augalas

Vaistinę alpiniją, dar vadinamą galangalu bei mažuoju imbieru, žolininkė vadina tikra aukso gysla sveikatai – tinkamai vartojamas jis stiprina imunitetą, gerina koncentraciją, širdies ir virškinimo veiklą.

Šio augalo lapų galite nusipirkti vaistinėje arba pavasarį rinkti patys. Tai varnalėšų lapai. Tikriausiai visi žino apie šio augalo šaknų gydomąjį poveikį plaukų stiprumui. Tačiau žolininkai teigia, kad varnalėšų lapai taip pat turi daug naudingų savybių žmogaus sveikatai.  Papasakosime, kokia yra varnalėšų lapų nauda ir kam jų nereikėtų vartoti. Kokia varnalėšų lapų nauda žmogaus sveikatai? Varnalėšos lapai turi detoksikacinį poveikį.

Rododendrai – tikra sodybų puošmena. Jie veši ten, kur aukštas oro drėgnumas, puri, humusinga ir rūgšti dirva, o žiemą padengiami gilia sniego danga. Norint visus metus grožėtis kokybiškais visžaliais augalais, pavasarį džiaugtis gausiais spalvingais žiedynais, rododendrais reikia rūpintis nuo pavasario iki pavasario, t. y. ištisus metus. Rudenį rododendrus būtina tinkamai paruošti žiemai.

Žilakrūmis – vis dar retas vaiskrūmis Lietuvoje. Augalas paplitęs Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje. Šį vaiskrūmį vertina sveiko gyvenimo būdo propaguotojai, nes jo vaisiai ir lapai turi maistinių bei gydomųjų savybių. Lietuvoje auginamos 3 žilakrūmių rūšys: siauralapis žilakrūmis (Elaeagnus angustifolia), amerikinis žilakrūmis (Elaeagnus commutata) ir gausiažiedis žilakrūmis (Elaeagnus multiflora) Išskirtinis augalas Šis augalas vertas sodininkų dėmesio.

Paprastasis klemalis, arba sirinis (Asclepias syriaca), vilioja gražiais žiedais ir medaus aromatu, tačiau jo grožis pavojingas žmogui. Gyventojai perspėjami, jog šį augalą reikia naikinti. Pavojingas augalas Sodininkai pažymi, kad šis augalas vartojamas kaip vėmimą ir vidurių laisvinamoji priemonė, tačiau reikia labai atsargiai dozuoti, nes, pavyzdžiui, indėnai klemalio sultis naudojo savo užnuodytoms strėlėms.

Daugelis sodininkų mėgsta namus pasipuošti savo užaugintų hortenzijų žiedais. Šie gali ilgai išsilaikyti ir džiuginti savo spalvomis, jeigu tik žinoma, kaip jomis tinkamai pasirūpinti. Kraštovaizdžio dizainerė, „Tado ūkis“ bendrasavininkė Kristina Cvilikienė savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo patarimais su sodininkais, kaip tai padaryti tinkamai.

Prieš metus pradėti Baltosios Vokės šlapynės atkūrimo darbai duoda svarbių rezultatų: teritorijoje, kurioje buvo šalinamos nendrės, šią vasarą rasta gausi retos orchidėjos – dvilapiopurvuolio – augavietė. Baltosios Vokės šlapynė anksčiau buvo graži žemapelkė. Tačiau prieš septyniasdešimt metų čia buvo pradėtos kasti durpės, naudotos Vilniaus miesto šildymui, o visa gyvoji gamta – sunaikinta.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvos pievos nusidažo geltona spalva. Tai – invazinio augalo, rykštenės, žydėjimo metas, o apie šį augalą žinomą, kad jis itin sparčiai plinta visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, keldamas grėsmę vietinių augalų rūšių nykimui.  Specialistai ragina pamačius rykštenę nelaukti, o imtis veiksmų: išrauti šiuos augalus tam, kad šie nebarstytų savo sėklų.

Jau įpusėjo invazinio ir kenksmingo augalo – Sosnovskio barščio – naikinimo sezonas. Iki 2023 metų Sosnovskio barščio naikinimas kai kuriose seniūnijose vyko centralizuotai, per tą laiką kai kur jo plotus pavyko sumažinti net 95  proc. Šiemet vėl grįžta prie senos praktikos, kai už šio augalo naikinimą atsako kiekviena seniūnija atskirai. Kėdainių rajono savivaldybė įgyvendina Sosnovskio barščio gausos reguliavimo veiksmų planą.

Yra žinoma, kad invaziniai augalai gali būti pavojingi ekosistemai. Taip yra dėl to, nes jie gali sparčiai sunaikinti vietines augalų rūšis ir keisti bei mažinti gyvūninių rūšių sudėtį. Vienas iš tokių invazinių augalų – rykštenė. Svarbu neauginti savo sklype rykštenių, nes šios plečiasi milžinišku greičiu.

Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.

Šiuo metu gamtininkai yra susirūpinę dėl kvapiojo plauriečio likimo. Tai yra vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje. Manoma, kad greitu metu jo gali nebelikti. Kiekvienais metais šių augalų skaičius mažėja, jie visi auga mažesni nei anksčiau. Nykstantis augalas Šia liūdna žinia savo socialinio tinklo „Facebook“ puslpayje pasidalijo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Lietuvos gamtoje pasirodė išskirtinis augalas – miškinė gluosvė, pasižyminti ypatingomis savybėmis. Kaip matyti iš Pagramančio regioninio parko socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos, šis augalas išties keistas, mat neturi nė krislelio žalumos. Aptiko išskirtinį augalą Beje, jį pamačius, ko gero, galima sumaišyti ir su grybu – nors tai nėra grybas, bet turi glaudų ryšį su grybiena.

Bene kiekvienas iš mūsų esame savo sode ar darže radę žliūgę, apsiraizgiusią ir išsikerojusią ir be gailesčio ją išrovėme, nė nesusimąstydami, kad žliūgė, jei ją tinkamai panaudojame, gali virsti ir vaistu, ir maistu. Kuo naudinga žliūgė mūsų organizmui ir ką moksliniai tyrimai skelbia apie jos medicininį poveikį ir naudą, kviečiame skaityti toliau.

Šiuo metu žydi rečiausia ir paslaptingiausia Neries regioninio parko gėlė – smulkiažiedė svila arba smulkiažiedė gegužraibė (lot. Neotinea ustulata). Pernai parko specialistų nusivylimui nebuvo rastas nei vienas žydintis augalas, o štai šiemet rasti net 9 žydintys augalai. Ši orchidėja – tarsi vaiduoklis: vasarą suaugus žolynams be žiedų jos tiesiog neįmanoma pastebėti. Jos itin retos visoje Lietuvoje, žinomos vos 3 vietos, kuriose dar auga.

Per Jonines Labanoro girioje pražydo viena puošniausių ir įspūdingiausių gėlių – didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora). Socialinio tinklo „Facebook“ Labanoro regioninio parko puslapyje pranešama, kad ši gražuolė gėlė, su savo stambiais gelsvais žiedais, kurie primena antpirščius, yra tikra miškapievių ir pakelių puošmena. „Ji nemėgsta nei saulės, nei pavėsio, todėl aptinkama miškapievėse, pakelėse.

Sveiki atvykę į pasaulį, kuriame dominuoja spalvingas ir daugialypis augalas – ožerškis (Lycium)! Šis bulvinių šeimos krūmas, yra išsibarstęs po visą Rytų Europą, Aziją, Pietų Ameriką ir Pietų Afriką, turi apie 80 rūšių, tačiau didžiausią įvairovę aptiksime Pietų Amerikoje. Ožerškis (Lycium) dažnai išauga iki 2–3 metrų aukščio, dygliuotomis šakomis ir linijiškais arba lancetiškais lapais.

Azalija (Azalea) – tai mažas, bet ryškiai žydintis krūmelis iš rododendrų šeimos. Galvojat apie tobulą augalą savo sode ar balkone? Azalija čia kaip tik! Šie žaismingi krūmai, su spalvingais ir džiugiais žiedeliais, kilę tiesiai iš Azijos ir Šiaurės Amerikos. Kai azalija atkeliavo į Europą XIX a. iš tolimosios Kinijos, žmonės įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio.

Kiaulpienė, daugelio laikoma tiesiog paprasta piktžole, iš tiesų yra nepaprastai vertingas augalas, kurio nauda sveikatai buvo žinoma jau nuo seniausių laikų. Šis augalas, dažnai matomas pievose ir soduose, yra tikras natūralios medicinos lobis, turintis gausybę naudingų savybių.  Socialio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ rašoma apie kiaulpienės svarbą: „Jau tiek apie ją prirašyta, išgarbinta, apdainuota, bet vistiek nešioja nekenčiamiausių piktžolių pravardę.

Kam gyslotis, o kam trauklapis – kalbėsime apie vieną ir tą patį augalą. Tikriausiai nusibrozdinus kelį atlėkdavo močiutė su gysločio lapu ir uždėdavo ant žaizdos – klasikinis vaizdelis. Bet gysločio naudos nereikia apriboti tik kraujavimo stabdymu – tai nuostabi priemonė sveikatai gerinti, jeigu naudosite jo lapus ar sėklas arbatai bei maistui.

Raudonėlis labiausiai žinomas kaip aromatingas prieskoninis augalas. Tačiau jis tinka ne tik picai ir makaronams pagardinti. Raudonėlio eterinis aliejus turi daug naudingų žmogaus sveikatai savybių – mažina kosulio ir peršalimo simptomus, dezinfekuoja, slopina uždegiminius procesus. Jis naudojamas ir kūno priežiūros produktuose, parfumerijoje bei aromaterapijoje. Šiame straipsnyje papasakosime apie raudonėlio eterinio aliejaus teikiamus privalumus ir jo naudojimo būdus.

Atšilus orams, lietuviai plūstelėjo į miškus rinkti sužaliavusių meškinių česnakų. Juos vadina vaistu nuo šimto ligų – gamina užpiltines, ruošia ir šaldo įvairius pagardus, valgo šviežius. Mokslininkai patvirtina, kad meškiniai česnakai turi gausybę naudingų medžiagų. O girininkai su nerimu stebi plūstančius žmones, nes kai kurie niokoja plantacijas, augalus rauna ir pardavinėja. Aplinkos ministerija įspėja apie atsakomybę ir svarsto vėl griežtinti apsaugą.

Grigiškių seniūnija pasidalino įspėjimu – pamatę šį grėsmę keliantį augalą praneškite seniūnijai. „Sosnovskio barščiai – piktžolė, kelianti grėsmę tiek augalams, tiek žmogui! Prašome gyventojų pagalbos identifikuojant jų augimo vietas Grigiškių seniūnijos teritorijoje“, – rašo savo socialinio tinklo paskyroje.

Atėjus pavasariui, daugelis nori dažniau pasipuošti namus. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias dekoracijas. O ypač gerą darbą gamtai galima padaryti tam panaudojant invazinius augalus, pavyzdžiui, šluotinį sausakrūmį. „Sausakrūmis dar nežydi, tačiau ir pasimerkę puokštę skaisčiai žalių sausakrūmio stiebų namuose sukursime pavasarišką nuotaiką.

Lanksvos (Spiraea) – nuostabūs krūmai sodininkams, kurie nori pailsinti nugaras po sėjos. Iš tiesų, jos nereikalauja daug priežiūros, o apdovanoja jūsų sodą įvairiaspalviais sniego ar purpuro spalvos žiedais. Be to, lanksvos labai greitai auga. Kas gali būti geriau. Aptarsime, kaip jas auginti ir prižiūrėti. Lanksvų veislės jau dešimtmečius yra mėgstamos kraštovaizdžio puoselėtojos. Lanksvos būna įvairių dydžių, spalvų ir formų.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas vykdė neeilinio augalo – pelkinės uolaskėlės – apsaugos darbus, nes jų radaviečių Lietuvoje nėra itin daug. Todėl ir patys pamatę šį geltonai žydintį augalą jo neskinkite – jis saugomas. Socialiniuose tinkluose Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas dalinosi, kad šis rezervatas yra vienintelė pelinės uolaskėlės radavietė Lietuvos pietvakariuose. Pelkinės uolaskėlės žydi rugpjūčio pabaigoje, rugsėjį.

Iš visų kambarinių augalų orchidėjoms priežiūros reikia mažiausiai, tačiau jei norite, kad jos žydėtų, gali kilti keblumų. Orchidėjos paprastai žydi kas 8-12 mėnesių, tačiau yra keletas būdų, kaip priversti jas žydėti vėl ir vėl. Apšvietimas, temperatūra ir genėjimas – tai tik keletas veiksnių, galinčių turėti įtakos orchidėjų žydėjimo ciklui. Tačiau viena moteris įrodė, kad laistymas ir trąšos čia vaidina svarbų vaidmenį.

Hortenzijos – sodininkų itin mylimos gėlės, tačiau ne vienam jų augintojui kyla klausimas, kada genėti šiuos augalus. Vieno sodininko teigimu, norint, kad hortenzijos žydėtų kasmet, jas reikia genėti kasmet tuo pačiu metu. Taigi, kada atlikti šį darbą? Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria hortenzijų augintojai – jų genėjimas. Šiam darbui svarbiausia parinkti tinkamą laiką. Jei genėjimas atliekamas netinkamu laiku, tais metais žiedų gali būti mažiau arba jų galite visai nesulaukti.

Paprastasis amalas (lot. Viscum album) – pusiau parazituojantis daugiametis visžalis amalinių (Viscaceae) šeimos augalas, nuodingas puskrūmis, augantis ant medžių. Amalas maitinasi medžio šeimininko sultimis ir jose ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, tačiau organines medžiagas pasigamina pats žaliuose lapuose ir stiebuose. Amalo lapija paprastai būna iki 1 m skersmens. Stiebai dichotomiškai šakoti, žalsvi, nenumetantys storokų šviesiai žalių (netgi gelsvai žalių) lapelių visą žiemą.

Nors Niujorkas gali būti laikomas natūralios gmatos priešingybe, mieste vis dar galima rasti daugybę laukinių gyvūnų. Tarp jų ir du paukščiai, pasislėpę šioje miesto peizažo optinėje iliuzijoje. Paveikslėlyje vaizduojamas vaizdingas žydintis kėnis ir Manhatano Morningside Heights rajone esantis Brodvėjaus kampas – augalas yra priešais didingą seną mūrinį pastatą su puošniomis akmeninėmis atodangomis.

Išskyrus kai kurias orchidėjas, sodininkai paprastai augina šiuos kambarinius augalus tikrai ne dėl lapų. Tačiau gali apimti didžiulis nusivylimas, kai kasdien žiūrite į orchidėją ir laukiate, kol ji sukraus žiedus, o jie taip ir nepasirodo. Laimei, sodininkai pasidalijo vienu pigiu sprendimu. Nors vyrauja nuomonė, kad orchidėjas prižiūrėti gali būti sudėtinga, tačiau jos yra vieni populiariausių kambarinių augalų namuose.

Lietuvos gamtoje aptiktas retas augalas – karpuotoji meškapėdė (lot. Peltigera aphthosa). Ši rūšis laikyta išnykusia, tačiau ji vėl rasta praėjus beveik 100 metų.  Džiugia naujiena apie išskirtinį radinį socialiniuose tinkluose pasidalinusi gamtosaugininkė Gintarė Grašytė dalinosi, kad viskas prasidėjo dar prieš 11 metų, kai dirbdama Labanoro regioniniame parke aptiko neįprastai atrodančią mėškapėdę.

Nors žengiame į paskutinį vasaros mėnesį, darbų sodyboje, darže ir sode kol kas nemažėja. Pjauname žolę, rauname piktžoles iš gėlynų, darže ir sode renkame gėrybes. Visų mūsų darbų ištikimiausi palydovai – įvairūs kraujasiurbiai. Sodiečiai, išbandę įvairiausias priemones, dalijasi patarimais, kurie sprendimai kovoje su uodais, mašalais ir erkėmis jiems pasiteisino labiausiai.

Vilnietės Astos Teri sode auga 40 pačių įvairiausių hortenzijų sodinukų. Apie 5-6 metus besirūpinanti jų priežiūra, sodininkė sutiko pasidalinti su tv3.lt skaitytojais, ką būtina žinoti apie hortenzijų auginimą, norint, kad šios sukrautų didžiulį kiekį žiedų. Asta pasakoja, kad prieš maždaug šešerius metus ją apžavėjo daugumos lietuvių pamėgtas augalas – hortenzija. Moteris tikina, kad šiuo metu jos sode auga jau net apie 20 skirtingų hortenzijų rūšių.

Vienus grožis ramina, įkvepia, suteikia džiaugsmo, kitus – erzina ir pykdo. Todėl jie stengiasi ne jį kurti, o naikinti. Taip atsitiko ir su Kėdainiuose, Didžiosios gatvės daugiabučio kieme, ilgiau nei du dešimtmečius augusiu medėjančiu bijūnu. Uždarame kieme kiekvieną pavasarį 24-ojo ir 26-ojo namų gyventojus savo grožiu ir kvapu džiuginęs bijūnas vieną rytą buvo išlaužytas ir suniokotas.

Jeigu manote, kad azalija – tik kambario arba oranžerijos augalas, klystate. Esama žiemos šalčiams atsparių rūšių, apie kurias čia ir papasakosime. Azalijos priklauso rododendrų šeimai. Daugelis indiškųjų azalijų rūšių – kambariniai augalai, jie šalčių nepakelia. Tačiau visžalės japoninės (Azalea japonica) ir kai kurios vasaržalės (žiemą numetančios lapus) azalijos gali peržiemoti ir lauke. Priežiūra Tai gana kaprizingas augalas.

Dauguma sodininkų yra pamilę hortenzijas dėl vieno paprasto aspekto – jos nereikalauja didelės priežiūros. Vis dėlto, visas šio augalo grožis slypi hortenzijos žieduose. Sužinokite, ką turite padaryti, jeigu norite savo sode matyti įspūdingą kiekį žiedų sukrovusį įspūdingą krūmą. Pastaraisiais metais daugumos sodininkų tarpe išpopuliarėjo hortenzijos. Daugumą jų šie augalai sužavėjo savo lengva priežiūra.

Hortenzija – vienas populiariausių ilgamečių augalų, kuris auga dažno lietuvio sode. Pastaraisiais metais išpopuliarėję krūmai pavergė sodininkų širdis dėl savo itin paprastos priežiūros ir kvapą atimančių žiedų vaizdų. Tačiau nereikėtų apsigauti, kad hortenzijų prižiūrėti niekaip nereikia. Vienas svarbiausių darbų, kurį būtina daryti rudens gale arba pavasario pradžioje – jų šakų genėjimas.

Puansetija yra vienas ryškiausių Kalėdų simbolių. Sodrus ir dailus puansetijos (Euphorbia pulcherrima) augalas pasižymi ryškiais žiedlapiais su smulkiais žaliais ir geltonais žiedeliais viduryje. Puansetijų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki oranžinės, tačiau pati populiariausia yra raudonųjų puansetijų rūšis. Puansetijos augalas yra kilęs iš Centrinės Amerikos – actekai jį naudodavo puošybos ir gydymo tikslais, rašoma ftd.com.

Seimas nusiteikęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių, o taip pat palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Seimas po svarstymo antradienį pritarė tokioms Vyriausybės inicijuotoms Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms. Už balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 16 ir susilaikė 15. Galutinis balsavimas Seime turėtų įvykti iki Kalėdų.

Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė. Tai vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.) – tai nasturtinių šeimos vienmetis augalas su pliku, apvaliu, labai šakotu, žalsvu, mėsingu, lanksčiu, iki 3 m ilgio antžeminiu šliaužiančiu stiebu.

Hortenzijos – nuostabios gėlės, kurios namų sodo aplinkoje grožiu apstulbina ne vieną svečią. Vis dėlto, jų priežiūra reikalauja tam tikro dėmesio, todėl norint, kad jos sukrautų didžiulį kiekį gražių žiedų, reikia padirbėti. Dalinamės keliais natūraliais tręšimo būdais, kurie padės užsiauginti augalą nuostabiais žiedais. Hortenzijos žydi vasarą bei pavasarį ir yra laikomos krūmais. Yra net keturių tipų hortenzijos: Didžialapė hortenzija.

Netoli Panevėžio esančiame Kakūnų kaime gyvenančios Rūtos Čepukonytės ir Mariaus Bilkio medelyną galima vadinti tikru hortenzijų rojumi. Čia auga ne tik daugiau nei dešimt skirtingų augalo veislių, tačiau ir kiekvieną vasarą sugūžėja kartais net ir tūkstantis lankytojų per dieną. Visai netoli Panevėžio gyvenanti Rūta Čepukonytė pasakoja, kad kartu su vyru jau daugiau nei dešimtmetį užsiima augalų pardavimu, turi savo medelyną.

Niekas neabejoja graikinių riešutų maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis mūsų organizmui. Būtent todėl kasmet privačiuose soduose randasi vis daugiau graikinių riešutmedžių. Jeigu šį pavasarį dar nespėjote jų pasisodinti, rankoves raitokite rudeniui, nes tada pats palankiausias laikas juos sodinti. Tačiau jei norite skanių ir kokybiškų riešutų, medelyne nepasikuklinkite paprašyti, kad pardavėjas ne tik parodytų motininį medį, bet ir duotų paskanauti jo vaisių.

Tikriausiai dažname lietuvio namo arba sodybos kieme galima aptikti augančią tują. Šis augalas neretai formuoja gyvatvorę arba būna suformuotas kaip dekoro elementas. Tačiau, nors augalas ir nelepus, visgi, reikia žinoti, kokių geriau klaidų nedaryti ir kaip tinkamai jį pasodinti savo kieme. Apie tai naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas Saulius Galvanauskas.

Nereikli, greitai auganti, derlinga, skanias bei itin vertingas uogas nokinanti medlieva vėl grįžta į sodus. Nors šie uogakrūmiai daugiau buvo auginami senelių soduose, šiandieną medlievos savo sode pageidauja dažnas sodininkas. Uogakrūmis, kurio prisirpusias uogas dažnai prisimename iš vaikystės, vis dažniau savo vietą atranda šiandienos soduose. „Buskų medelyno“ atstovė Loreta Buskienė pastebi, kad užklausų ir pageidavimų įsigyti būtent šį vaiskrūmį kasmet vis daugiau.

Lapkričiui persiritus į antrąją pusę ir prasidėjus gruodžiui, daugelio namuose jau įsivyrauja kalėdinė nuotaika – namuose kvepia sausainiais ir atsiranda vis daugiau su Kalėdomis susijusių dekoracijų. Jau ilgą laiką lietuvių namuose stovi ne tik žaisliukais puošta eglutė, vis dažniau namų puošmena tampa puansetijos, dar vadinamos Kalėdų žvaigždėmis.

Norintiems išlaikyti nenuvytusias pelargonijas žiemos metu, britų sodininkystės ekspertas Alanas Titchmarshas dalinasi neįprastu būdu. Kad jūsų augalas liktų gyvas, jums prireiks tik laikraščio.  Dažnai britų televizijos ekranuose pasirodantis Alanas Titchmarshas yra ir puikus sodininkystės ekspertas.

Pievose akį traukia įstabus geltonas kiaulpienių kilimas, o žolininkai ragina jomis ne tik grožėtis. Šios geltonžiedės – ir vaistas, ir maistas. Jas galima kramsnoti tik nuskintas, dėti į patiekalus, džiovinti ar šaldyti. Kiaulpienės tikros stebukladarės – organizmą veikia nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų, o ypač tinka moterims.