atlyginimas

 Geriausių darbdavių organizacijas nuo vidutinių skiria vienas esminis veiksnys – darbuotojų įsitraukimas. Pastaraisiais metais Lietuvos darbuotojų įsitraukimas į organizacijų veiklą vidutiniškai siekia 47 proc.

 Kūrybiškumas, gebėjimas savarankiškai priimti drąsius sprendimus, rasti netradicines išeitis iš probleminių situacijų - itin vertinama darbuotojų savybė daugybėje sričių. Kokie vadovų veiksmai skatina pavaldinių kūrybiškumą, o kurie jį slopina? Darbuotojų vertinimo konsultantė Dovilė Milišauskaitė Kaune vykusioje 6-ojoje Verslo psichologijos konferencijoje teigė, jog darbuotojų jaučiama motyvacija gali būti vidinė arba išorinė.

Daugelis pasakytų, kad ieškant darbo svarbiausia – geras atlyginimas. Vis dėlto darbo skelbimuose labai retai galime matyti, kokį finansinį atlygį už tam tikrą darbo poziciją siūlo darbdavys ir norimas darbovietes turime rinktis pagal darbo pozicijos aprašymą. Vieniems tai nekliūna, tuo tarpu kitus – erzina ir pykdo.

Šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 907 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Per metus atlyginimų lūkesčiai Lietuvoje padidėjo ketvirtadaliu, rodo darbo skelbimų portalo cv.lt surinkti duomenys. Didesnius nei vidutinis šalies atlyginimų lūkesčius šiuo metu kelia darbo ieškantys vilniečiai ir klaipėdiečiai.

Nuo sausio mažiausias pajamas gaunantys gyventojai mokės mažiau mokesčių - jiems didinamas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat didėja senatvės pensijos. Nuo sausio 1-osios NPD didėja 34 eurais - nuo 166 eurų iki 200 eurų. Papildomas NPD už vaikus auga dukart - nuo 60 eurų iki 120 eurų. MMA didėja 25 eurais iki 350 eurų, o tam biudžete numatyta 27,2 mln. eurų. Minimali alga didės ir nuo liepos - iki 380 eurų, tam jau skirta 21,1 mln. eurų.

Liberalai siūlo mokesčių reformą. Esą darbuotojai nežino, kiek jie sumoka mokesčių nuo savo algos. O pasižiūrėję į algalapį, mato tik gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčio dalį. Na, o didžiulė mokesčių našta – beveik 31 procentas, kurį moka darbdavys „Sodrai“, lieka nepastebėta. Tad liberalai siūlo ir šią mokesčių dalį perkelti darbuotojams. „Žmogus žinotų iš tikro, kiek jisai uždirba, kokia jo darbo jėgos vertė, būtų žymiai lengviau administruoti.

Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis gauna tokį patį atlyginimą, koks buvo daugiau nei prieš dvejus metus, todėl, atsižvelgdamas į po euro įvedimo išaugusias kainas, mano, kad jo atlyginimas iš esmės sumažėjo, teigia cvmarket.lt specialistai. „Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lyginant su pernai, vidutinis netto atlyginimas Lietuvoje augo 5,2 proc., o imant tik privatų sektorių – 6,1 proc., - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.

 Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui iki 350 eurų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Sprendimas didinti MMA priimtas atsižvelgiant į gerėjančią šalies ekonominę situaciją ir gavus Trišalės tarybos, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų, pritarimą. 350 eurų minimalioji mėnesinė alga būtų taikoma daugiau kaip 60 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinių atlyginimų padidinimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro Raimundo Palaičio Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priteisė 15 tūkst. 907 turtinei žalai atlyginti. „Tai faktiškai precedentinė byla Lietuvoje, kada iš tokio aukšto pareigūno teismas priteisia nuostolius valstybei“, - sakė sprendimą paskelbusi teisėja Egidija Puzinskaitė.

Finansų ministerija nepritaria „darbiečių“ siūlymui nuo 2017 metų pradžios neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA). Ministerijos parengtame projekte teigiama, kad dėl to biudžetas per metus netektų apie 172 mln. eurų pajamų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl išaugusio vartojimo būtų surinkta tik apie 16 mln. eurų daugiau.

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai? Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų.

  Nors nuo 2013 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas kilstelėjo tik 52 eurais, lietuvių pasitenkinimas dabar jų gaunama alga išaugo ir ne itin nusileidžia net estams, kur vidutinis atlygis už darbą gerokai didesnis.   „Per tą laiką minimali mėnesio alga ūgtelėjo 35 eurais, o vidutinis Lietuvos ūkyje (be individualių įmonių) uždirbamas neto atlyginimas pasistiebė nuo 501,36 EUR užpernai metų pirmą ketvirtį iki 553,8 EUR šių metų balandį-birželį.

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Vos pradėjusi darbą ši Vyriausybė išgarsėjo pomėgiu kurti darbo grupes, ir jo neatsisako. Reikia vilkinti problemą – kuriama darbo grupė. Reikia prastumti klausimą – kuriama darbo grupė. Darbo grupių srityje šį kartą premjerą pralenkė Sveikatos apsaugos ministrė. Ji sukūrė net 2 darbo grupes, kurios nagrinėja naują žalos pacientui atlyginimo modelį.

  Nuo 2016 metų vidurio minimali alga (MMA) turėtų didėti dar 30 eurų iki 380 eurų, penktadienį sutarė valdantieji.   „Galutinai sutarėme, kad nuo ateinančių metų liepos 1 dienos siūlysime, kad minimali mėnesio alga galėtų didėti iki 380 eurų“, - penktadienį po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime žurnalistams pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Premjero teigimu, sprendimas buvo priimtas vieningai.

Karjeros galimybėmis ir gaunamu darbo užmokesčiu Lietuvoje patenkinti vos trečdalis darbuotojų. Šie rodikliai atitinkamai siekia 32 ir 34 proc. ir atsilieka nuo pasaulio vidurkio beveik pusantro karto. Tokias tendencijas atskleidžia „Aon Best Employers program“ tyrimo duomenys. „Lietuvos organizacijos ir Europos, ir pasaulio kontekste dar turi kur tobulėti, nes darbuotojų motyvacijos veiklos, kuri labai susijusi su pasitenkinimu darbo aplinka ir sąlygomis, rodikliai gerokai atsilieka.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, nors pripažįsta, kad norėtų kai kuriuos dalykus pakeisti. Šiuo metu atlygis už darbą yra pats svarbiausias didžiajai daliai dirbančiųjų, tačiau greta finansinio įvertinimo darbuotojams taip pat itin svarbu darbo pobūdis bei emocinė aplinka darbe. Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų šiuo metu darbe svarbiausia tinkamas finansinis jų darbo įvertinimas – atlyginimas.

Antradienį Seime svarstytos dvi parlamento rezoliucijos, kuriomis siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Darbiečiai“ siūlo MMA kitąmet didinti iki 437 eurų per mėnesį, o „tvarkiečiai“ siekia, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.

Vilniaus vicemeras, socdemas Gintautas Paluckas piktinasi sostinėje nusistovėjusia tvarka, kad premijos įstaigų vadovams mokamos ne tik už nuveiktus darbus, o ir jubiliejų progomis. Politikas pateikė pavyzdį, kai vienas iš Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigų vadovų 60-mečio proga gavo 100 proc. siekiančią mėnesinio darbo užmokesčio premiją.

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Nepaisant to, kad dabartinė valdančioji koalicija minimalią mėnesinė algą (MMA) Lietuvoje spėjo padidinti ne kartą, šiuo rodikliu vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Į šią statistiką baksnojantys „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ketina spausti socdemus dėl smarkesnio MMA kėlimo. Tuo metu ekonomistai perspėja, jog didindami algas, artėjame prie pavojingos ribos. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur.

Ukrainoje nuo rugsėjo 1 dienos padidintas minimalus atlyginimas, pensijos, stipendijos. Minimalus mėnesio darbo užmokestis padidėjo iki 1378 grivinų, minimali mėnesio pensija - iki 1074 grivinų. Be to, padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų priedai, studentų stipendijos, kai kurios socialinės išmokos.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas, numatytas Darbo kodekse: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą.

Valstybės valdomos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka yra geriausiai apmokamas valstybinės valdomų įmonių vadovas Lietuvoje. Panašu, kad šios pozicijos jis neužleis ir toliau, mat, nepaisant bendrovės rezultatų, jo darbo užmokestis auga kaip ant mielių.

 Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį paskelbė, kad metams atideda terminą, per kurį Neringos savivaldybė ir Lietuvos valstybė turi atlyginti verslininkams milijoninę žalą dėl nugriauto žuvies restorano Juodkrantėje. „Teisingumo ministerijos ir Neringos savivaldybės prašymą tenkinti - atidėti sprendimo vykdymą 2016-iems biudžetiniams metams, iki 2016 metų rugpjūčio 1 dienos“, - sakė teisėjas Raimondas Blauzdžius.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

 Didžiausiais atlyginimais – po 5000 eurų – Lietuvoje gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai. Tačiau jiems ant kulnų lipa ir informacinių technologijų asai, vadybininkai, finansininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Ekspertai pastebi, kad per metus atlyginimai šalyje augo apie 13 proc., o kai kuriose srityse net 60 proc.. Augimas prognozuojamas ir toliau. Užbaigę mokslų maratoną, diplomuoti vadybininkai, teisininkai, finansininkai jau užvertė darbdavius darbo paieškų prašymais.

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą ir lydinčiuosius projektus, kuriais pareigūnams numatomos didesnės socialinės garantijos bei atlyginimai. Statutas numato naują pareigūnų vertinimo tvarką ir ją susieja su darbo užmokesčio skyrimu, taip pat nustatoma, kad statutiniai valstybės tarnautojai būtų privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, įrašoma numatyti kolektyvinių sutarčių galimybė.

 Dešimt metų besitęsianti modelio karjera, dešimtys skirtingų šalių, šimtai fotosesijų privertė susidėlioti prioritetus ir kurti sau pagrindą po kojomis. „First Face Model“ agentūros direktorė, rudaakė gražuolė dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis – kaip gi viskas iš tikrųjų vyksta tam modelių pasauly? Būdama modeliu laikeisi griežtos dietos? Ne, dabar net labiau prisižiūriu. Paauglystėje buvau sportininkė.

Stambieji reikalauja įstatymo, pagal kurį visos įmonės privalėtų skelbti savo darbuotojų atlyginimus. Bent vidurkius. Tai dabar privalo tik valstybinės įmonės ir institucijos. Bet su tuo nesutinka smulkieji verslininkai. Stambiosios įmonės įtaria, kad smulkesnieji verslininkai viešumo bijo ne dėl komercinių paslapčių ar gerbdami darbuotojų teises. Bet dėl to, kad jie atlyginimus galimai moka vokeliuose.   „Labai aiškiai matytųsi, kurios įmonės moka, o kurios nemoka vokeliuose.

Darbuotojams ar darbo ieškantiesiems vienas iš svarbiausių dalykų yra atlyginimas. Vienų darbuotojų lūkesčiai kuklesni, kitų – didesni, tačiau kiekvienas turi siekių ir planų uždirbti daugiau. Pirmųjų šių metų mėnesių statistika rodo, kad vidutiniai atlyginimai buvo bent dešimtadaliu didesni nei praėjusių metų vidurkis, o darbuotojai, planuodami keisti darbą, norėtų uždirbti bent dešimtadaliu daugiau nei gauna šiuo metu.

„Jeigu garsus režisierius ar garsi aktorė į viešumą atsiimti apdovanojimo eina neišsiplovę galvos – tai yra lygiai taip pat blogai kaip vulgarus įvaizdis. Tai – nepagarba aplinkai“, - teigia stilistė Agnė Jagelavičiūtė. Kurioms Lietuvos įžymybėms verkiant reikia stilisto pagalbos? Ir kiek žymiausi Lietuvos stilistai uždirba? Atsakymai – atvirame Agnės Jagelavičiūtės interviu.

Paskaičiuota, kiek apytikriai pinigų Lietuvos gyventojas išleidžia būsto nuomai, maistui ir transportui ir kiek eurų lieka mėnesio pabaigoje. Asmeninių finansų ekspertai tikina, kad vienam žmogui vidutinės algos – 550 eurų – gali visiškai užtekti, o štai kito piniginėje – jau švilpaus vėjai. Štai vilnietis Vincas, turintis savo verslą ir gyvenantis nuosavame name, atšauna, kad vidutinės algos jam nieku gyvu neužtektų.

 Laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateis gegužės 15 d. – penkiomis dienomis vėliau, nei buvo pernai. Šios simbolinės dienos nutolimo priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

 Liberalizavus darbo santykius, bus sukurtos prielaidos jau nuo kitų metų minimalią mėnesio algą padidinti iki 350 eurų, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Susitarus su socialiniais partneriais dėl darbo vietas kuriančių ir didesnius atlyginimus garantuojančių darbo santykių, bus sukurtos fundamentalios prielaidos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą padidinti iki 350 eurų“, - ketvirtadienį pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Atlyginimus vokeliuose mokančioms įmonėms – neramios dienos. Lietuvoje priskaičiuojama apie 40 tūkstančių įmonių, kuriose bent dešimtadaliui darbuotojų mokamas mažesnis atlyginimas nei minimali mėnesio alga – 300 eurų. Dažniausiai tokius atlygius gauna aptarnavimo ir paslaugų sferos darbuotojai – viešbučių kambarinės, pardavėjos, statybininkai, virėjai, valytojos ar siuvėjos. Simbolinį iki 30 eurų atlyginimą šiuo metu gauna apie 7 tūkstančiai asmenų. Nuo 30 iki 75 eurų – 17 tūkstančių.

 Kasmet šalyje užregistruojama beveik po du tūkstančius atvejų, kuomet avariją sukėlę vairuotojai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Dalis pažeidėjų tokiu būdu sąmoningai bando išvengti atsakomybės, tačiau nemažai vairuotojų patys nė neįtaria, kad elgiasi neteisėtai.

Dvidešimčiai buvusios Vilniaus valdžios politikų ir politinio pasitikėjimo tarnautojų bus išmokėta 43,4 tūkst. eurų išeitinių kompensacijų. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, didžiausią 4 tūkst. eurų kompensaciją gaus buvęs meras Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) (liberalų) vadovas Artūras Zuokas. Buvusiam administracijos vadovui Valdui Klimantavičiui priskaičiuota 3 tūkst. 750 eurų. 3,3-3,5 tūkst.

 Praėjusią savaitę trišalė taryba vėl svarstė, kiek, kaip ir kada pakelti minimalią algą. Pritarta minimalios mėnesinės algos didinimui nuo šių metų liepos 1 dienos iki 325 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje.

 Vyriausybė pritarė Seime svarstomai naujajai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, kuri numato naują pareigūnų vertinimo tvarką ir ją susieja su darbo užmokesčio skyrimu.

Sumokėjus mokesčius, vienerių metų darbo patirtį turintis suvirintojas galėtų gauti beveik 1000 eurų atlyginimą, o labiau patyręs – ir dar daugiau. Taip teigia Vilniuje atidaromo moderniausio Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centro profesijos mokytojas Vytautas Petrokas. Suvirintojai čia turėtų įgyti dar aukštesnę kvalifikaciją, nes mokymo centras išsiskiria naujomis technologijomis, naudojamomis ir pasaulinėse bendrovėse.

Trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pateiktą informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) 2014 m. finansinę veiklą. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informavo komiteto narius, kad 2014 m. 83 proc. ASPĮ (230 įstaigų) finansinė veikla buvo teigiama, o 17 proc. (47 įstaigų) dirbo nuostolingai.

Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vyriausybė nustato tam tikrą minimalų atlyginimo dydį, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepaisant veiklos pobūdžio. Nustatyto minimalaus darbo užmokesčio nėra Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Modelis, Lietuvos atstovė konkurse „Mis Visata 2013“ Simona Burbaitė, baigusi verslo studijas, ruošiasi būsimam darbo pokalbiui. Mergina neslepia, kad tokiame pokalbyje svarbu ne tik pretenduojančio asmens patirtis bei žinios, bet ir nepriekaištinga išvaizda.

Vyriausybė yra pasiruošusi nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) - tam yra numatytos lėšos valstybės biudžete, teigia premjero patarėjas. Audrius Misevičius sako, kad galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip tam pasiruošęs verslas. „Dar priimant biudžetą, jame buvo numatyta suma, skirta minimalios mėnesio algos didinimui.

 Įsivaizduokite, kad dirbate savo įmonėje, gerai atliekate pareigas, esate šaunus darbuotojas. Turbūt bent kartą susimąstėte, kad norėtumėte geresnių darbų sąlygų, tačiau ar pasikalbėjote apie tai su darbdaviu? Darbo portalo CVbankas.lt tyrimas atskleidė, kad pusė darbuotojų dvejotų apie geresnes darbo sąlygas užsiminti vadovui, penktadalis apskritai nesiryžtų apie tai su vadovu kalbėtis. Tačiau daugumai tų, kurie pabandė, neteko nusivilti. Maždaug 30 proc.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro studijas pabaigusieji arba vientisųjų studijų absolventai Lietuvoje įsidarbina greičiau nei kolegijų absolventai ir gauna didesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. Tokią išvadą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas. Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo.