catherine ashton

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton paragino Rusijos centrinę rinkimų komisiją peržiūrėti savo sprendimą neleisti prezidento rinkimuose dalyvauti vienam „Jabloko“ partijos įkūrėjų Grigorijui Javlinskiui, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Aš raginu atsakingas žinybas skubiai peržiūrėti šį sprendimą ir užregistruoti G. Javlinskį kandidatu“, – pareiškė C. Ashton Europos Parlamente Briuselyje vykusiuose debatuose apie Rusiją.

Europos Sąjunga (ES) sunerimusi dėl pranešimų, kad Libijoje tariamai kankinami nuverstojo diktatoriaus Muammaro el Gaddafio šalininkai. Tai Briuselyje pareiškė ES užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton, praneša agentūra „RIA „Novosti“. „Ten, kur būta nusižengimų teisei, kaltieji turi stoti prieš teismą“, – sakė C. Ashton. Ji pasveikino Libijos žinybų pažadus ištirti visus užregistruotus kankinimų atvejus.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė savaitgalį vykusį protestą, kurį surengė radikaliojo albanų judėjimo „Apsisprendimas“ aktyvistai, praneša AFP. Aktyvistai bandė sustabdyti serbų prekių gabenimą per sieną. „Manome, kad tokios demonstracijos visiškai nepateisinamos, nes jos prieštarauja vienai iš pagrindinių ES laisvių – prekių judėjimo laisvei“, – sakė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton atstovas.

Dvylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių užsienio reikalų ministrai laiške išdėstė nepasitenkinimą baronienės Catherine Ashton kaip pagrindinės ES užsienio reikalų politikės darbu, rašo „telegraph.co.uk“. „The Daily Telegraph“ pavyko pamatyti konfidencialų laišką, kurį pasirašė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai.

Šiandien Vilnius prikausto daugelio šalių dėmesį, nes būtent čia prasideda Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimas. [papildyta 11:26] Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle'is tikino, kad Vokietija palaiko Minsko grupę Kalnų Karabacho. Jo manymu, svarbu ir toliau reguliuoti šį konfliktą. Balsas.

Lietuvos sostinėje – aukštų užsienio pareigūnų antplūdis. Šiandien prasideda Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimas. ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas Vilniuje – iššūkis ne tik renginį organizuojančiai Užsienio reikalų ministerijai, bet ir svečių saugumu besirūpinantiems pareigūnams, sostinės viešbučiams.

Gruodžio 6-7 dienomis Vilniuje vyksiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikimas bus tarsi prologas 2013-ųjų metų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, sako ESBO pirmininkas, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Jeigu Lietuva jaučiasi pasaulio bendrijos, regiono bendrijos atsakinga nare, tai bet kuris išsprendžiamas konfliktas, bet kuris užgesintas lauželis ar žiežirba prisideda prie Lietuvos saugumo ir Lietuvos klestėjimo.

Antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos sesiją, susitiks su ESBO renginiuose dalyvausiančia JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, kuri į Vilnių, tikimasi, atvyks pirmadienio vakarą.

Vilnius baigia ruoštis kitą savaitę vyksiančiam ESBO, kuriai šiemet pirmininkauja Lietuva, Ministrų Tarybos susitikimui. Anot užsienio reikalų ministro, į Lietuvą atvyks tūkstančiai diplomatų, užsienio politikų, tarp jų – ir itin garsūs. Šiam susitikimui sutelktos didžiausios saugumo pajėgos, įrengta per tūkstantį darbo vietų. Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos susitikimas – didžiausias Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį politinis renginys.

Vilnius baigia ruoštis kitą savaitę vyksinčiam ESBO, kuriai šiemet pirmininkauja Lietuva, Ministrų Tarybos susitikimui. Anot užsienio reikalų ministro, į Lietuvą atvyks tūkstančiai diplomatų, užsienio politikų, tarp jų – ir itin garsūs pasaulio politikos. Šiam susitikimui sutelktos didžiausios saugumo pajėgos, įrengta per tūkstantį darbo vietų.

Rusija tikisi, kad naujoji rezoliucija Iranui, kurią pateikė grupė tarptautinių derybininkų, bus priimta penktadienį, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša „RIA Novosti“. „Tarptautiniai derybininkai ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba per neseniai vykusį susitikimą susitarė dėl rezoliucijos.

JAV prisidėjo prie kitų Vakarų šalių, kurios kritikuoja Izraelio sprendimą paspartinti gyvenviečių statybą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje po to, kai Palestina įstojo į Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūrą UNESCO, informuoja BBC. Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė, kad JAV „labai nusivylusios“. Anksčiau Europos Sąjunga (ES) sakė, kad yra „labai sunerimusi“ dėl Izraelio sprendimo. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija teigė, kad tai trukdys taikos deryboms.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) lapkričio 28-ąją surengs viršūnių susitikimą globalioms problemoms aptarti, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Baltųjų rūmų pareiškimu. JAV prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton.

Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius aptarė su šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Lenkijos Ministru Pirmininku Donaldu Tusku. Lietuvos vadovė pasveikino Lenkijos premjerą su jo vadovaujamos partijos – Pilietinės platformos pergale rinkimuose į Lenkijos parlamentą.

Europos Sąjunga (ES) reikalauja demokratiško proceso prieš buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko, praneša agentūra AFP. Gali susidaryti įspūdis, kad teisinės priemonės naudojamos „šališkai“, trečiadienį Briuselyje pareiškė ES užsienio reikalų ministrės Catherine Ashton atstovė.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nori pagerinti įteptus santykius su Europos Sąjunga (ES), išlaisvindamas politinius kalinius ir surengdamas derybas dėl šalies politinės ateities, rašoma dokumente, kurį ketvirtadienį gavo „Reuters“ naujienų agentūra.

Kovo 8-ąją prancūzų dienraštyje „Le Figaro“ paskelbtame straipsnyje Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Katrin Ešton) pripažino, kad Europai tenka ir teks importuoti vis daugiau energijos išteklių iš užsienio, tačiau, be Norvegijos, daugiau beveik nėra valstybių – naftos ir gamtinių dujų eksportuotojų, kurios būtų stabilios ir draugiškos demokratijos. Todėl energetinis saugumas tampa vienu iš ES užsienio politikos prioritetų.

Europos Sąjunga (ES) kalba apie paleidimą dirbti bendrą diplomatinę tarnybą. Bet viltys, kad nauja struktūra bloko užsienio politikai atneš daugiau susikaupimo ir efektyvumo, pasak analitikų, tikriausiai yra per ankstyvos. Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios sukūrimas buvo pagrindinė Lisabonos sutarties sąlyga, tikimasi, ims visiškai funkcionuoti nuo sausio mėnesio. Ji ilgainiui bus aprūpinta kadrais iš Briuselio diplomatų ir ES misijų pasaulyje.

Europos Sąjungos plėtra į rytus sustojo neapibrėžtam laikui. Neabejotina, kad nei Ukraina, nei Baltarusija, Moldova ar Pietų Kaukazo valstybės artimoje ir vidutinėje perspektyvoje netaps Europos Sąjungos narėmis. Visų pirma tiek ES valstybių vadovai, tiek paprasti piliečiai yra pavargę nuo vienu metu entuziastingai vertintos plėtros. Kita vertus, kai kurios ES narės, sakykim, Bulgarija ar Rumunija, kol kas kelia daugiau problemų, ypač korupcijos srityje, nei teikia naudos.

Laikraščio „The Daily Telegraph“ atliktas tyrimas parodė, kad net 1 023 eurobiurkokratai uždirba daugiau nei Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompuy, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso ir Europos užsienio reikalų vadovė Catherine Ashton apskritai yra daugiausiai uždirbantys Vakarų politikai. D. Cameronas per metus uždirba 142 500 svarų.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton, kuri yra geriausiai apmokama politikė visame pasaulyje, turėtų atsistatydinti per artimiausius kelis mėnesius, remdamasis savais šaltiniais skelbia leidinys „The Daily Telegraph“. C. Ashton savo poste, kuris buvo sukurtas remiantis Lisabonos sutartimi, kol kas neišdirbo nė pusmečio. Tuo tarpu oficialiai jos kadencija turėtų tęstis 5 metus.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton pranešė, kad sąjunga nuo žemės drebėjimo smarkiai nukentėjusiai Haičio valstybei skirs 1,2 mlrd. eurų. C. Ashton teigia, kad tai bus ilgalaikė pagalba šalies atstatymo darbams. Apie planuojamą skirti paramą ES diplomatijos vadovė pranešė Niujorke prasidėjusioje tarptautinėje donorų konferencijoje, kurioje bus renkamos lėšos Haičio atstatymui.

Europos Sąjunga pažadėjo nuo sausio 12 dieną įvykusio žemės drebėjimo smarkiai nukentėjusiai Haičio valstybei skirti 1 mlrd. eurų. Apie tai po pirmadienį vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton. Kitą savaitę Niujorke vyks tarptautinė donorų konferencija, per kurią bus bandoma surinkti Haičio atstatymui reikalingus 11,5 mlrd. dolerių. Haityje šiuo metu vieši buvę JAV prezidentai George'as W. Bushas ir Billas Clintonas.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton pastaruoju metu susilaukia itin daug kritikos: už tai, kad nuolatos atsiduria netinkamu metu netinkamoje vietoje, už tai, kad stokoja patirties ir dėl to, kad savo vadovaujamą instituciją užpildė išimtinai beveik vien britų tarnautojais. Tačiau vakar ministrė susilaukė dar vieno pažeminimo: jai liepta grįžti į mokyklos suolą ir geriau pramokti prancūzų kalbą.

Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovės Catherine Ashton atstovas laikraščiui „The Times“ pranešė, kad ES diplomatijos vadovė nori išsinuomoti lėktuvą, kuriuo galėtų skraidyti į kai kuriuos užsienio vizitus. Nemažai kritikos jau susilaukusi C. Ashton per metus kelionėms gali išleisti 300 tūkst. eurų. Tuo tarpu lėktuvo nuoma 3 dienoms kelionei į Vidurio Rytus kainuotų nuo 35 iki 50 tūkst. eurų. Tad kelionių biudžeto jai užtektų vos keliems skrydžiams išsinuomotu privačiu lėktuvu.

Europos Sąjungoje (ES) skandalą sukėlė Vokietijos diplomatinės notos turinys, kuriame kritikuojamas D. Britanijos siekis dominuoti naujojoje ES tarnyboje, kuruojančioje užsienio politikos reikalus. Slaptojoje Vokietijos notoje, kurios turinys buvo paskelbtas anglų laikraštyje „The Guardian“ teigiama, jog D. Britanija per daug siekia įtakoti naujas ES institucijas. „D. Britanijos siekis uzurpuoti naują ES užsienio politikos instituciją yra akivaizdus.

Kai pirmoji J. M. Barroso komanda pradėjo darbą, ekonomikos padėtis buvo gera, o nedarbas mažėjo. Po penkerių metų ir didžiausio nuosmukio per pastaruosius dešimtmečius 2010–2014 m. kadencijos Europos Komisijos laukia visa krūva naujų darbų. Praėjusį rudenį kalbėdamas apie prioritetus Europos Komisijos pirmininkas sakė, kad iš pradžių svarbiausia bus gaivinti ekonomiką ir grąžinti į darbą milijonus žmonių, kurie per nuosmukį jo neteko.

Naujoji Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė britė Catherine Ashton savo pirmojoje kalboje apie Vidurio Rytus smarkiai sukritikavo Izraelį. Be to, ji pareiškė, kitąmet planuojanti apsilankyti regione. Kalbėdama Strasbūre susirinkusiems Europos Parlamento nariams, C. Ashton negailėjo karčių žodžių Izraelio politikos Vidurio Rytuose atžvilgiu. „Rytų Jeruzalė yra okupuota teritorija kartu su Vakarų Krantu.

Naujoji Europos Sąjungos (ES) bendros užsienio politikos įgaliotinė baronienė Catherine Ashton prieš daugelį metų turėjo artimų ryšių su komunistų lyderiu, o jos vyras prisipažino, kad buvo verbuojamas KGB. C.Ashton vyras, apklausų rengėjas ir politinis komentatorius Peteris Kellneris (juodu susituokę nuo 1988 metų), teigia, jog septintojo dešimtmečio žvalgybos dokumentai rodo, kad ir britų policija, ir KGB klaidingai jį laikė komunistų simpatiku.

Baronienė  Catherine Ashton, tapusi Europos Sąjungos įgaliotine užsienio reikalų  ir saugumo politikai, neigia gavusi finansavimą iš TSRS, kai buvo D. Britanijos organizacijos „Kampanijos už branduolinį nusiginklavimą“ iždininkė. Nors C. Ashton atmeta šiuos įtarinėjimus, Šaltojo karo metu KGB ir panašios spectarnybos D. Britanijoje veikė labai intensyviai. Nuo Šaltojo karo pabaigos praėjo praktiškai du dešimtmečiai.