atlyginimas

Daug kas kalba apie 4 darbo dienų savaitės privalumus, kurių dėka darbuotojai tampa laimingesni, labiau pailsėję, sumažėja stresas ir padidėja efektyvumas. Vis dėlto realiai įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Dabar paprastai darbo savaitę sudaro iš 40 valandų, o trumpesnis darbo laikas taikoma tik išimtiniais atvejais. Bet dėl to mažėja ir atlygis. Be to, mažinant etatą trumpėja socialinio draudimo stažas, atitinkamai ir pensija.

Seimo frakcijų seniūnai sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį priimtas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį sušauktame Seimo frakcijų seniūnų susirinkime. „Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybės tarybos nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio, bus mokamas kaip darbo užmokestis.

Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje gerokai išaugo. Tačiau jo didėjimo tempas buvo lėtesnis nei kainų augimas. Dėl to net su didesnėmis algomis žmonės galėjo nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Tai rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros naujausi duomenys. 2022 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 eurus ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.

Jei anksčiau 4 darbo dienų savaitė skambėjo lyg fantastiška idėja, šiandien šis modelis yra įgyvendinamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį. Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Daugeliui įprasta, kad norint gauti pinigų ir išgyventi tenka dirbti. Vis tik ne vienas yra pasvajojęs apie pasaulį, kuriame nereikia dirbti, tačiau į sąskaitą vis tiek plaukia pinigai. Įdomu, kad tai gali tapti realybe pasitelkus universalias bazines pajamas. Šios pajamos dar vadinamos „besąlyginėmis“ dėl to, kad jos būtų mokamos visiems šalies gyventojams be jokių išimčių ar sąlygų.

Sudarius santuoką, atsiranda bendri įsipareigojimai, o susituokus įgytas nekilnojamasis ir kitos rūšies turtas tampa ir kito sutuoktinio disponavimo objektu. O kaip yra su kiekvieno sutuoktinio gaunamu darbo užmokesčiu? Ar šios pajamos taip pat yra laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe? Apie tai – advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Šiandien daug gyventojų naudojasi maisto ar kitų prekių pristatymo į namus paslaugomis. Vis tik kelias nuo užsakymo pradžios iki pristatymo nėra toks lengvas.  Pasirodo, būna atvejų, kai klientai meluoja apie nepristatytą maistą, kai kurjeriai vagia vieni kitų užsakymus arba nurodytas adresas būna visai kitame rajone, nei maisto užsisakęs klientas.

Trišalei tarybai penktadienį pasiekus bendrą susitarimą, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2024 metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog tai yra pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai tarybai pavyko pasiekti bendrą susitarimą.  Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį svarstys klausimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo nuo 2024 metų sausio.   Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, posėdyje bus pristatyta Vyriausybės pozicija dėl MMA.  „Matysime, kaip seksis, ar pavyks sprendimą priimti, ar sakys partneriai, kad daugiau laiko reikia.

Siekiant didesnio skaidrumo savivaldybių tarybų nariams skiriant išmokas, prezidentas Gitanas Nausėda ragina savivaldos politikams mokėti fiksuotą atlygį už darbą. Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams. „Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina.

Mažeikių „M Basket“ komandos direktorius Arūnas Liškus antradienį apsilankė Mažeikių rajono savivaldybėje. Klubo vadovas tarybos nariams pateikė detalią sezono ataskaitą bei kalbėjo apie kitą sezoną bei norą žaisti Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Pasak A.Liškaus, jau yra gautas leidimas rungtyniauti Šiauliuose, bet jis pristatė ir greitai surenkamos arenos projektą, kurio kaina – 4 mln. eurų. „Numatėme žaisti finaliniame ketverte ir tą tikslą įgyvendinome.

Regionų apygardos administracinis teismas antradienį pranešė gavęs 42 Šiaulių apylinkės teismo teisėjų pareiškimą dėl atlygio už darbą. Kaip pranešė teismas, jo Šiaulių rūmuose gautas pareiškimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, Teisingumo ir Finansų ministerijų dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, teisingo atlyginimo už draudimą dirbti kitą darbą.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).  „Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradeda svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais.  Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių. Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Norintiems dirbti savarankiškai yra du būdai legalizuoti savo veiklą: išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Vis tik ne visi aiškiai supranta, kuo skiriasi šios dvi formos, kaip jas reikia tvarkyti ir kurią vertėtų pasirinkti. Specialistai įvertino pagrindinius individualios veiklos pagal pažymą ir su verslo liudijimu skirtumus, terminus, veikimo tvarką ir nurodė, kokiais atvejais geriau rinktis vieną arba kitą.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Kėdainiuose statoma viena moderniausių dviračių gamyklų „Pon.Bike“ jau pradėjo direktoriaus paieškas. Siūlomas solidus 6–8 tūkst. eurų siekiantis atlyginimas. Ieškomas vadovas turi būti baigęs bakalauro studijas, turėti įmonės vadovavimo patirties. Pageidautina, kad darbo patirtis būtų automobilių, metalų apdirbimo ar pan. sektoriuose. Reikalinga darbo su „Lean“ sistema patirtis.

Administratoriaus asistentė iš Anglijos, kuriai reikėjo papildomų pinigų, susikūrė „OnlyFans“, kad užsidirbtų pakankamai pinigų susimokėti sąskaitoms – bet ji griežtai nusprendė kurti tik „neseksualų“ turinį. 30-metė Bambi Love prisijungė prie suaugusiesiems skirtos svetainės 2020 m. liepą po to, kai negalėjo eiti į darbą. Tačiau ji pasirinko netradicinį kelią, rašo mirror.co.uk.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,6 proc. didesnis nei pernai vasarį – 7066 zlotai (1502 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalyje paaugo 2,6 procento. Agentūros PAP kalbinti ekonomistai tikėjosi augimo 1,1 proc. per mėnesį ir 12 proc. per metus.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Darbuotojų, praėjusių metų spalio mėnesį gavusių minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažesnį darbo užmokestį, šalies ūkyje buvo 115,1 tūkst., tai sudarė 9,7 proc. visų darbuotojų – 0,2 proc. punkto mažiau nei prieš metus.  Dauguma – 89 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 26 tūkst. arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,8 proc.

Paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate eilinių vertinimų metu dalis labai gerai dirbusių pareigūnų nebus įvertinti „labai gerai“, nes, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, jie nėra išlaikę fizinių normatyvų, šaudymo ar savigynos įskaitų.

Nuo 2023 m. vasario 1 dienos darbdaviams įsigalioja didesnis delspinigių dydis – 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju, arba delspinigių norma didėja nuo 29,2 proc. iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Iki šiol delspinigių dydis buvo 0,08 proc., rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti minimalų darbo užmokestį 8 proc., nepaisydama darbdavių grupių pasipriešinimo, atsižvelgdama į didelę infliaciją ir artėjant svarbiems rinkimams. Ministro pirmininko Pedro Sanchezo pranešimas paskelbtas likus vos keliems mėnesiams iki savivaldybių rinkimų įvairiuose regionuose. Be to, iki metų pabaigos šalyje įvyks ir visuotiniai rinkimai. „Ketiname patvirtinti naują minimalaus atlyginimo padidinimą 8 proc.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

Jungtinės Karalystės kapitalo virtualių žemėlapių kūrimo bendrovės „Fatmap“ padalinys Lietuvoje lapkritį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – po 40,8 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.  Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ keturiems darbuotojams lapkritį išmokėjo po 29,3 tūkst. eurų, Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“ (5 darbuotojai) – po 23,6 tūkst.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

Merų atlyginimai turėtų būti didesni, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. Anot jo, atlyginimas buvo vienas iš daugelio motyvų, paraginusių nebesiekti mero posto. Pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. Šimašius į merus nebekandidatuos – sieks tarybos nario posto. Anot jo, po dviejų kadencijų atėjo laikas „persikrauti“ ne tik jam, bet ir sostinei. „Tikrai nesinori užsibūti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais penktadienį pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, joje 13 proc. didesni atlygimai mokytojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir penkioms profesinės sąjungos pirmadienį pasirašius naują ketverių metų socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2023 metų apie 19 tūkst. socialinių darbuotojų – profesinių sąjungų narių – gaus apie 25 proc. didesnius atlyginimus, ilgės jų atostogos, vaikus auginantieji gaus papildomą laisvą dieną, žmonės turės ir kitų lengvatų. „Derybos dėl šio dokumento su socialiniais partneriais buvo nelengvos, bet galiausiai produktyvios.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja toliau, o vilniečiai patiria nepatogumus. Advokatas Nerijus Kasiliauskas, sako, kad streikas gali tęstis neribotą laiką, todėl reiktų apsišarvuoti kantrybe. Vis tik, kuo nepatenkinti darbuotojai, kad streikas jau trunka antrą savaitę? Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius teigia, kad vairuotojai streikuodami prašo elementariausių, geresnių darbo sąlygų.

Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, priklausantiems profesinėms sąjungoms, nuo ateinančių metų pradžios didės atlyginimų koeficientai. Įgijusiems vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikaciją, pareiginės algos pastovioji dalis kils ketvirtadaliu.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Baltijos šalyse veikiančių įmonių vadovų atlyginimai šiais metais sparčiai kilo. Remiantis „Figure Baltic Advisory” atlikto aukščiausio lygio vadovų tyrimo duomenimis,  lyderė – Lietuva, kurioje atlyginimai augo net du kartus sparčiau nei praėjusiais metais. Kaip pastebi atlygio ekspertas Povilas Blusius, nors šalyje atlyginimai analizuojamai grupei didėjo dėl pozityvių ekonominių tendencijų, kitais metais prognozuojamas augimo lėtėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje per dešimtmetį buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių – nuo 2011 iki 2021 metų jis padidėjo beveik du kartus, skelbia tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad pernai vidutinis metinis atlygis Lietuvoje siekė 21,4 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 20,4 tūkst. eurų), arba 95,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais (10,96 tūkst. dolerių, 10,43 tūkst.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, o pritrūkę pinigų dairosi darbo užsienyje. Daugelis vyksta trumpam ir iki švenčių ruošiasi sugrįžti pas šeimą. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad susirasti darbą šiuo metu nėra sunku nei Lietuvoje, nei užsienyje. Ir jeigu Lietuvos įmonės atleis darbuotojus, vėliau jų nebesusigrąžins, šie išvyks dirbti į užsienį už didesnį atlygį. Įdarbinimo bendrovių specialistės pastebėjo, kad šiuo metu, kaip niekad daug gyventojų dairosi darbo užsienyje.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ kitais metais valdybos veiklai ir narių atlyginimams siūlo skirti 101,4 tūkst. eurų – 90 proc. daugiau nei šiemet (53,3 tūkst. eurų).  Dėl kitų metų valdybos biudžeto ir jos narių atlygio įmonės akcininkai spręs gruodžio 22 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Siūloma, kad nuo gruodžio 22 dienos valdybos pirmininkui būtų mokamas 4,1 tūkst.

Regionų apygardos administracinis teismas trečiadienį nusprendė sustabdyti administracinę bylą dėl teisėjų atlyginimų ir dėl jos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui neprieštarauja įstatymų nuostatos, kuriomis nenustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas teisėjų atlyginimo bazinis dydis bei jo santykis su kitais rodikliais, pagal kuriuos galėtų būti didinamas teisėjų bazinis atlyginimas.

Ketvirtadienį Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.