atlyginimas

Darbuotojai nuolat tikisi atlyginimo kilimo, tačiau kartais gali nustebinti ir atvirkštinis procesas – netikėtai mažesnė alga. Kaip žinia, taip paprastai uždarbis negali sumažėti, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, priedai. Į tokią situaciją pakliuvusi darbuotoja skundėsi, kad be jokio išankstinio perspėjimo gavo 200 eurų mažesnę algą. Ir teiravosi, ar darbdaviai gali taip daryti. Specialistai aiškina, kad mažinant atlyginimą reikalingas darbuotojo sutikimas.

Transporto, elektronikos, sveikatos priežiūros ir kitų produktų prekybos įmonė „3M Lietuva“ lapkritį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – du jos darbuotojai gavo po 55,9 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ devyniems darbuotojams mokėjo po 46,5 tūkst. eurų (iki mokesčių), krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ (5 darbuotojai) – daugiau nei po 21,7 tūkst.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Priėmus naują Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimai nemažės, o mažiausiai uždirbančiųjų kils, garantuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė nesuprantanti piketuojančių pareigūnų nuogąstavimų dėl, anot jų, blogėsiančios situacijos. Profsąjunga: priimtas Vidaus tarnybos statutas atneš problemų Tuo metu kai kurių teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų lyderiai tvirtina, kad pakeitimai gali paskatinti didelę patirtį turinčius pareigūnus palikti tarnybą.

Vyriausybei šių metų biudžete neskyrus lėšų, Seimo sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, dirba be atlygio.  Komisiją aptarnaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad komisijos veiklai lėšų numatyta tik 2024 metų biudžete, todėl negalės atlyginti už šiemet vykusius posėdžius.

Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Jei galėtų paprašyti finansinės dovanos Kalėdoms, daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, pasirinktų algos pakėlimą o labiausiai gailisi, kad pavyko sutaupyti mažiau, nei norėjo arba nepavyko išmokti investavimo.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

„Vakar perskaičiau apie tai, kiek uždirba Viktorija Siegel ir nesusilaikiau nepasidalinusi savo nuomone. Atėjo metas pasakyti garsiai – laikai jau pasikeitė ir nieko nebeturėtų stebinti, kad moteris dirba ir užsidirba pati, o po skyrybų nelieka be cento“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Gintarė.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,8 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1549 eurai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 14,9 proc. iki 10,45 euro. Per metų ketvirtį (šių metų trečiąjį, palyginti su antruoju) vidutinis bruto mėnesio atlyginimas paaugo 1,5 proc., tuo tarpu valandos darbo – sumenko 0,3 procento.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką. Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis.

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2023 m. trečiąjį ketvirtį išaugo 0,9 proc., rašoma Valstybės duomenų agentūros pranešime spaudai. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 018,2 EUR ir, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 0,9 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 090,6 EUR ir buvo 0,1 proc.

Įsipareigojimai kitais metais pedagogams kelti algas bus vykdomi atsižvelgiant į vidutinio užmokesčio augimą, jei reikės, bus peržiūrimas biudžetas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.  Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,8 proc. didesnis nei pernai spalį – 7545 zlotai (1727 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje padidėjo 2,2 procento.

Mažas darbo užmokestis demotyvuoja prokurorus, o didžiulį atotrūkį nuo teisėjų algų ketinama sumažinti tik 2026 metais, sako generalinė prokurorė. „Atlyginimų skirtumas yra neproporcingas, atotrūkis – labai didelis. Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro“, – trečiadienį per opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė Nida Grunskienė.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pasauliui pats metas susimąstyti apie perėjimą prie 4 darbo dienų savaitės. Iki penkių dienų darbas sutrumpėjo dar prieš 100 metų. O esą dabar Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, žmonės dirba daug mažiau laiko nei reikalauja darbo grafikas. Pasaulyje sparčiai įsiviešpatauja ir dirbtinis intelektas, kuris artimiausiu metu pakeis daugybę darbuotojų. Kone prieš 100 metų beveik visame pasaulyje darbo savaitė sutrumpėjo nuo 6 iki 5 dienų.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Pirmą lapkričio savaitę lietuviai turės net dvi laisvas šventines dienas, t. y. lapkričio 1-ąją arba Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Tad pasiėmę 3 atostogų dienas laisvą turės visą savaitę. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja rekordinius kelionių užsakymus. Jų teigimu, šis laikotarpis, renkantis atostogas, yra vienas populiariausių. Pašnekovai įvardijo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, keliauja tiek lėktuvais, tiek autobusais. 98 proc.

Kaip jaustumėtės, jei daug metų išdirbus toje pačioje įmonėje jums algos nekeltų, tačiau į tą pačią poziciją atėjusiems naujokams būtų mokamas didesnis atlyginimas? Tokių atvejų pasitaiko neretai, nors, pagal Darbo kodeksą (DK), anot specialistų, taip elgtis draudžiama. Vis tik darbdaviai randa būdų, kaip ribojimus apeiti. Tokių istorijų – pilna socialiniuose tinkluose.

TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ apsilankę grupė „Žemaitukai“ atvirai prabilo apie savo nuotykius dirbant šventėse. O pasitaikė jiems visko – nuo piktų užsakovų giminaičių iki netikrų arbatpinigių. Prieš dalyvaujant projekte „X Faktorius“, „Žemaitukai“ pasirodydavo vestuvėse, renginiuose. Mindaugas Stasiulis paklausė vyrų, ar teko susidurti su klientais, kurie sukėlė kokių nors nesklandumų. Vyrai atviravo, kad tai įvyko Skuode.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Siūloma mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc., iš viso kitąmet – 21 proc., penktadienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Pristatėm beprecedentį siūlymą, tokio augimo tiek biudžetu, tek darbo užmokesčio pokyčiu nėra buvę mūsų istorijoje, kitais metais darbo užmokestis mokytojams didėtų 21 procentu, pirmas žingsnis būtų 10 procentų nuo sausio“, – po derybinio susitikimo su profesinių sąjungų atstovais penktadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.

Norint lengviau pritraukti kompetentingų vadovų į valstybės valdomas įmones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti jų atlyginimų apskaičiavimą ir taip didinti algas.  Ministerijos teigimu, šiuo metų vadovų atlyginimai yra žemesni nei rinkos vidurkis, nekonkurencingi, sunku pritraukti profesionalių vadovų. Mažą atlyginimo pastoviąją dalį dažnai siekiama kompensuoti didesne kintamąja dalimi nustatant lengvai pasiekiamus tikslus.

Verkšlenti dėl gyvenimo sąlygų pratę lietuviai, pasirodo, yra didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje – labiausiai tiki, kad bendrijoje viskas klostosi puikiai. Beveik pusė apklaustų lietuvių sako, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Antri pagal tikėjimą Europa – estai, treti – latviai. O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau.

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas. Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Po čekių skandalo savivaldybių tarybų nariai jau du mėnesius už darbą gauna fiksuotas algas, tačiau kai kurie merai kelia triukšmą – esą neturi iš ko tų skaidrių ir daug didesnių algų mokėti. Mažesnių miestų ir rajonų vadovai reikalauja Finansų ministerijos skirti jiems daugiau pinigų arba net prašo Seimo leisti sumažinti ką tik padidintus tarybos narių atlyginimus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme už uždarų durų išnagrinėta byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo net keletą metų be pagrindo po teismus tampytai kaunietei Evelinai Geležiūnienei.  Po to, kai keletą metų teko mindžioti teismų slenksčius, būti net pripažintai kaltai ir tik paskutinėje instancijoje išgirsti išteisinamąjį nuosprendį, E. Geležiūnienė su advokatu kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo. Dėl žalos kreipėsi ir moters vyras.

Vyriausybei pritarus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) būtų didinama iki 924 eurų, ekonomistas Justas Mundeikis teigia, kad tokia MMA yra per maža.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Realusis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvoje  sumažėjo 0,4 proc.: viešajame sektoriuje jis buvo 0,2 proc. didesnis, privačiajame – sumažėjo 0,7 procento. Sumažėjimą lėmė spartesnis nei „į rankas“ darbo užmokesčio vartotojų kainų augimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 1,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 3,7 proc. didesnis, privačiajame – 0,4 procento.

Antrąjį šių metų ketvirtį tarp Lietuvoje veikiančių startuolių daugiausiai darbuotojų įdarbino internetinė naudotų drabužių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“, o didžiausius atlyginimus mokėjo elektroninės komercijos paslaugų teikėja „Oberlo“. Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvos startuolių sektoriuje siekia 3,8 tūkst. eurų iki mokesčių, jis per metus augo 15 proc. arba 500 eurų. Įmonėse dirba 17,5 tūkst. gyventojų – 5 proc., arba beveik 1 tūkst.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugybė gyventojų dirba  įvairioms skaitmeninėms platformoms. Tarp tokių darbuotojų yra ir maisto išvežiotojai. Iki šiol jiems nebuvo garantuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), socialinis draudimas ir kitos garantijos. Maisto išvežiotojai Lietuvoje dirba su individualia veikla, todėl neturi įprastų socialinių garantijų, pastovaus uždarbio ir jiems nėra užtikrinama MMA.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 11,9 proc. didesnis nei pernai birželį – 7335 zlotai (1648 eurų pagal dabartinį oficialų zloto kursą), ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje pakilo 2,1 procento.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

TV3 atliko tyrimą ir suskaičiavo kiek milijonų eurų kasmet šalies miestų ir miestelių gyventojams kainuos skaidresnis savivaldybių politikų darbo apmokėjimas. Tam, kad nekiltų čekučių skandalai mokesčių mokėtojams skaidresnėms algoms tarybų nariams kasmet teks atseikėti maždaug 13-a milijonų eurų daugiau nei prie neskaidrios čekučių skandale linksniuotos tvarkos.

Vyriausybė didina minimalią algą 44-iais eurais, ji sieks 677 eurus į rankas. O Trišalė taryba siūlo pridėti dar 30 eurų. Darbdaviai tvirtina, kad Vyriausybė juos apgavo, mat juos užgultų dviguba našta – jie ne tik keltų darbuotojams algas, bet ir turėtų pagal mokesčių reformą mokėti didesnius pajamų ir kapitalo mokesčius.

Seimo nustatytas fiksuotas atlygis savivaldybių tarybų nariams yra priimtinas būdas skaidrinti išmokų savivaldoje sistemą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikrai sprendimai, kurie išskaidrintų, sutvarkytų sistemą, kuri štai tiek daug sukėlė diskusijų ir tiek daug skandalų, ji privalo būti sutvarkyta.

Darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos pranešime žiniasklaidai.  Darbo kodekse nustatyta, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 str.

Socialiniuose tinkluose užvirė aštri diskusija apie jaunų žmonių darbą Lietuvoje. Vieni skundžiasi, kad jaunimas Lietuvoje nenori dirbti. Kiti tikina, kad šalyje jaunimo nedarbas yra mažesnis už vidutinį ir jie uždirba netgi daugiau, nei vyresni. Taip pat yra nuomonių, kad jaunų žmonių netenkina toks atlyginimas, kuris tenkina vyresniąją kartą, tad jie nesidarbina ten, kur alga jiems atrodo per maža.

Austrijos kapitalo turto valdymo bendrovė „Amic Energy Management“ balandį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – dešimčiai Vilniaus padalinio darbuotojų išmokėta po 33 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Tos pačios bendrovės kontroliuojama „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“), valdanti 70 „Viados“ degalinių iš maždaug 130, penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 19,7 tūkst. eurų.

Jau antri metai, kaip AB „Lifosa“ veikti gali tik su laikinuoju administratoriumi. Lietuvos valdžiai uoliai laikantis Rusijos verslininkams ir verslams paskirtų sankcijų, įmonei buvo likę tik du keliai – nedirbti visai arba dirbti taip, kaip leidžia Finansų ministerija. Ir nors Finansų ministerija aiškino, esą bando padėti „Lifosai“, tačiau šios gamyklos darbas, kai ją prižiūrėti buvo paskirtas laikinasis administratorius, visą tą laiką yra nestabilus ir labai apsunkintas.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2191 euras – 3,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 1769 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,6 procento.

Ispanijos žiniasklaida praneša, kad Nikola Mirotičiaus dienos „Barcelona“ komandoje yra suskaičiuotos. Klubui artimas „Mundo Deportivo“ patvirtina „Home of Glory“ skelbtą informaciją, kad išsiskyrimas yra labai tikėtinas ir abi pusės pradėjo derybas dėl sutarties nutraukimo. Barselonos komanda po sezono žada stiprias permainas ir ruošiasi stipriai mažinti komandos biudžetą. Aukštaūgio kontraktas galioja iki 2025 metų.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Vis daugiau gyventojų įvairias prekes užsisako internetu, o klientams jas pristato vairuotojai. Siuntų išvežiotojams per dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai 70, kartais net 300 kilometrų. Tad kiek jie dirba ir kiek gali uždirbti už šį jokio išsilavinimo, regis, nereikalaujantį darbą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siuntų surinkinėjimas ir išvežiojimas yra monotoniškas darbas.