir TV3 televizijos eteryje.

Lietuvos bankas liepos 3 d. į apyvartą išleidžia kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą XXXIII Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečiui. Likus lygiai 30 dienų iki olimpinių žaidynių pradžios, naujoji olimpinė moneta šiandien pristatyta Prancūzijos ambasadoje Vilniuje.

Iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių laiko lieka vis mažiau. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įvardijo, su kokiomis problemomis susiduria sportininkai ir kodėl visoje sporto finansavimo sistemoje tvyro chaosas. Apie tai ir dar daugiau – žurnalisto Edmundo Jakilaičio naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“. Girdime labai kritiškus Gitano Nausėdos pasisakymus apie sporto situaciją, kad sistema yra sujaukta.

Lietuvos sportas švenčia pirmąjį šimtmetį olimpinėje šeimoje. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rungtyniavo su Šveicarijos futbolininkais. Būtent šios rungtynės žymi pirmąjį Lietuvos sportininkų startą olimpinėse žaidynėse. Kartu su futbolininkais 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.

Liepos 14-27 dienomis į Lietuvą atvyks pajėgiausios Senojo žemyno iki 19 metų futbolo komandos. Vyks Europos merginų U19 futbolo čempionatas, kurio ambasadore tapo olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Mūsų Lietuvos rinktinė turės ypatingą progą varžytis savų sirgalių akivaizdoje. Tikiu, kad namų sienos įkvėps mūsų futbolininkes dalyvaujant Europos čempionate.

Penktadienį Graikijos sostinėje Atėnuose vyko iškilminga olimpinės ugnies perdavimo ceremonija Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams. Legendiniame „Panathenaic“ stadione vykusiame renginyje dalyvavo ir olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Ši ceremonija mums primena, kad olimpinės žaidynės – jau ranka pasiekiamos. Iki įspūdingos renginio atidarymo ceremonijos lieka vos trys mėnesiai.

Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka lygiai 100 dienų. Nors Lietuvos komanda kol kas sudaro 29 sportininkai, bet artimiausiu metu, tikimasi, kad ji dar labiau padidės. Kartu LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dar kartą prakalbo ir apie rusų sportininkų dalyvavimą žaidynėse ir tikėjimą, kad ten varžysis tik neutralūs jų atletai.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pagerbti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų laureatai. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) vykusiose ceremonijos metu šešių nominacijų nugalėtojams apdovanojimus įteikė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos kilnaus elgesio sporte (angl. „Fair Play“) komiteto prezidentė, olimpietė Austra Skujytė.

Artėjant 2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms, Veneto regione (Italijoje) įvyko penktasis koordinacinės komisijos posėdis. Jame nuotoliu dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Renginyje kalbėta apie pasiruošimą svarbiausiam žiemos sporto renginiui, vyko atskirų darbo grupių posėdžiai. „Kadangi viena iš posėdžio dienų sutapo su LTOK Generalinės asamblėjos eiline sesija, šį kartą prisijungiau virtualiai.

Penktadienį Vilniuje vyko eilinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos eilinė sesija. Jos metu Vykdomasis komitetas pristatė ataskaitą apie 2023 m. LTOK veiklą, aptarė 2023-ųjų ir šių metų planuojamą biudžetą.  Pasak LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, 2023 m. LTOK pajamos siekė 4,405 mln. Eur, o išlaidos – 4,332 mln. Eur. Didžiąją dalį pajamų sudarė UAB „Olifėjos“ dividentai (3,686 mln. Eur, 83,68 proc.

2022 metais Seimas pakeitė Sporto įstatymą, o sporto šakų finansavimą atėmė iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir perdavė biudžetiniai Nacionalinei sporto agentūrai. Tačiau praėjus šiek tiek laiko po pokyčių dabar dalis sporto atstovų kritikuoja naują lėšų skyrimo tvarką. Apie šią situaciją kritiškai atsiliepė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Kol kas teigiamų pokyčių mes nematome ir finansavimo kriterijuose.

Penktadienio popietę Lietuvos laiku Pietų Korėjoje oficialiai atidarytos 2024 m. Gangvono jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Iškilminga ceremonija pažymėta korėjiečių kultūros motyvais, šios šalies muzikos žvaigždžių pasirodymais bei tradiciniu sportininkų paradu. „Jaunimo olimpinių žaidynių tikslas – ne tik varžybos, rezultatai ir medaliai.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko paskutinysis šiais metais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Posėdyje patvirtinta LTOK Generalinės asamblėjos eilinės sesijos data – ji vyks kitų metų vasario 23 dieną. Olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidalino informacija apie pastaruoju metu vykusius tarptautinius renginius.

 Pirmadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) Vilniuje vyko LTOK atkūrimo 35 metų minėjimo šventė. Renginyje dalyvavo atkūrimo darbo grupės nariai, Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus, olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pirmasis LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. 1988 metų gruodžio 11 dieną 477 patriotiškai nusiteikę Lietuvos sporto, meno, mokslo bendruomenių atstovai trispalvės fone paskelbė atkuriantys Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

Pirmadienį Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos bei Lietuvos nacionalinių olimpinių komitetų atstovai virtualaus susitikimo metu kalbėjosi apie praėjusią savaitę Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Vykdomojo komiteto priimtą sprendimą dėl neutralių sportininkų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, skelbia LTOK.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Generalinė asamblėja Mumbajuje (Indija) vykstančioje Sesijoje į 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programą įtraukė penkias naujas sporto šakas: kriketą, beisbolą ir softbolą, lakrosą, skvošą ir bekontaktį amerikietišką futbolą. Beisbolui ir softbolui, lakrosui bei kriketui tai bus sugrįžimas į olimpinę programą, tuo tarpu bekontaktis amerikietiškas futbolas ir skvošas debiutuos olimpinėse žaidynėse.

Iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka vieneri metai. Kol sportininkai varžosi dėl olimpinių kelialapių, organizatoriai dirba, kad sukurtų įspūdingą šventę tiek atletams, tiek sirgaliams. Tuo tarpu nacionaliniai olimpiniai komitetai sprendžia organizacinius klausimus. Likus metams iki olimpinių žaidynių Lietuva turi šešis olimpinius kelialapius – penkis asmeninius, kuriuos iškovojo keturi sportininkai, ir vieną laimėtą šaliai. Tikimasi, kad jų bus gerokai daugiau.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis – paskutinysis prieš didžiuosius vasaros olimpinius renginius. Jau penktadienį LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė išvyksta į Krokuvą (Lenkija), kur kitą savaitę prasidės trečiosios Europos žaidynės.

Šeštadienį Panevėžyje prasidėjo didžiausia sporto ir pramogų šventė Lietuvoje Olimpinė diena. Nuo vidurdienio Senvagėje renkasi tūkstančiai miestiečių ir miesto svečių. Čia jie turi galimybę išbandyti per 100 nemokamų sporto ir pramoginių veiklų, susipažinti su olimpiečiais ir smagiai praleisti laiką. Antrą kartą Panevėžyje vykstanti Olimpinė diena tradiciškai prasidėjo simbolinės šventės ugnies estafete nuo miesto savivaldybės iki pagrindinės renginio scenos Laisvės aikštėje.

Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio, Italijos sostinėje Romoje įžiebta simbolinė taikos ugnis. Trečiadienį Augusto mauzoliejuje prie Taikos altoriaus „Ara Pacis“ vykusiame iškilmingame renginyje dalyvavo ir olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė. „Jaunimo olimpinis festivalis sportininkų atmintyje išlieka visą gyvenimą.

Lietuvos rinktinės sudėtis Europos žaidynėse vis auga. Šiuo metu skaičiuojama, kad į Krokuvoje (Lenkija) vyksiantį renginį vyks 135 sportininkai, tačiau šis skaičius dar gali didėti. Pirmadienį į žaidynes vyksiantiems sportininkams ir aptarnaujančio personalo nariams buvo surengtas seminaras, kurio metu dalyviai supažindinti su aktualiausia technine informacija, antidopingo taisyklėmis, medikų komanda ir galimybėmis sportininkams.

Šią vasarą į Krokuvoje (Lenkija) vyksiančias trečiąsias Europos žaidynes vyks rekordinio dydžio Lietuvos rinktinė – 125 sportininkai. Tiesa, misijos vadovas pastebi, kad šis skaičius gali dar augti. „Europos žaidynės – didžiausias dalyvių skaičiumi sporto renginys žemyne, į kurį susirenka elitiniai sportininkai. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvos rinktinė kaskart auga, tikiuosi, kad sportininkai sirgalius nudžiugins medaliais.

Provokacija Kaune vykusiame bokso turnyre: iš pergalę šventusio ukrainiečio Danylo Zamorylo Europos bokso konfederacijos siųstas prorusiškas techninis delegatas atėmė Ukrainos dvispalvę. Lietuvos bokso federacijos prezidentas įsitikinęs, kad taip Putiną palaikančios tarptautinės bokso organizacijos kerštauja Lietuvai, mat ši nuo pat pirmos karo Ukrainoje dienos boikotavo rusų sportininkus ir visus turnyrus su jais. Esą veikiausiai provokacija buvo tikėtasi sukelti muštynes.

Balandžio 1-osios vakarą tarptautinio Algirdo Šociko bokso turnyro finaliniame renginyje Ukrainos boksininkas Danylo Zamorylo, ant nugaros užsijuosęs Ukrainos dvispalvę, lipo ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio, tačiau vėliavą jam nuo pečių liepė nusiimti turnyro techninis delegatas iš Rumunijos Sima Viorelis.

Lietuva po Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rekomendacijos dėl rusų ir baltarusių atletų neutralaus statuso varžybose turėtų išreikšti aiškų nepritarimą ir dirbti, kad rusų bei baltarusių atletai olimpinėse žaidynėse nedalyvautų, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Didėja tikimybė, kad bent dalis rusų ir baltarusių sportininkų dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Antradienį į posėdį susirinkęs Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė naujas rekomendacijas tarptautinėms sporto federacijoms rusų ir baltarusių atžvilgiu, kurios kai kuriais atvejais praveria duris sugrįžti minėtų šalių atstovams po neutralia vėliava. TOK išplatino rekomendacijas, kuriose teigiama, kad sportininkai, turintys Rusijos arba Baltarusijos pasą galėtų varžytis tik po neutralia vėliava.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu dar kartą patvirtinta principinė organizacijos pozicija dėl rusų ir baltarusių nedalyvavimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. „LTOK nepritaria rusų ir baltarusių dalyvavimui nei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nei bet kuriame kitame sporto renginyje, kol Ukrainoje vyksta karas. Turime daryti viską, kad ne mūsų, o jų, agresorių, olimpinėse žaidynėse nebūtų.

Garsus sporto žurnalistas ir komentatorius Nerijus Kesminas išsakė savo nuomonę apie pastarųjų dienų įvykius ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ketinimus sugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautinę areną. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad IOC norėtų, kad minėtų valstybių sportininkai dalyvauti Paryžiaus žaidynėse, bet po neutralia vėliava.

Ketvirtadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė virtualiai susitiko su naujuoju Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentu Vadimu Gutcaitu. Pagrindinė pokalbio tema – palaikymas Ukrainai ir priemonės, kurių reiktų imtis, kad Paryžiaus olimpinių žaidynių durys Rusijos ir Baltarusijos sportininkams liktų užvertos. „Ukrainos sporto bendruomenė mato ir vertina vieningą Europos poziciją ir palaikymą.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kol kas sako neplanuojantis boikotuoti kitais metais Paryžiuje vyksiančios olimpiados. Anot komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, apie tai kalbėti dar per anksti, o lietuviams nedalyvaujant žaidynėse, rusų sportininkams būtų sudaromos išskirtinės galimybės pasirodyti.

Kodėl Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nesvarsto olimpiados boikoto, jeigu joje dalyvautų Rusijos sportininkai? „Dėmesio centre“ viešnia – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Vėl pasigirdus kalboms apie galimybes  suspenduotiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 2024 metais, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tikina, kad bent jau kol kas situacija nesikeičia, bet kartu pripažįsta TOK poziciją. Dar prieš mėnesį pirmą sykį pasigirdo kalbos, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) svarsto kelius, kaip rusams ir baltarusiams būtų leista varžytis artėjančiose olimpinėse žaidynėse.

Ketvirtadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomajam komitetui buvo pristatyta 2022 m. LTOK biudžeto įvykdymo apyskaita ir šių metų planai. Nepaisant ženkliai mažėsiančių pajamų, 2023 m. biudžete numatyta ir pagalba sporto federacijoms. Šis Vykdomojo komiteto posėdis skirtas pasiruošti LTOK Generalinės asamblėjos eilinei sesijai, kuri vasario 24 d. vyks Vilniuje. Praėję metai buvo pažymėti kardinaliu ne tik viso olimpinio sporto, bet ir LTOK finansavimo pokyčiu.