atlyginimas

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Realusis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvoje  sumažėjo 0,4 proc.: viešajame sektoriuje jis buvo 0,2 proc. didesnis, privačiajame – sumažėjo 0,7 procento. Sumažėjimą lėmė spartesnis nei „į rankas“ darbo užmokesčio vartotojų kainų augimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 1,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 3,7 proc. didesnis, privačiajame – 0,4 procento.

Antrąjį šių metų ketvirtį tarp Lietuvoje veikiančių startuolių daugiausiai darbuotojų įdarbino internetinė naudotų drabužių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“, o didžiausius atlyginimus mokėjo elektroninės komercijos paslaugų teikėja „Oberlo“. Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvos startuolių sektoriuje siekia 3,8 tūkst. eurų iki mokesčių, jis per metus augo 15 proc. arba 500 eurų. Įmonėse dirba 17,5 tūkst. gyventojų – 5 proc., arba beveik 1 tūkst.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugybė gyventojų dirba  įvairioms skaitmeninėms platformoms. Tarp tokių darbuotojų yra ir maisto išvežiotojai. Iki šiol jiems nebuvo garantuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), socialinis draudimas ir kitos garantijos. Maisto išvežiotojai Lietuvoje dirba su individualia veikla, todėl neturi įprastų socialinių garantijų, pastovaus uždarbio ir jiems nėra užtikrinama MMA.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 11,9 proc. didesnis nei pernai birželį – 7335 zlotai (1648 eurų pagal dabartinį oficialų zloto kursą), ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje pakilo 2,1 procento.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

TV3 atliko tyrimą ir suskaičiavo kiek milijonų eurų kasmet šalies miestų ir miestelių gyventojams kainuos skaidresnis savivaldybių politikų darbo apmokėjimas. Tam, kad nekiltų čekučių skandalai mokesčių mokėtojams skaidresnėms algoms tarybų nariams kasmet teks atseikėti maždaug 13-a milijonų eurų daugiau nei prie neskaidrios čekučių skandale linksniuotos tvarkos.

Vyriausybė didina minimalią algą 44-iais eurais, ji sieks 677 eurus į rankas. O Trišalė taryba siūlo pridėti dar 30 eurų. Darbdaviai tvirtina, kad Vyriausybė juos apgavo, mat juos užgultų dviguba našta – jie ne tik keltų darbuotojams algas, bet ir turėtų pagal mokesčių reformą mokėti didesnius pajamų ir kapitalo mokesčius.

Seimo nustatytas fiksuotas atlygis savivaldybių tarybų nariams yra priimtinas būdas skaidrinti išmokų savivaldoje sistemą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikrai sprendimai, kurie išskaidrintų, sutvarkytų sistemą, kuri štai tiek daug sukėlė diskusijų ir tiek daug skandalų, ji privalo būti sutvarkyta.

Darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimas reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos pranešime žiniasklaidai.  Darbo kodekse nustatyta, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 str.

Socialiniuose tinkluose užvirė aštri diskusija apie jaunų žmonių darbą Lietuvoje. Vieni skundžiasi, kad jaunimas Lietuvoje nenori dirbti. Kiti tikina, kad šalyje jaunimo nedarbas yra mažesnis už vidutinį ir jie uždirba netgi daugiau, nei vyresni. Taip pat yra nuomonių, kad jaunų žmonių netenkina toks atlyginimas, kuris tenkina vyresniąją kartą, tad jie nesidarbina ten, kur alga jiems atrodo per maža.

Austrijos kapitalo turto valdymo bendrovė „Amic Energy Management“ balandį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – dešimčiai Vilniaus padalinio darbuotojų išmokėta po 33 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Tos pačios bendrovės kontroliuojama „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“), valdanti 70 „Viados“ degalinių iš maždaug 130, penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 19,7 tūkst. eurų.

Jau antri metai, kaip AB „Lifosa“ veikti gali tik su laikinuoju administratoriumi. Lietuvos valdžiai uoliai laikantis Rusijos verslininkams ir verslams paskirtų sankcijų, įmonei buvo likę tik du keliai – nedirbti visai arba dirbti taip, kaip leidžia Finansų ministerija. Ir nors Finansų ministerija aiškino, esą bando padėti „Lifosai“, tačiau šios gamyklos darbas, kai ją prižiūrėti buvo paskirtas laikinasis administratorius, visą tą laiką yra nestabilus ir labai apsunkintas.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2191 euras – 3,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 1769 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,6 procento.

Ispanijos žiniasklaida praneša, kad Nikola Mirotičiaus dienos „Barcelona“ komandoje yra suskaičiuotos. Klubui artimas „Mundo Deportivo“ patvirtina „Home of Glory“ skelbtą informaciją, kad išsiskyrimas yra labai tikėtinas ir abi pusės pradėjo derybas dėl sutarties nutraukimo. Barselonos komanda po sezono žada stiprias permainas ir ruošiasi stipriai mažinti komandos biudžetą. Aukštaūgio kontraktas galioja iki 2025 metų.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Vis daugiau gyventojų įvairias prekes užsisako internetu, o klientams jas pristato vairuotojai. Siuntų išvežiotojams per dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai 70, kartais net 300 kilometrų. Tad kiek jie dirba ir kiek gali uždirbti už šį jokio išsilavinimo, regis, nereikalaujantį darbą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siuntų surinkinėjimas ir išvežiojimas yra monotoniškas darbas.

Lietuviai svajoja apie skandinaviškas ar vokiškas pensijas, kurios tris kartus didesnės nei lietuviškos ir viršija tūkstantį eurų. O dabar pensija, kurią gauna senjorai Lietuvoje,  tenkina tik kas dešimtą lietuvį. Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.

Daug kas kalba apie 4 darbo dienų savaitės privalumus, kurių dėka darbuotojai tampa laimingesni, labiau pailsėję, sumažėja stresas ir padidėja efektyvumas. Vis dėlto realiai įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Dabar paprastai darbo savaitę sudaro iš 40 valandų, o trumpesnis darbo laikas taikoma tik išimtiniais atvejais. Bet dėl to mažėja ir atlygis. Be to, mažinant etatą trumpėja socialinio draudimo stažas, atitinkamai ir pensija.

Seimo frakcijų seniūnai sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį priimtas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį sušauktame Seimo frakcijų seniūnų susirinkime. „Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybės tarybos nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio, bus mokamas kaip darbo užmokestis.

Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje gerokai išaugo. Tačiau jo didėjimo tempas buvo lėtesnis nei kainų augimas. Dėl to net su didesnėmis algomis žmonės galėjo nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Tai rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros naujausi duomenys. 2022 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 eurus ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.

Jei anksčiau 4 darbo dienų savaitė skambėjo lyg fantastiška idėja, šiandien šis modelis yra įgyvendinamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį. Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Daugeliui įprasta, kad norint gauti pinigų ir išgyventi tenka dirbti. Vis tik ne vienas yra pasvajojęs apie pasaulį, kuriame nereikia dirbti, tačiau į sąskaitą vis tiek plaukia pinigai. Įdomu, kad tai gali tapti realybe pasitelkus universalias bazines pajamas. Šios pajamos dar vadinamos „besąlyginėmis“ dėl to, kad jos būtų mokamos visiems šalies gyventojams be jokių išimčių ar sąlygų.

Sudarius santuoką, atsiranda bendri įsipareigojimai, o susituokus įgytas nekilnojamasis ir kitos rūšies turtas tampa ir kito sutuoktinio disponavimo objektu. O kaip yra su kiekvieno sutuoktinio gaunamu darbo užmokesčiu? Ar šios pajamos taip pat yra laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe? Apie tai – advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Šiandien daug gyventojų naudojasi maisto ar kitų prekių pristatymo į namus paslaugomis. Vis tik kelias nuo užsakymo pradžios iki pristatymo nėra toks lengvas.  Pasirodo, būna atvejų, kai klientai meluoja apie nepristatytą maistą, kai kurjeriai vagia vieni kitų užsakymus arba nurodytas adresas būna visai kitame rajone, nei maisto užsisakęs klientas.

Trišalei tarybai penktadienį pasiekus bendrą susitarimą, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2024 metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog tai yra pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai tarybai pavyko pasiekti bendrą susitarimą.  Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį svarstys klausimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo nuo 2024 metų sausio.   Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, posėdyje bus pristatyta Vyriausybės pozicija dėl MMA.  „Matysime, kaip seksis, ar pavyks sprendimą priimti, ar sakys partneriai, kad daugiau laiko reikia.

Siekiant didesnio skaidrumo savivaldybių tarybų nariams skiriant išmokas, prezidentas Gitanas Nausėda ragina savivaldos politikams mokėti fiksuotą atlygį už darbą. Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams. „Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina.

Mažeikių „M Basket“ komandos direktorius Arūnas Liškus antradienį apsilankė Mažeikių rajono savivaldybėje. Klubo vadovas tarybos nariams pateikė detalią sezono ataskaitą bei kalbėjo apie kitą sezoną bei norą žaisti Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Pasak A.Liškaus, jau yra gautas leidimas rungtyniauti Šiauliuose, bet jis pristatė ir greitai surenkamos arenos projektą, kurio kaina – 4 mln. eurų. „Numatėme žaisti finaliniame ketverte ir tą tikslą įgyvendinome.

Regionų apygardos administracinis teismas antradienį pranešė gavęs 42 Šiaulių apylinkės teismo teisėjų pareiškimą dėl atlygio už darbą. Kaip pranešė teismas, jo Šiaulių rūmuose gautas pareiškimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, Teisingumo ir Finansų ministerijų dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, teisingo atlyginimo už draudimą dirbti kitą darbą.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).  „Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradeda svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais.  Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių. Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Norintiems dirbti savarankiškai yra du būdai legalizuoti savo veiklą: išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Vis tik ne visi aiškiai supranta, kuo skiriasi šios dvi formos, kaip jas reikia tvarkyti ir kurią vertėtų pasirinkti. Specialistai įvertino pagrindinius individualios veiklos pagal pažymą ir su verslo liudijimu skirtumus, terminus, veikimo tvarką ir nurodė, kokiais atvejais geriau rinktis vieną arba kitą.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Kėdainiuose statoma viena moderniausių dviračių gamyklų „Pon.Bike“ jau pradėjo direktoriaus paieškas. Siūlomas solidus 6–8 tūkst. eurų siekiantis atlyginimas. Ieškomas vadovas turi būti baigęs bakalauro studijas, turėti įmonės vadovavimo patirties. Pageidautina, kad darbo patirtis būtų automobilių, metalų apdirbimo ar pan. sektoriuose. Reikalinga darbo su „Lean“ sistema patirtis.

Administratoriaus asistentė iš Anglijos, kuriai reikėjo papildomų pinigų, susikūrė „OnlyFans“, kad užsidirbtų pakankamai pinigų susimokėti sąskaitoms – bet ji griežtai nusprendė kurti tik „neseksualų“ turinį. 30-metė Bambi Love prisijungė prie suaugusiesiems skirtos svetainės 2020 m. liepą po to, kai negalėjo eiti į darbą. Tačiau ji pasirinko netradicinį kelią, rašo mirror.co.uk.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,6 proc. didesnis nei pernai vasarį – 7066 zlotai (1502 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalyje paaugo 2,6 procento. Agentūros PAP kalbinti ekonomistai tikėjosi augimo 1,1 proc. per mėnesį ir 12 proc. per metus.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Darbuotojų, praėjusių metų spalio mėnesį gavusių minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažesnį darbo užmokestį, šalies ūkyje buvo 115,1 tūkst., tai sudarė 9,7 proc. visų darbuotojų – 0,2 proc. punkto mažiau nei prieš metus.  Dauguma – 89 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 26 tūkst. arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,8 proc.

Paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate eilinių vertinimų metu dalis labai gerai dirbusių pareigūnų nebus įvertinti „labai gerai“, nes, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, jie nėra išlaikę fizinių normatyvų, šaudymo ar savigynos įskaitų.

Nuo 2023 m. vasario 1 dienos darbdaviams įsigalioja didesnis delspinigių dydis – 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju, arba delspinigių norma didėja nuo 29,2 proc. iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Iki šiol delspinigių dydis buvo 0,08 proc., rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti minimalų darbo užmokestį 8 proc., nepaisydama darbdavių grupių pasipriešinimo, atsižvelgdama į didelę infliaciją ir artėjant svarbiems rinkimams. Ministro pirmininko Pedro Sanchezo pranešimas paskelbtas likus vos keliems mėnesiams iki savivaldybių rinkimų įvairiuose regionuose. Be to, iki metų pabaigos šalyje įvyks ir visuotiniai rinkimai. „Ketiname patvirtinti naują minimalaus atlyginimo padidinimą 8 proc.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.