augalas

Pakalbėkime apie paprikas. Galima pagalvoti, kad nėra čia ką diskutuoti apie šiuos augalus. Naujausias vienos tinklaraštininkės atradimas apie Capsicum genties paprikas sukėlė ant kojų socialinius tinklus – žmonėms sužinojus, kad stora maža uoga (taip, uoga) yra daug daugiau, nei jūs galvojote. Viskas prasidėjo, kai „Twitter“ socialinėje platformoje vartotoja Amy, stiliaus ir gyvenimo būdo tinklaraštininkė, paskelbtame įraše pasidalino savo paprikiniu atradimu. Pasirodo, tai... yra tiesa.

Paul McGeachin, 40-metis virtuvės šefas iš Glasgow miesto, pereitą antradienį neatsargiai prisilietė prie Sosnovskio barščio, pavojingiausio augalo Britanijoje. Dėl skausmų jis negalėjo net stovėti ir jam teko kreiptis į ligoninės priimamąjį. „Susiruošiau pažvejoti, dėvėjau kelnes iki pusės blauzdų. Niekada nebuvau girdėjęs apie šį augalą kol neišbėrė mano kojų. Maniau, kad nieko rimto, tačiau man greitai pablogėjo“, − pasakojo Paul dienraščiui Daily Record.

Siekiant puoselėti tradicijas, gilinti visuomenės žinias apie gamtoje esančius vaistinius augalus ir tinkamą jų vartojimą, prieš pat Lietuvos valstybės atkūrimo šventę išrinktas lietuviškiausias metų vaistinis augalas. „Eurovaistinės“ iniciatyva vykdomų rinkimų nugalėtoju šiais metais išrinkta didžioji dilgėlė. Praėjusiais metais tai buvo vaistinė ramunė.

Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis:  paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių, stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms miškų ir sodų uogoms.

Internautus suklusti privertė įdomus vaizdo įrašas, šie nesupranta, kas užfiksuota – vabzdys ar augalas. „Twitter“ socialiniame tinkle internautus sužavėjo neeilinis vaizdo įrašas, kuriame sunku suprasti, kas užfiksuota. Vieni rašė, kad tai augalas, tačiau kiti buvo užtikrinti, kad tai yra vabzdys. Spalvotas ir nematytas kūrinys sužavėjo tūkstančius. Vis tik, tai yra vabzdys, kurio išvaizda labai primena gėlę. Taip pat vaizdo įraše akivaizdžiai šis kūrinys juda.

Gyvūnų augintojai pasidalijo sukrečiančia žinia visiems, kurie mėgsta gėles ir augintinius. Prancūzų buldogą auginusi šeima išgyveno tragediją – šuniuko sveikata netikėtai pašlijo ir šis nugaišo. Kaip paaiškėjo, šuniuką nunuodijo dažnuose namuose esantis augalas. Kate Wagner pasidalijo istorija, kaip svarbu yra puikiai išmanyti augalų ir gyvūnų santykius. Namuose atsiradus sago palm augalui, vieną dieną prancūzų buldogė Lily sumanė pakramtyti augalo lapus.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Auginti augalus nėra taip paprasta. Juos nuolat reikia laistyti, prižiūrėti ir laikyti jiems tinkamoje šviesoje. Tačiau visi šie rūpesčiai tampa bereikšmiais, kuomet jis pradeda žydėti ir puošti kambarį ar lauką. Užsienyje gyvenanti moteris papasakojo apie neįtikėtiną istoriją, kurios metu suprato, kad 2 metus ji rūpinosi dirbtiniu augalu. Caelie Wilkes feisbuke pasidalijo neįtikėtina istorija, kuri ją privertė susimąstyti, kad viskas yra netikra.

Dėl šiltos žiemos pražydo vienas iš 5 nuodingiausių augalų Lietuvoje – paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum). Biologai griežtai įspėja jo neliesti, nesinešti į namus. Ne veltui daugelyje Europos šalių jo pavadinimas siejamas su vilku, miško našlaičiu ar miško alyvomis. Negalima liesti Tai nedidelis ūksmingų miškų krūmelis, turintis dvi ar tris plonas šakutes. Atviroje vietoje jis gali užaugti iki 1–1,5 metrų aukščio, gausiai žydėti ir derėti.

Šiais, globaliais laikais buvome primiršę, jog esame gamtos vaikai. Tačiau klimato kaita žadina mūsų protus. Liepia gyventi santarvėje su medžiais, augalais… Nors išvystyta cheminių vaistų ir preparatų rinka, bet didėja domėjimasis vaistiniais augalais. Tiriamos įvairių augalų galios. Štai neseniai buvo paskelbta, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai sukūrė, ištyrė ir patentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį preparatą iš kvapniosios aniužės žolės.

Ciberžolė natūraliojoje medicinoje naudojama jau daugiau nei 4 tūkstančius metų. Ciberžolių šaknyse yra polifenolių, kurie slopina uždegimą ir net gali padėti nuo tokių ligų kaip osteoartritas ir reumatoidinis artritas. Įdomu tai, kad ciberžolės arbatą labai mėgsta Japonijos Okinavos regione, o šio regiono gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgiausia pasaulyje. Jie labai retai serga tokiomis ligomis kaip Alzheimeris, artritas, vėžys ar širdies ligos.

Jei jus vargina egzema, turėtumėte neskubėti bandyti vaistų. Visų pirma, pagalvokite, kokios natūralios priemonės galėtų įveikti šią ligą.  Žolininkė Dominika Balčiūnė sako, kad egzemai gydyti idealiai tinka Lietuvoje augantis ir paplitęs žolinis augalas, pavadinimu triskiautis lakišius. Šis augalas taip pat skatina prakaitavimą,  šlapinimąsi, gerina virškinimą, aktyvina medžiagų apykaitą, stabdo kraujavimą.

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, o iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas. Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas sako, jog jam Žolinė asocijuojasi su žolininkų švente.

Sosnovskio barščiai – itin pavojingas augalas, kurio prisilietimas žmogui gali būti itin skaudus. Kaip tinkamai elgtis, prisilietus prie šio augalo, pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos mokslų daktarė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė Pasak alergologės, karštuoju metų laiku reikėtų visais įmanomais būdais vengti kontakto su šiuo augalu.

Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta Sautens sako, kad menopauzę galima įveikti, į pagalbą pasitelkus ne tik vaistus, bet ir žoleles. Dauguma jų yra itin naudingos, tereikia tinkamai mokėti jas paruošti.  „Žolelių nuo to yra. Jei kankina karščio bangos, prakaitavimas, padeda šalavijas. Jį geriant vis reiktų daryti pertraukas. Pagerti kelias savaites, pailsėti kokią savaitę ir vėl galite gerti. Menopauzės metu padeda ir rasakila. Jos tikrai galite prisirinkti.

Žolininkė Dominika Balčiūnė pasakoja, kad dievų dovana vadinamas augalas, mūsų šalyje vadinamas jazminu, yra nepamainomas tiems, kurie nori džiaugtis ramybe, atokvėpiu ir gera nuotaika.

Meškinis česnakas – vienas seniausių pasaulyje vaistinių augalų. Anksčiau dėl miškų kirtimo jis buvo įtrauktas į Raudonąją knygą, tačiau dabar jo ten nebėra. Šis augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais miškuose, o lapai naudojami vaistams, kaip daržovė ir prieskonis. Meškinis česnakas nuo 1962 metų buvo įtrauktas į Raudonąją knygą, bet šiemet sąraše jo nebėra. Šis augalas natūraliai auga Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Daugumoje Europos šalių meškinis česnakas naudojamas kaip tonikas.

Alijošius žinomas dėl savo gydomųjų savybių tūkstančius metų. Jį sudaro apie 99 procentai vandens, o likusi dalis – tik grynas gėris.  Daugelis iš mūsų girdėjome, kad saulės nudegimui gydyti alijošius yra labai veiksmingas, tačiau šis augalas turi daugybę kitų naudingų savybių. Mokslininkai mano, kad alijošius buvo viena iš populiariausių Kleopatros grožio paslapčių.

 Juodauogis šeivamedis mūsų kraštuose dar nėra tinkamai įvertintas. O juk jis – ne tik puiki sodo puošmena, bet ir nuostabus pagalbininkas kulinarijoje bei liaudies medicinoje. Šventas medis Juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) yra vasarą žaliuojantis sausmedinių genčiai priskiriamas krūmas arba nedidelis medis, augantis Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje, o pastaraisiais metais šis šventu medžiu laikomas augalas ėmė populiarėti ir pas mus.

Lietuviški bananai – ar gali taip būti? Pasirodo, kad taip ir tai nesunkiai įrodė Troškūnų seniūnija, Anykščių rajone.  Šiuo metu iš trijų į vazonus sutupdytų bananmedžių kvapniais vaisiais pasidabinęs tik vienas. Bananų auginimo paslaptį įminęs seniūnas juokavo, kad šių egzotiškų vaisių derlius pasipila kai ima žydėti. „Netikėjom, kad bananai užauga, bet užaugo. Reikia prižiūrėt, puoselėt ir užauga“, – sakė Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas.

Ar gali būti, kad dėl blogos savijautos kalti kambariniai augalai? Ar visuomet jie yra saugūs? Pasak Lietuvos edukologijos universiteto vyresniosios botanikės Teresės Jokšienės, net ir visų pripažinti vaistiniai augalai gali tiek gydyti, tiek sargdinti. Pasak botanikės T.Jokšienės, daugelis namuose laikomų kambarinių augalų turi nuodingų savybių, kurios gali pasireikšti ir lengvu galvos skausmu, nudegimais ir net trumpalaikiu regos ar vaisingumo praradimu.

 Neseniai vykusiame žolininkės  Dalios Treigienės naujos knygos pristatyme ir paskaitoje moteris atskleidė augalų gydomąsias savybes ir magišką poveikį. Žolininkė išskyrė vieną ypač naudingą augalą, kuris padeda ne tik išgydyti vyriškas bėdas, bet ir turi magiškų savybių gelbėjant meilės srityje.   Garsiomis istorijomis apipinta „Ivan čaj“ yra ne kas kita, o gauromečio arbata, kurią galima gerti kasdien, o augalas praturtintas daugybe vitaminų ir gydomų savybių.

 Daugelis žmonių nežino apie neįprastus augalų gebėjimus, pagerinančius namų mikroklimatą. Augalai padeda kurti švaresnę atmosferą, stabilizuoja oro drėgmę ir aprūpina mus deguonimi. Tokie dalykai yra labai svarbūs, namams, kuriuose gyvena vaikai ir žmonės kenčiantys nuo alergijos. Štai neįtikėtini augalai, kurie gali padėti pagerinti jūsų namų mikroklimatą. Vėzdūnė Šis augalas kartais vadinamas „moterų laime“, tikimasi, kad augalas atneš laimę ir meilę į jūsų namus.

Mokslininkai ištyrė, kad vienas džiunglėse randamas augalas, gali žmogui suteikti mirties pojūtį. Pietų Amerikoje Ayahuasca geriamas skystoje formoje, tačiau daug kur jis naudojamas iš psichodeliniam narkotikui, žinomam, kaip DMT, gaminti. Šis narkotikas yra nelegalus daugelyje šalių, tačiau jo sąsaja su dvasių pasauliu yra plačiai žinoma beveik visuose pasaulio kraštuose. Galingas haliuciogenas naudojamas specialioms apeigoms. Jo paragavę žmonės patiria būklę, panašią į pomirtinę kelionę.

Socialiniuose tinkluose paplito keistas vaizdo įrašas. Vienas ūkininkas telefonu įamžino jo kieme bėgiojančią pelę, ant kurios nugaros stiebėsi sojos augalas. Ekspertai buvo šokiruoti tokio reginio ir spėliojo, kaip tai gali būti įmanoma. Tikima, kad sojos pupelės sėkla pateko ant atviros pelės nugaroje esančios žaizdos ir ten prigijo. Ūkininkas iš Indijos Dataras Singhas šį reginį aptiko vos prieš savaitę, tačiau pupeles sėjo gerokai anksčiau. Tikėtina, kad gyvūnas kenčia didelį skausmą.

 Švelni kaip šilkas, kandanti kaip vilkas dilgėlė dažnai laikoma tvarkos mėgėjų priešu. Tačiau šie augalai turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, todėl vartojami medicinoje, kosmetikoje, ekologiškai auginant daržoves, iš jų ruošiamos arbatos. Siūlome keletą patarimų, kaip aplinkoje nereikalingas dilgėles paversti draugais.

Apie tai, kad egzistuoja pinigų medis, galintis į namus ar patalpą, kurioje jis auginamas, pritraukti finansinę sėkmę, žino beveik visi. Jei atkreiptumėte dėmesį, pastebėtumėte, kad itin vešlūs vadinamieji pinigų medžiai visada randasi bankuose ar kitose įstaigose, kur cirkuliuoja didžiulės pinigų sumos. Vis dėlto, pasirodo, kad šis pinigų medis pritraukia ne tik sėkmę, gerovę ir klestėjimą, bet ir turi gydomųjų savybių, apie kurias žino nedaugelis.

Lietuvai minint apvalų jubiliejų, Klaipėdos botanikai siūlo idėją: išsirinkti savo šimtmečio augalą. Latviai savo augalą jau paskelbė – juo tapo pievose augantis lipikas. Tačiau lietuviai kuklumu nepasižymi ir į pievas nesidairo – drąsiai siūlo ąžuolą. Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė, apžiūrinėdama kolekciją, siūlo idėją minint Lietuvos šimtmetį: išsirinkti mūsų šimtmečio augalą. Tiesa, pirmieji tai jau padarė latviai. Jų botanikai savo šimtmečio augalu paskelbė lipiką.

Vasarai baigiantis pražysta mėtos – taip populiariai visos rūšies pavadinimu vadinamos pipirmėtės (Mentha piperita L.). Tai vienas labiausiai vertinamų prieskoninių ir vaistinių augalų. Tad skubėkime prisirinkti ne tik kvapių lapų, bet ir žiedų. Eteriniai aliejai Labiausiai vertinamas mėtų lapuose esantis mentolis. Šie iki metro aukščio užaugantys augalai gali būti labai gera pramoninės žemdirbystės kultūra, nes nereiklūs augimo sąlygoms, atsparūs ligoms, gana ilgai gali augti vienoje vietoje.

 Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį išdavė leidimą leisti prie Seimo mitinguoti kanapių mėgėjams, pranešė žiniasklaida. Mitingas vyks balandžio 20 dieną. Mitingo rengėjai Andrius ir Mantas Ramonai teigia, jog jų tikslas – suburti žmones ir paskatinti viešai diskusijai apie kanapės augalą. Apie marihuanos legalizavimą mitingo organizatoriai nekalba, jie esą nori atkreipti visuomenės dėmesį į kanapes, jų panaudojimą medicininiais tikslais.

 Denverio botanikos sodo lankytojus pradžiugino išties retai savo žiedą parodantis didžiausią pasaulyje žiedyną turintis tropinis augalas. Jis sulaukė milžiniško dėmesio mat žydi vos dvi paras. Tai – įspūdingas pustrečio metro aukščio ir pusantro metro pločio Titano Arum, arba kitaip gigantiškojo amorfofalo, žiedas. Lankytojų antplūdis nieko nestebina – kartais šio augalo žydėjimo laukti reikia kelerius metus, o kartais visą dešimtmetį.

 Kairėnų botanikos sode visais žiedais išsiskleidė tris dienas truksianti paroda - mugė „Lietuvos žiedai“.  Aistringiausi augintojai, kaip skelbia mugės rengėjai, žada ne tik įspūdingą reginį akims, bet ir augalų mylėtojų ausims. Kiek čia augalų, jau nesuskaičiuoja nei mugės rengėjai, nei patys jų augintojai. Parodoje dalyvauja net šimtas trisdešimt sodininkų ir ūkininkų iš visos Lietuvos.

Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Genų terapijos tikslas – tam tikras ligas lemiančius blogus žmogaus genus pakeisti gerais, kad ligą sukelianti priežastis būtų pašalinta, o genų inžinerija ir atsirado dėl gebėjimo karpyti DNR molekules, sako Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto tyrėjas Giedrius Sasnauskas. „Tai procesas, kai pagal žmogaus poreikius pertvarkoma tam tikro gyvo organizmo genetinė medžiaga.

 Ant augalo, pavadinto niekam negirdėtu bulvidoro vardu, šakelių noksta pomidorai, o jo šaknys brandina bulves. Jungtinėje Karalystėje, Ipsviče, veikianti sodininkystės įmonė „Thompson and Morgan“ išvedė bulvių ir pomidorų hibridą. Vienas toks augalas gali išauginti iki 500 pomidoriukų ir ne vieną kilogramą bulvių. Unikalios daržovės autoriai teigė, kad ji išvesta nenaudojant genetinių modifikacijų. Jie tikino, kad užteko elementaraus sodininkystėje naudojamo skiepijimo.

Pastaruoju metu ūkiuose garstyčių plotai didėja. Ši kultūra auginama ne tik sėklai, bet ir kaip žaliąją trąšą. Pasak specialistų, garstyčių šaknys gerai išpurena podirvį ir pagerina dirvos struktūrą. Jos saugo augalus nuo pašaknio ligų, gerai stelbia piktžoles. Vertingas augalas Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis sakė, kad garstyčias, kaip aliejinį augalą, labai gerai auginti sėjomainai. Jos į tą patį lauką turėtų grįžti ne anksčiau kaip kas penkerius metus.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulyje daugybė augalų ir gyvūnų, svetimų klimato juostoms ar kontinentams, kuriose gyvena ar veisiasi. Anot kai kurių specialistų, tai kelia vis didesnių ekologinių, ekonominių ir sveikatos problemų. Europos Sąjunga kuria teisės aktus, kuriais draustų invazinių rūšių patekimą į joms svetimą aplinką, o Jungtinėse Valstijose yra ir biologų, keliančių klausimą, ar šį procesą sustabdyti iš viso įmanoma.

Kvapnūs žiedai ir įmantrūs karpyti lapai vilioja, norisi juos paliesti, pauostyti, tačiau tai daryti ne visada saugu, nes aplinkoje gausu augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai ar syvai yra nuodingi. Pavojingas ne vienas augalas „Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie dažniau liečia, skina ir mėgina paragauti. Be to, vaikų odelė daug jautresnė nei suaugusių žmonių.

Edvinas Misiukevičius yra puikus pavyzdys, jog ilgas ir sunkus darbas atneša saldžių vaisių. Vaikinas gali pasigirti ne vienu apdovanojimu, tarp kurių ir Europos jaunųjų mokslininkų konkurso specialusis prizas. Pripažintas selekcininkas nesustoja – vesdamas naujas augalų veisles atranda laiko ir stažuotėms bei konferencijoms užsienyje, tačiau tikina, jog savo darbus skirs tik Lietuvai.

Vasaros viduryje mus ima džiuginti gausus prisirpusių uogų būrys: braškės, trešnės, vyšnios, agrastai, serbentai, avietės, šilauogės ir daug kitų. Taip pat liepą ima nokti ir obuoliai, aktyviai vaisius veda agurkai, bręsta pomidorai, pradedamos kasti ankstyvosios bulvės. Kaip prižiūrėti uogų lysves, daržoves bei vaismedžius, kad derlius būtų dosnus ne tik šiemet, bet ir kitąmet? Štai keletas naudingų patarimų. Pirmiausia, pasirūpinkite tinkama dirva.

Aplinkos ministerija renka duomenis apie Sosnovskio barščio paplitimą mūsų šalyje ir kviečia gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo augimo vietas. Labiausiai barščių plotai pastebimi dabar, kai jie žydi, todėl tinkamiausias laikas juos registruoti – iki vasaros vidurio. Duomenys apie Sosnovskio barščio paplitimą leis planuoti šios rūšies gausos reguliavimo darbus ir tam būtinas lėšas.

Balandžio 24–27 d. LITEXPO vykstančioje parodoje „Resta 2014“ net 535 dalyviai iš 10 pasaulio šalių kviečia susipažinti su naujovėmis. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija specialiai parodai sukūrė įspūdingą „Žaliąją ekspoziciją“. Rapolas Tamošiūnas Pailsi ir turi naudos Šiais metais „Žaliojoje ekspozicijoje“ lankytojams pristatomos lietaus vandens panaudojimo sode galimybės, EKO tvenkiniai, želdinimo tendencijos ir mados, „protingas“ kompostavimas, sodo takelių įreng...

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos universiteto botanikos sode pražydo augalai, paprastai žiedus skleidžiantys pavasarį ar net vasarą. Tokios anomalijos, anot mokslininkų, augalijai nežada nieko gero. Žiedus botanikos sode pastarosiomis dienomis skleidžia saulutės, eleborai, flioksai, paprastai vasarą pražystančios medetkos, čiobreliai, viržiai. Tarp spygliuočių driekiasi ištisi tiltai grybų. Augalai metų laikuose pasiklydo dėl itin šiltos, besniegės žiemos.

„Artėja graži mūsų draugystės sukaktis. Norėčiau savo merginai padovanoti bonsą, tik negaliu apispręsti, kokį pirkti. Gal galite patarti“, – prašo skaitytojas Viktoras. Atsako Jogaila Mackevičius, svetainės bonsaivilnius.lt įkūrėjas Bonsas – nedidelis gamtos sukurtas ir žmogaus patobulintas stebuklas, reikalaujantis daug kantrybės, kruopštumo ir kasdienės priežiūros.

Kiekvienas yra girdėjęs pasakojimų apie keisčiausius nutikimus, pavyzdžiui, kažkas maudėsi ežere ar upėje, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad per šia pramogą prarijo kiaušinį iš kurio išsirito ir nelaimėlio organizme gyveno gyvatė. Žinoma, šios istorijos juokingos, nes dauguma gyvūnų paprasčiausiai negali gyventi žmogaus organizme. Tačiau ir iš šios taisyklės yra išimčių ir jos šokiruoja kur kas labiau, nei manote. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Komisija siūlo valstybėms narėms bendrai kovoti su invazinėmis gyvūnų ir augalų rūšimis. Taip bandoma saugoti vietinę Europos florą ir fauną. Komisijos siūlomame teisės akte numatoma sudaryti specialų sąrašą, į kurį būtų įtraukta 50 didžiausią grėsmę biologinei įvairovei keliančių gyvūnų ir augalų – juos įvežti į Bendriją ir prekiauti jais būtų uždrausta.

Paprastam žmogui pieva ir yra viso labo pieva su daugybe nepažįstamų augalų, ant kurios taip gera įsitaisyti šiltais vasaros vakarais ir pasimėgauti grynu oru, užuosti daugybę persipinančių aromatų ir paganyti akis į nepaprasto mėlynumo dangų. Šiuolaikinam žolininkui pieva yra jo didžiausia aistra, kuria gali domėtis, tyrinėti ir kaskart stebėtis, kaip viename lauke gali augti skirtingi augalai, pasitarnaujantys žmogui ar net jam kenkiantys.

Augalai yra puikus dalykas. Jie valo ir puošia namus. Bet tikrai ne visus patartina laikyti namuose, kieme ar net gyvenamoje teritorijoje. Vieni augalai baisiai dvokia, kiti yra nuodingi, treti - sukelia skausmą... Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 augalų, kurių patartina vengti saugumo sumetimais. 5. Hydnora Africana Augalas, kurio geriau vengti (nuotr. toptenz.net) (nuotr. Balsas.lt) Šis ryškus augalas priklauso vadinamajai „dvėsenos gėlių“ šeimai.

Augalai yra puikus dalykas. Jie valo ir puošia namus. Bet tikrai ne visus patartina laikyti namuose, kieme ar net gyvenamoje teritorijoje. Vieni augalai baisiai dvokia, kiti yra nuodingi, treti - sukelia skausmą... Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 augalų, kurių patartina vengti saugumo sumetimais. 10. Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum) Šio augalo sula gali privesti jus rėkti: ji sukelia fitofotodermatitą – oda tampa labai jautri ultravioletinei šviesai.

Aklai besirenkamtys augalų veisles vieni ūkininkai patiria sėkmę, o kiti – didelių nuostolių. Šįmet Valstybinės augalų tarnybos tirtų ir tiriamų augalų veislių sąraše yra 580 veislių. Kaip ūkininkams iš tokios galybės pasirinkti tinkamiausią? Pasiklysta net ir daug informacijos turintys, išsilavinę grūdų augintojai. Todėl ūkininkai gaivina užmirštą idėją – sudaryti Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą. Apgauna ir patyrusius Kupiškėną ūkininką Zigmantą Aleksandravičių apgauti nelengva.