catherine ashton

(10.59) P. Porošenka kitą savaitę siūlys suteikti kai kuriems regionams „specialųjį statusą“ Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė, kad kitą savaitę Aukščiausiajai Radai bus pateiktas įstatymo projektas dėl „specialaus statuso“ suteikimo kai kuriems rajonams rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Kitą savaitę šis įstatymo projektas bus pateiktas Ukrainos Aukščiausiajai Radai“, - sakė prezidentas, trečiadienį kalbėdamas vyriausybės pos...

Europos Sąjungos (ES) vyriausybės sprendimą dėl naujų sankcijų Rusijai paketo priims penktadienį, Europos Parlamentui antradienį sakė Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini (Federika Mogerini). „Pirmadienį, vakar, susitiko „Coreper“ (ES ambasadoriai), Komisija rytoj pateiks pasiūlymą, galutinį pasiūlymą dėl šio paketo, ir sprendimas bus priimtas penktadienį“, – sakė F.Mogherini.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį vyksta į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje tartis dėl institucijų vadovų ir krizės Ukrainoje, kuri apkaltino Rusiją pradėjus tiesioginę karinę invaziją į šalį.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt NATO šalių ambasadoriai penktadienio rytą renkasi į skubų posėdį ir su Ukrainos atstovu aptars padėtį šioje šalyje, kai prezidentas pripažino Rusijos pajėgų invaziją, o premjeras paprašė karinės pagalbos. Ukrainos padėtį šiandien Milane aptars ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad krizės Ukrainoje neįmanoma išspręsti plečiant karinius veiksmus arba nepradėjus dialogo su rusakalbių Ukrainos rytinių regionų atstovais. „Mes pasirengę apsikeisti nuomonėmis apie susiklosčiusią Ukrainoje įtemptą krizinę padėtį, kurią, esame įsitikinę, negalima išspręsti jėgos scenarijaus eskalavimu, neatsižvelgus į esminius pietryčių regionų interesus be taikaus dialogo su jų atstovais“, – nurodė V.Putinas.

 Europa turėtų užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu jį nutrauktų Rusija, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) antradienį sakė duodamas interviu vienam laikraščiui prieš prasidedant svarbioms deryboms dėl tą šalį krečiančios krizės. „Iškilus būtinybei, turi tapti įmanoma nukreipti dujas iš ES šalių į Ukrainą“, - G.Oettingeris sakė Vokietijos dienraščiui "Bild". „Saugyklos šiuo metu yra maždaug pusiau pripildytos.

 Europos Sąjunga griežtai smerkia Lietuvos garbės konsulo Ukrainoje Mykolos Zeleneco pagrobimą ir nužudymą Luhanske, sakoma ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovės penktadienį vėlai vakare Briuselyje paskelbtame pareiškime. C.Ashton dėl šio diplomato mirties kaltina neteisėtas ginkluotas grupuotes ir reikalauja, kad „kaltieji būtų patraukti teismo atsakomybėn“. Pareiškime pažymima, kad šis nužudymas dar padidino aukų rytų Ukrainoje skaičių.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), kurio reputacija buvo labai sustiprėjusi dėl veiksmų per Ukrainos krizę, dabar tapo griežtos kritikos taikiniu dėl nutekintų pokalbių įrašų, esą atskleidžiančių, kaip jis menkina Varšuvos saugumo ryšius su Vašingtonu ir Didžiosios Britanijos premjero politiką.

(papildyta 10.52) Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė įsiklausys į Maskvos siunčiamus „teigiamus signalus“ dėl krizės šalyje kaimynėje, kai prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė jam parlamento suteiktą leidimą panaudoti karines pajėgas užsienyje.

  Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pirmadienį įspėjo Rusiją, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi įvesti daugiau sankcijų dėl krizės Ukrainoje, jei tai bus būtina.   W.Hague'as tai pareiškė atvykęs į Liuksemburgą dalyvauti Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų pasitarime, kuriame prieš penktadienį numatytą ES lyderių susitikimą ketinama aptarti papildomų sankcijų Rusijai klausimą.

Vienas Lenkijos savaitraštis sekmadienį paskelbė gavęs pokalbio įrašą, kuriame girdima, kaip užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) sako, jog jo šalies tvirti ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis yra „beverčiai“ ir „netgi žalingi, nes sukuria apgaulingą saugumo jausmą“. Savaitraščio „Wrpost“ paskelbtoje trumpoje to pokalbio stenogramoje asmuo, kuris veikiausiai yra R.Sikorskis, sako įstatymų leidėjui Jacekui Rostowskiui (Jacekui Rostovskiui) iš valdančiosios partijos...

Lenkija siūlys savo užsienio reikalų ministrą Radosławą Sikorskį (Radoslavą Sikorskį) kaip „natūralų pasirinkimą“ pakeisti Catherine Ashton (Ketrin Ašton) Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovo poste. 51 metų R. Sikorskis atliko svarbų vaidmenį Bendrijai siekiant išspręsti krizę Ukrainoje. Jis taip pat seniai žinomas dėl savo griežtos linijos Rusijos atžvilgiu.

(papildyta 18.49) Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, kur, anot NATO, pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkta apie 40 tūkst. rusų karių.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį turėtų susėsti prie derybų stalo Ženevoje, kad pamėgintų sušvelninti krizę šioje Rytų Europos šalyje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba laukti naujų sankcijų.

 Šešioms pasaulio galioms reikės „daug ir intensyviai dirbti“, kad panaikintų nesutarimus dėl Teherano branduolinės progamos, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) po pastarojo jų susitikimo. Kalbėdama praėjus dviem dienoms po septynšalių derybų, kurioms vadovo ES, C.Ashton sakė, jog kitas derybų ratas vyks gegužės 13 dieną taip pat Austrijos sostinėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį valstybės kontroliuojamam gamtinių dujų koncernui „Gazprom“ nurodė kol kas nereikalauti iš Ukrainos avansu mokėti už tiekiamas gamtines dujas. Prezidentas paragino kol kas nesiimti priemonių, numatytų su Ukraina pasirašytoje gamtinių dujų tiekimo sutartyje.

19 val. 11 min. Ginkluoti asmenys sulaikė JT vadovo specialųjį įgaliotinį Jungtinių Tautų specialiajam pasiuntiniui trečiadienį jėga neleista atlikti savo misijos Ukrainos Krymo regione – jį sustabdė ginkluoti vyrai ir nusivedė į kavinę, pranešė britų televizijos ITB reporteris Jamesas Matedsas (Džeimsas Meitsas). Pasak jo, JT pasiuntinį Robertą Serry (Robertą Serįs) vienoje kavinių užspeitė priešiška prorusiška minia.

JAV ir pagrindinės Amerikos sąjungininkės pirmadienį stengėsi sudaryti stiprų Vakarų frontą, siekdamos įtikinti Rusiją atšaukti strategiškai svarbaus Ukrainos Krymo regiono faktinę okupaciją.

Ukraina neturi būti verčiama rinktis glaudesnių ryšių vien tik su Vakarų šalimis arba vien tik su Maskva, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė antradienį, dar kartą perspėdamas Europos Sąjungą (ES) ir Jungtines Valstijas nemėginti formuoti Kijevo politinės ateities.

(papildyta 11.56) Iškilus Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjas sekmadienį pareiškė, kad nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius išdavė savo žmones, kai pabėgo iš Kijevo. Šis žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo pareiškimas per pagrindinį Rusijos valstybinės televizijos kanalą tapo negailestingu įvertinimu lyderiui, kuris, kaip tikėjosi Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, turėjo labiau priartinti Kijevą prie Maskvos.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) sekmadienį paragino Kijevą panaikinti visas bylas dėl proeuropietiškų protestų ir sveikino naujausius žingsnius įtampai Ukrainoje mažinti.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pakartojo siūlymą suteikti pagalbą Ukrainai, tačiau tik naujai jos vyriausybei, kuri būtų pasirengusi įgyvendinti reformas, ir neužsiminė apie sankcijų grėsmę. Pasiūlyme dėl pagalbos Kijevui nenurodyta jokia konkreti suma ir negrasinama sankcijomis, nors būta pranešimų, kad Vašingtonas pasisako už tai, kad sankcijos būtų įvestos asmenims, prisidėjusiems prie smurto Ukrainoje.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius aptars politinę krizę Kijeve, kai penktadienį susitiks per Sočio žiemos olimpiados atidarymą, pranešė Kremlius. „Jis tikrai ten bus, ir jiedu tikrai susitiks, – naujienų agentūrai AFP sakė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie aptars dvišalius santykius.“ Anksčiau šią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Leonidas Kožara pranešė, kad V.Janukovyčius planuoja vykti į Sočio olimpiados atidarymą.

 Ukrainos parlamentas trečiadienį vėl mėgins tartis dėl valstybės vadovo galių apribojimo, o Kijeve viešinti Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė susitiks su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kurį spaus greičiau išspręsti jau kelis mėnesius besitęsiančią politinę krizę.

Europos Sąjungoje (ES) didėja parama Lietuvos siūlymui svarstyti sankcijas už smurtą atsakingiems Ukrainos pareigūnams, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, Lietuva siūlo svarstyti galimybę apriboti kai kurių asmenų įvažiavimą į Šengeno erdvę ir „atidžiau pažiūrėti į sąskaitų“ kilmę, jei situacija Ukrainoje blogės. „Tokia galimybė galėtų būti nagrinėjama, jeigu situacija ūmėtų ir toliau. Supratimas tokiam požiūriui didėja.

 Jungtinės Valstijos dalyvauja derybose su Europos Sąjunga (ES) dėl finansinės pagalbos paketo Ukrainai, kurią jau ne vieną savaitę krečia rimta politinė krizė, pirmadienį patvirtino amerikiečių pareigūnai.  „Noriu aiškiai pasakyti, kad tai yra labai preliminari stadija.

JAV ir Europos Sąjunga (ES) rengia trumpalaikės finansinės pagalbos Ukrainai planą, laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton). „ES ir JAV rengia vadinamąjį Ukrainos planą, kuriame aiškinamasi, ką šiuo metu turime padaryti dėl skirtingų ekonomikos aspektų, kad pagerintume situaciją“, - sakė ji ir nurodė, kad planas gali būti aptartas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą kitą pirmadienį.

  Ukrainos opozicijos lyderiai ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, susitikę Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, aptarė bendras pastangas įveikti aštrią politinę krizę Ukrainoje.

(papildyta 16.24) Kijevo Maidane įvairių organizacijų aktyvistai sukūrė Nacionalinę gvardiją, pranešė trečiadienį Ukrainos televizijos „5 kanalas“, nurodydamas, kad priimami visus norintys, prisiekę ukrainiečių tautai. Nacionalinės gvardijos nariais tapo Maidano savigynos atstovai, kazokai ir „Pravyj sektor“ (Teisusis sektorius); vienas gvardijos būrių, pasivadinęs „Vikingais“, jau prisiekė tautai ginti Ukrainą. Nacionalinės gvardijos vadovus ketinama suformuoti artimiausiu metu.

 Europos Sąjungos (ES) išorės reikalų vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pirmadienį pranešė, kad ji skris į Ukrainą padėti spręsti šalį krečiančios politinės krizės jau antradienį, 48 valandomis anksčiau nei planuota. „Aš skrisiu į Kijevą rytoj vakare“, - nurodė C.Ashton savo pranešime.

 Europos Sąjunga (ES) šeštadienį paragino Ukrainos vyriausybę imtis konkrečių žingsnių, kad būtų sustabdyta „smurto ir bauginimų spiralė“, o šalyje būtų atkurta ramybė.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos išreiškė būgštavimų dėl Ukrainos parlamento priimtų įstatymų, varžančių teisę protestuoti. Opozicija šių įstatymų priėmimą vadina valdžios užgrobimu. Teisių gynimo organizacijos Vakaruose pasmerkė ketvirtadienį Aukščiausiosios Rados priimtus įstatymų projektus, pavadinusios juos prezidento Viktoro Janukovyčiaus mėginimu įtvirtinti „diktatūrą“. Aktyvistai paragino Ukrainos prezidentą juos vetuoti.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį stengėsi patikinti savo kolegą iš Rusijos Sergejų Lavrovą, kad galimas partnerystės susitarimas su Ukraina nebūtų žalingas Maskvos interesams.

Nesėkmingas Ukrainos saugumo pajėgų mėginimas išstumti protestuotojus iš sostinės Kijevo centro susilpnino prezidento Viktoro Janukovyčiaus pozicijas ir sužlugdė viltis, kad trečią savaitę besitęsianti krizė greitai baigsis, sako analitikai. Pasak analitikų, tebėra neaišku, kodėl valdžia priėmė „visiškai nelogišką“ sprendimą trečiadienį paryčiais pasiųsti tūkstančius milicininkų į Nepriklausomybės aikštę, tačiau negalima atmesti, kad žengti šį žingsnį Kijevą padrąsino Rusija.

(papildyta 17.20 val.) Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių, kuriam išsakė susirūpinimą dėl jėgos panaudojimo prieš protestuotojus Kijeve. Ambasadorius Valerijus Žovtenka "buvo paprašytas perduoti savo vadovybei gilų susirūpinimą dėl Ukrainos milicijos jėgos taikymo prieš taikius protestuotojus Kijevo Nepriklausomybės aikštėje praėjusią naktį", teigiama ministerijos pranešime.

(papildyta 10.38) Ukrainos premjeras: duokit 20 mlrd. paramą - pasirašome sutartį Ukrainos premjeras N. Azarovas tikina, kad valdžia, kaip ir demonstrantai, yra suinteresuota kuo greičiau pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su ES. Ukraina prašo iš Europos Sąjungos pasirašant sutartį su Ukrainą suteikti 20 mlrd. eurų finansinę pagalbą, pranešė premjeras N. Azarovas, remiantis cenzor.net.ua.

(papildyta 16.14) Rusijos parlamentas antradienį apkaltino Vakarų šalis kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus ir pareiškė, kad prieš Kijevo politinį sprendimą atsukti nugarą Europos Sąjungai ir pasisukti į Maskvą protestuojantys demonstrantai destabilizuoja padėtį šalyje.

Prasidedant antrajai Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje dienai į Litexpo Europos galingieji renkasi toliau derinti Europos Sąjungos ir rytinių kaimynių santykių. Pagrindine tema kol kas vis dar išlieka Ukrainos klausimas – po nepavykusio bandymo įtikinti Ukrainos prezidenta Viktorą Janukovičių pasirašyti Asociacijos sutartį, tikimasi pamatyti ženklus, kaip šios šalies ir ES santykiai klostysis toliau.

Ženevoje trečiadienį atnaujinamos didelį politinį krūvį turinčios derybos, kuriose galingosios pasaulio valstybės, siekiančios išspręsti užsitęsusį ginčą su Iranu ir užkirsti kelią naujo karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose grėsmei, sieks sudaryti preliminarią sutartį su Teheranu, kuri pažabotų jo branduolinę programą.

Nesulaukusi įtikinamo Rusijos atsakymo dėl Lietuvos vežėjų diskriminavimo Europos Sąjunga (ES) imtųsi teisinių veiksmų per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), sako eurokomisaro Algirdo Šemetos kabineto vadovas Kęstutis Sadauskas. „Pirmiausia tai turėtų būti teisiniai veiksmai, kadangi mums daugiausia abejonių kelia Rusijos atitikimas PPO taisyklėms. Tad ES, be abejo, veiktų per ten, tai yra per Ženevą“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė K.Sadauskas.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisijos vicepirmininkė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) sako iš Jungtinių Valstijų (JAV) valstybės sekretoriaus John'o Kerry (Džono Kerio) besitikinti informacijos dėl to, kas įvykdė cheminę ataką Sirijoje. "Sekretorius J.Kerry atvyksta čia, jis turi atvykti į ministrų susitikimą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 5 dieną Vilniuje susitiko su Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton. Pokalbio metu aptarta rytoj Lietuvos sostinėje prasidėsiančio neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo (Gymnich) darbotvarkė bei svarbiausi tarptautinės politikos klausimai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčia Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisijos vicepirmininke Catherine Ashton. Susitikime buvo aptartas pasirengimas artėjančiam Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje, aptarti ir kiti ES užsienio politikos bei gynybos klausimai. „Lietuva labai intensyviai ir atsakingai ruošiasi lapkritį įvyksiančiam Vilniaus viršūnių susitikimui.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime prasideda ES saugumo ir gynybos politikos konferencija, kuriole laukiama daugybės aukštų pareigūnų, tarp kurių – ES užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton bei NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Seime tris dienas vyks ES Tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija.

Europos lyderiai penktadienį pažadėjo pasiųsti ryžtingą žinią dėl Egipte taikomų priemonių prieš nušalintojo islamiškų jėgų prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkus ir kalba apie būtinybę persvarstyti savo santykius su šia šalimi.

Gruzija "nė už ką nepakeis savo strategijos integruotis į ES ir NATO”. Tai pirmadienį Tbilisyje po susitikimo su ES diplomatijos vadove Ketrina Ešton (Catherine Ashton) pareiškė Gruzijos premjeras Bidzina Ivanišvilis.

Europos Sąjunga (ES) pripažino Sirijos opozicijos suformuotą Nacionalinę koaliciją, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Aš nekantriai laukiu, kad naujoji koalicija taptų visiškai veiksni ir laikytųsi žmogaus teisių ir demokratijos principų“, – teigiama ES užsienio reikalų įgaliotinės Catherine Ashton pareiškime. Sirijos opozicinių grupuočių atstovai po savaitę trukusių konsultacijų sekmadienį Katare susitarė dėl Nacionalinės koalicijos sudarymo.

Europos Sąjungos vyriausioji atstovė užsienio politikos ir saugumo klausimams Catherine Ashton sveikina aštuonių Europos šalių prisijungimą prie ES sprendimo pratęsti sankcijas Baltarusijos atžvilgiu iki 2013 metų spalio 31 d. Tai sakoma ES vyriausiosios atstovės pareiškime, kurio tekstą gavo naujienų agentūra „RIA Novosti“. Prisijungusios šalys – Albanija, Islandija, Juodkalnija, Kroatija, Lichtenšteinas, Makedonija, Norvegija ir Serbija.

Bagdade prasideda šešių galingiausių pasaulio valstybių ir Irano atstovų susitikimas dėl jo branduolinės programos, skelbia BBC. Irano prašymu susitikimas vyksta Irako sostinėje Bagdade. Diskusijos prasidės praėjus dienai, kai Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros vadovas bandė susitarti su Irano vyriausiuoju derybininku branduoliniais klausimas dėl priėjimo prie šalies karinių poligonų.