atlyginimas

„Sodros“ įmokų lubų artimiausiu metu nebus, o terminuotoms darbo sutartims nuo kitų metų liepos nedarbo draudimo įmokos tarifas didinamas du kartus. Anksčiau buvo teigta, kad įmokų lubos paskatintų darbdavius mokėti didesnius atlyginimus.  Seimas antradienį pataisė nuo kitų metų turintį įsigalioti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą - dalį nuostatų, tame tarpe dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo, išbraukė, kai kurių galiojimą atidėjo iki liepos.

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. Darbdaviai teigia, kad pati valdžia nesuteikia galimybių kitaip skatinti darbuotojų.

Rudens pradžioje Minske, viename iš lombardų, įvyko neįprastas apiplėšimas. Tiksliau, apiplėšimas bandytas įvykdyti, tačiau dėl ryžtingos darbuotojos įvykdyti savo kėslų užpuolikams nepavyko. Grasindamas pistoletu prie kasos jaunas vyras pareikalavo atiduoti jam visus pinigus. Šalia įėjimo prie durų stovėjo jo porininkas. Tačiau mergina nepasimetė. Paspaudė „pavojaus“ mygtuką ir, kol važiavo apsauga, „tempė laiką“. „Vyruti, jūs ką išprotėjote?“, „Užmuškite, prašom“, – atsakinėja ji reikalavimus.

 Nuo bausmės slapstęsis verslininkas Sergejus Rachinšteinas policijai turės sumokėti daugiau nei 9,4 tūkst. eurų siekiančias ekstradicijos iš Vietnamo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad šios pareigūnų patirtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis. Teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris buvo atsisakęs tenkinti policijos prašymą dėl piniginės sumos priteisimo iš nuteistojo.

Iš visų 19-os euro zonos centrinių bankų vadovų mažiausiai uždirba Lietuvos centrinio banko vadovas. Vito Vasiliausko metinis atlyginimas yra 83 tūkst. eurų ir sudaro tik maždaug penktadalį sumos, kurią per metus uždirba Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario‘us Draghis - jo metinis užmokestis siekia 386 tūkst. eurų. Daugiausiai euro zonoje uždirba Belgijos, kurios ekonomika yra tik aštunta pagal dydį, centrinio banko vadovas Janas Smetsas - maždaug 480 tūkst.

Seimas po pateikimo pritarė „Sodros“ biudžetui. Įstatyme numatyta, kad pensijos nuo kitų metų būtų indeksuojamos – kiltų tiek, kiek kiltų atlyginimai. Tiesa, pensijų klausimas nueinančiam Seimui, po pirmo rinkimų turo jau nepasirodė toks aktualus. Seimo salėje buvo vos 35 Seimo nariai. Už įstatymą balsavom vos 23 jų. Premjeras aiškina, kad galimybė indeksuoti pensijas atsirado dėl išaugusių atlyginimų.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos dirbančiųjų algas, nepavejančias šuoliuojančių kainų, prašys kilstelėti dar iki Naujųjų, o beveik penktadalis ketina tai padaryti jau artimiausią mėnesį, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Nors anot statistikų, kainos po euro įvedimo pūtėsi nestipriai, o vidutinė mėnesinė alga netgi optimistiškai ropštėsi įkalnėn, pastebime, kad ketinančių eiti pokalbio su darbdaviu dėl atlyginimo padidinimo daugėja, - sako cvmarket.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

Valstybės kontrolė teigia, kad per 2013–2015 metus kitų asmenų padarytai žalai atlyginti valstybė išmokėjo beveik 51 mln. eurų, o regreso teise išieškota suma per tą laikotarpį siekia vos 1,6 mln. eurų. „Auditas parodė, kad sunkumų susigrąžinant lėšas kyla ne tik dėl sudėtingo ir brangaus regreso teisės įgyvendinimo proceso, bet ir dėl institucijų per mažai aktyvių veiksmų“, - teigia Valstybės kontrolė.

Pirmadienį Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti bylą dėl Seimo narių atlyginimų mokėjimo tvarkos. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo statuto nuostata, pagal kurią Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose buvo priimami teisės aktai, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.

Ne paslaptis, kad didžiausias vidutinis atlyginimas mokamas Vilniuje, tačiau didesnį nei vidutinis šalies atlyginimas galima gauti ir kitose savivaldybėse. Be to, ne visose Lietuvos vietose atlyginimai augo. Šiuo metu vidutinis atlyginimas mokamas į rankas Lietuvoje siekia 600,8 Eur. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, užmokestis išaugo 2,9 proc. Žvelgiant į apskričių rodiklius matyti, kad vienintelėje Vilniaus apskr. atlyginimai didesni nei šalies vidurkis – 655,3 Eur neto atlyginimas.

Atlyginimas domina bene kiekvieną darbo ieškantįjį ar dirbantįjį, bet darbdaviai pačiame darbo skelbime ne visada nurodo, kokį atlygį siūlo darbuotojui. Kai kurių sričių darbuotojų ieškantys darbdaviai atlyginimą įvardija daug dažniau nei kiti, o apskritai konkrečią atlyginimo sumą darbuotojai šiuo metu gali matyti maždaug kas ketvirtame darbo skelbime, rodo portalo CVbankas.lt statistika.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kreipėsi į Kalėjimų departamento vadovybę dėl pataisos pareigūnų darbo užmokesčio didinimo poreikio. 2017-2020 metais prašoma didinti pataisos pareigūnų darbo užmokestį, įsipareigojant, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų darbo užmokestis 2017 metais būtų ne mažesnis nei 600 eurų, 2018 metais - 700 eurų, 2019 metais - 800 eurų, o 2020 metais - 1 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius.

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad pedagogų netenkinantis įstatymas dėl bendros valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos dar bus derinamas, ir žada, kad planų kelti mokytojų algas jis nekeis. „Mes mokytojams tuos pažadus, kuriuos esame įsipareigoję, jau įgyvendinom 2017 metų biudžeto suplanuotuose asignavimuose.

Atlyginimo dydis darbuotojui yra vienas iš svarbiausių dalykų. Didžioji dalis darbo ieškančiųjų nori susirasti darbą, kuriame atlyginimas būtų kuo didesnis arba bent jau būtų perspektyva gerai uždirbti ateityje. Tačiau vis dėlto dauguma darbdavių siūlomo atlyginimo patys nenurodo – prašo kandidatų įvardinti savo lūkesčius. Atlyginimo tema daugeliui darbo ieškančiųjų yra nejauki.

Kodėl Lietuvoje moterų atlyginimai gerokai mažesni nei vyrų? Šis klausimas neduoda ramybės ir ekonomistams, ir dirbančioms moterims. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų per pastaruosius metus tik didėjo. Lygių galimybių ekspertai tvirtina esą viena iš priežasčių – tai išankstinė nuostata, kad moterims galima mokėti ir mažiau. Skirtumas tik didėja Skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje per pastaruosius keletą metų stiebiasi į viršų.

30 eurų didėja minimali alga. Nuo šiol „ant popieriaus“ mažiausiai uždirbantieji gaus 380 eurų. Žmonės vis tiek pyksta: net padidėjusi alga neleis nusipirkti būtiniausių produktų. Ekonomistai tikina, kad jau trečias per kadenciją sprendimas didinti minimalią algą – populizmas, nes pirmiausia reikia didinti vidutinę alga, o štai tam neužtenka paprasto politinio sprendimo.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo penktadienio didėja 30 eurų iki 380 eurų. MMA bus taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp kurių - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. Minimalaus atlyginimo didinimui šių metų biudžete yra rezervuota 21,1 mln. eurų. Didinti MMA nuo šių metų liepos valdančiųjų Politinė taryba nusprendė dar pernai, o Vyriausybė tam pritarė praėjusią savaitę. Paskutinį kartą MMA 25 eurais iki 350 eurų padidinta šių metų pradžioje.

Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė per dvejus metus ketinanti 40 proc. padidinti atlyginimus medikams ir farmacininkams, taip siekdama sustabdyti medikų išvykimą į turtingesnes valstybes, daugiausia į Britaniją. Vėliau šiais metais jų atlyginimai padidės 50 tūkst. – 107 tūkst. forintų (160-345 eurų) ir dar tiek pat nuo 2017 metų, pranešė sveikatos apsaugos ministras Zoltanas Balogas. Kitiems valstybinių medicinos įstaigų darbuotojams atlyginimai kils 30 tūkst. forintų arba 25 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto (paskaičiuotasis) darbo užmokestis, be individualiųjų įmonių, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį smuko Telšių (6,6 proc.), Panevėžio (2,5 proc.) ir Alytaus (2,4 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis sumažėjo nuo 2,3 iki 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Alytuje esančio lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ direktorė Lilija Brusokienė vakar miesto tarybos sprendimu atleista iš darbo. Po auditorių patikrinimo paaiškėjo, kad nuo 2009 metų čia buvo įdarbinta darbuotoja, kurios dauguma nė nematė. „Šiandien kreipėmės į prokuratūrą, kad išsiaiškintume neteisėtus dalykus savivaldybei pavaldžioje įstaigoje. Kuomet ilgą laiką buvo įdarbinta kaip ir mirusi siela viename darželyje. Kažkas už tai gaudavo atlyginimą.

Valdančiųjų siūlymai 30-čia eurų kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) jau nuo liepos yra populistinis bandymas įsiteikti daliai rinkėjų prieš Seimo rinkimus, sako opozicinių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis. „Viskas, kas prieš rinkimus susiję su minimalios algos didinimu, visų pirma, atrodo kaip populizmas“, - Žinių radijui sakė G.Landsbergis. „Man gaila, nes nuo tokių neapgalvotų sprendimų nukenčia daug kas valstybėje.

Nuo liepos 1-osios gydytojų ir slaugytojų atlyginimai atitinkamai bus didinami 100 ir 50 eurų, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Anot premjero, atlyginimai bus didinami šiemet skiriant apie 30 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. „Gydytojo etato, noriu pabrėžti, vidutiniškai alga vidutiniškai padidėtų apie 100 eurų, slaugytojos etatui - apie 50 eurų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršvalandžius ateityje siūloma apskaičiuoti atlygį, atsižvelgiant į darbuotojo atlyginimą, o ne į vidutinį jo atlyginimą. Seimas ketvirtadienį svarstydamas naująjį Darbo kodeksą pritarė „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, liberalo Gintaro Steponavičiaus bei socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisoms: už balsavo 57, prieš - 7, o susilaikė 13 parlamentarų.

Pastaruosius kelerius metus sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis nenustelbia pagrindinio žmonių reikalavimo darbdaviams – galimybės dirbti įdomų ir jiems patinkanti darbą. Tiesa, finansinis atlygis išlieka svarbus veiksnys, nes didesnioji dalis darbą nusprendusių pakeisti šalies gyventojų tikėtųsi ir didesnio atlyginimo negu uždirbdavo iki tol, parodė atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Ne paslaptis, jog arbatpinigiai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl jaunimas traukia dirbti į kavines, restoranus, viešbučius. Nors kliento „padėka“ jį aptarnaujančiam asmeniui formaliai yra apmokestina, daugelis padavėjų išgirdę apie tai, tik nusijuoktų. Vis dėlto, panašu, jog visa tai gali greitai pasikeisti.

Teisingumo ministerija rengia teisės aktų pataisas, leisiančias bausmių vykdymo sistemos pareigūnams mokėti konkurencingą atlyginimą, numatyti naujas pareigūnų skatinimo formas bei suteikti papildomų socialinių garantijų.

Siūlymas įpareigoti darbdavius „Sodros“ įmokas už mažesnę nei minimalią algą (MMA) gaunančius darbuotojus mokėti ne nuo faktinio atlyginimo, o nuo MMA dydžio, Vyriausybės palaikymo nesulaukė. Vyriausybė trečiadienį nepritarė tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai.

Greičiausiai kiekvienas žmogus bent vienąkart gyvenime yra pagalvojęs, kad yra nepakankamai įvertintas savo darbe ar kitoje aplinkoje. Taip pat ne vienas žmogus turbūt pasvajojo apie didesnį atlyginimą, kurio vis nepavyksta gauti. Portalas topmensmagazine.com trumpai apžvelgė dešimt šalių, kuriose darbo užmokestis yra didžiausias. Visų lietuvių liūdesiui – mūsų šalies šiame sąraše nėra. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 584,8 Eur.

 Norint padidinti medikų atlyginimus reikia imtis ligoninių sistemos pertvarkų ir nesistengiant išlaikyti nuostolingų skyrių, teigia sveikatos apsaugos ministras J.Požela. „Padidinti atlyginimus mes galime tik suefektyvinus vidinę sistemą. Turime suprasti, kad bandymai išlaikyti nuostolingus skyrius ir jų subsidijavimas kitų skyrių sąskaita ir yra gydytojų atlyginimai – tą mes turime labai aiškiai suvokti.

Beveik 80 proc. – tiek lietuviams reikėtų paaukoti vidutinio atlyginimo, norint nuomotis vieno kambario butą Vilniaus centre. Latviams už vieno kambario butą Rygos centre tektų atiduoti daugiau nei pusę – 57 proc. – vidutinio šalies atlyginimo, estams Talino centre dar mažiau – 47 proc. O vienos geriausių perspektyvų Europoje nuomotis vieno kambario butą centre yra Norvegijoje ir Švedijoje – ten nuomai reikėtų skirti kiek mažiau nei trečdalį vidutinio šių šalių atlyginimo.

Kai į Lietuvą atkeliavo euras, pinigai, sako žmonės, ne išsileidžia, o tiesiog išplaukia iš rankų. Tuo tarpu atlyginimai taip, kaip būtų galima tikėtis, neauga. Mūsų lūkesčiai ir realybė yra amžina problema. Ir ypač atlyginimo klausimu. Kitaip tariant, pelnai viršija rekordinius aukso metus, žiaurioji krizė jau seniai praeityje. Krizės padariniai neatsispindi ir Lietuvos įmonių vadovų atlygimuose.

Lietuvoje eilinę misiją baigiantis Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo pristabdyti pastaraisiais metais itin dažnai didintos minimalios algos kėlimą. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad į tokias TVF pastabas bus atsižvelgta. „Siekiant didesnio produktyvumo, turite užtikrinti, kad atlyginimų augimas nebūtų pernelyg spartus.

 Pietų Sudanas leidžia jo pajėgoms padedantiems kovotojams žaginti moteris, taip atsilygindamas už tarnybą, penktadienį paskelbė Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras, pridūręs, kad toje šalyje „žmogaus teisių padėtis yra viena siaubingiausių pasaulyje“. „Vertinimo grupė gavo informacijos, kad ginkluotos grupės ... dalyvaujančios atakose kartu su SPLA (Pietų Sudano armija) vykdo pažeidimas pagal susitarimą „darykit, ką įstengiat, ir imkit, ką galit“, sakoma naujoje žmogaus teisių biuro atas...

Pingantys degalai, augantis vidutinis atlyginimas ir nulinę ribą pasiekusios palūkanos praėjusiais metais “sustorino" Lietuvos gyventojų pinigines. Atlaisvėjusias lėšas gyventojai nukreipė į vartojimą: daugiau važinėjo automobiliais, pirko rekordiškai daug mobiliųjų įrenginių, laikrodžių, papuošalų, aukštos kokybės ekologiškų produktų, kitų prabangos prekių. Tuo tarpu išlaidos maistui ir rūbams beveik nekito.

Dirbantys Lietuvos gyventojai iš gero darbdavio pirmiausia tikėtųsi didesnio negu įprastai siūloma darbo rinkoje atlyginimo, parodė atliktas tyrimas. Šį kriterijų kaip pagrindinį geram darbdaviui įvardijo kas antras (46 proc.) respondentas. Antroje ir trečioje vietoje pagal reikalavimų geram darbdaviui svarbą – sudarytos karjeros galimybės (39 proc.) ir lanksčios darbo sąlygos (34 proc.

Iš daugiau kaip 2 tūkst. mokyklų ir darželių streikuojančių mokytojų penktadienį yra 166-ose įstaigose. Ketvirtadienį tokių įstaigų buvo 163. Penktadienį streikuoja per 4 tūkst. pedagogų, remdamasi iš savivaldybių gautais duomenimis paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš viso Lietuvoje yra per 33 tūkst. mokytojų. Neterminuotą streiką pirmadienį pradėjo 233 ugdymo įstaigos. Dešimtys mokyklų kasdien iš streiko pasitraukia, tačiau ir prisijungia po kelias naujas.

Švietimo sistema reikalauja kardinalių pokyčių, nes kol kas tai tik pavienių gaisrų gesinimas, „Žinių radijui“ sakė kūno kultūros mokytojas iš Vilniaus Valdas Jakimavičius.   „Mano nuomone, tai turi būti etatinis apmokėjimas, mokytojas turi dirbti 36 valandas per savaitę ir gauti pastovų, padorų atlyginimą. Nesvarbu, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, darbo mokykloje yra pilna, beprotiškai daug.

Visuomenės pasitikėjimas policija – didžiausias per visą Lietuvos  nepriklausomybės laikotarpį, pradėti struktūriniai pokyčiai, atlyginimai kyla, lėšos taupomos viduje. Tačiau turime suprasti, kad tai anaiptol ne pabaiga, o didžiausi darbai dar priešaky. Visų pirma, Vidaus tarnybos statutas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, yra tik priemonė didinti pajamas. Pareigūnų tarpe dažnai pasigirsta priekaištų pradėtiems pokyčiams, kalbų, kad po Statuto situacija nepagerėjo.

Lietuvių kalbos mokytoja Lina mokykloje dirba jau trylika metų. Moteris pasakoja seniai palaidojusi viltis, kad jos, kaip pedagogės, darbas kada nors bus įvertintas, o atlyginimas jai leis pasijausti oriai. Daugiau nei šimtą vaikų vienoje sostinės gimnazijų mokanti mokytoja sako, kad kartais per savaitę, be pamokų, ji dar dvigubai tiek laiko praleidžia taisydama darbus ir besiruošdama pamokoms. Atlyginimas už tokį pasiaukojamą darbą – nelepina. Jis - vos per 700 eurų.

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti.

Lietuvoje nesugebame paskirstyti mūsų prioritetų, kam, už ką ir kiek mokėti, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovas Miša Jakobas.   „Lietuvoje žmonės labai daug dirba, bet ką jie gauna? Kokį atlygį? Mums visiems reikia susimąstyti, ar mes gerbiame savo Lietuvos pilietį, juk tai yra nepagarba jam mokėti tokius mažus atlyginimus. Juk mokytojas – toks žmogus, kuris turi atsistoti prieš klasę, puikiai atrodyti, būti susitvarkęs.

15 tūkstančių eurų Lietuvoje kas mėnesį legaliai uždirba apie 20 žmonių. ,,Į rankas'' per mėnesį yra gaunančių ir dar daugiau. Apie 200 asmenų bent vieną mėnesį gavo algą, siekiančią beveik 40 tūkstančių eurų. Tai Sodros duomenys apie didžiausius praėjusių metų atlyginimus. O absoliutus rekordas – mėnesio darbo užmokestis ,,į rankas'“ – 190 tūkst. €. Jis net 300 kartų viršija vidutinį 600 € atlyginimą šalyje.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Trišalė taryba antradienį išklausė švietimo profsąjungų informaciją apie planuojamą neterminuotą streiką ir pasiūlė išnaudoti visas galimybes susitarti, o ne streikuoti. „Vienbalsiai nubalsavo rekomenduoti ieškoti dar galimybių ir panaudoti kitus resursus. (...) Yra dar galimybių taikiai susitarti ir derėtis, o ne tik ultimatumais kalbėti“, – po Trišalės tarybos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.

Trečiadienį Vyriausybėje vėl rengiamos derybos su švietimo srities profesinėmis sąjungomis. Gruodį streikavusios, o šiais metais kol kas streikų planus atidėjusios profsąjungos tikisi išgirsti planus, kaip didės mokytojų atlyginimai.