aljansas

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Švedija antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso. Kaimyninės Suomijos parlamentas vėliau tą pačią dieną turėtų oficialiai paremti analogišką žingsnį. Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. „Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, –  Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų  prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti. „Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos  su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

Siekiant patraukti Rusiją atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje reikia burti aljansą, kad ši iniciatyva turėtų kuo platesnį palaikymą, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetų vadovai. Šie du komitetai trečiadienį uždarame posėdyje svarstė klausimą dėl Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą. Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Suomijos gyventojų dabar palaiko šalies stojimą į NATO, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos duomenys, Rusijos invazijai į Ukrainą pakeitus gyventojų nuomonę dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse. Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė.

Narystę NATO svarstanti Suomija ketvirtadienį pasveikino Aljanso pažadą apsaugoti šią Šiaurės Europos šalį nuo bet kokio Rusijos kišimosi galimo jos stojimo į gynybinį bloką metu. Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos. J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Lietuva su regiono partneriais toliau sąjungininkų prašo padėti apsiginti nuo galimos Kremliaus agresijos. Baltijos šalyse viešėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė tvirtai pažadėjo ginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą, tačiau konkrečių sprendimų dar teks laukti. Kaip ir dėl toliau iš Europos plaukiančių pinigų už rusišką naftą ir dujas.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Baimė dėl branduolinių ginklų ir Trečiojo pasaulinio karo visiškai atgrasė Vakarus, tačiau nė trupučio neatgrasė Vladimiro Putino, kuris prieš Ukrainą pradėjo brutualią invaziją, sako buvęs NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Philipas Breedlove. „Perdavėme iniciatyvą priešui“, - neseniai interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Gruzijos tarnybai sakė buvęs NATO karinių pajėgų vadas.

Prieš ketvirtį amžiaus pasirašyta NATO ir Rusijos santykių pagrindų sutartis nebesaisto Aljanso, nes Rusija pasikeitė šalį valdant Vladimiro Putino režimui, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nedislokuoti nuolatine tvarka reikšmingų pajėgų Rytų Europos ir Baltijos šalyse. „1997 metais pasirašytas susitarimas buvo pasirašytas su kita Rusija.

Lietuvos įstojimas į NATO yra viena svarbiausių datų valstybės istorijoje, teigia šalies vadovai, minint 18-ąsias šalies narystės Aljanse metines. Anot jų, tai ypač paliudija Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Esame stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nariais.

NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui nusiųsti į Ukrainą ginkluotą taikos misiją, bet nepaisydamos Maskvos grasinimų pažadėjo toliau tiekti ukrainiečiams ginklus. Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį lankydamasis Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo kontingentą humanitarinei pagalbai teikti. Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsargiai vertino šią idėją.

Su NATO pareigūnais Vilniuje trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tik stiprus ir princingas Aljansas gali paskatinti Maskvą deeskaluoti saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė susitiko su NATO generalinio sektetoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu.

Raktas į Aljanso saugumą – atgrasymas, gynyba ir diplomatija, sako NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana, Rusijai prie Ukrainos sienų telkiant karines pajėgas. Taip jis kalbėjo trečiadienį Rukloje, kur minimos penktosios tarptautinio NATO bataliono dislokavimo metinės. „Stiprus NATO atgrasymas ir gynyba padėjo išlaikyti taiką daugiau nei 70 metų.

NATO gali būti įvairių požiūrių, dėl to, kada tiksliai Ukraina gali tapti bloko nare, tačiau negali būti jokių kompromisų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo, pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Yra skirtumas tarp diskusijų, kada Ukraina įstos į NATO, ir teisiškai įpareigojančio dokumento (kurio Rusija reikalauja) pasirašymo, kad plėtros nebus“, – sakė jis per internetinį „The Washington Post“ renginį.

NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą, didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą, pirmadienį pranešė Aljansas. „NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas Sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.

NATO penktadienį atmetė Rusijos reikalavimą, kad Aljansas išvestų pajėgas iš savo pietrytinių narių Bulgarijos ir Rumunijos. „NATO neišsižadės mūsų gebėjimo saugoti ir ginti vieniems kitus, įskaitant pajėgų buvimą Aljanso rytinėje dalyje. Rusijos reikalavimai sukurtų pirmos ir antros klasės NATO nares, o mes su tuo negalime sutikti“, – pareiškė NATO atstovė Oana Lungescu.

Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją. „Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Naujas skandinavų bendradarbiavimas gynybos srityje, švedų ir prancūzų bendradarbiavimo stiprinimas – jau nekalbant apie AUKUS programą. Per pastarąsias kelias savaites kaimyniniame regione aljansas dygsta, lyg grybai po lietaus. Kodėl būtent dabar – ir kodėl jie tokie svarbūs? Švedijos gynybos ministras, susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos metu atskleidė daug siekiančius ateities planus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskvos ir Pekino vadovaujamas saugumo blokas turėtų imtis iniciatyvos užtikrinant, kad Talibanas laikytųsi savo pažadų užkirsti kelią terorizmui ir prekybai narkotikais. Pasak Kremliaus šeimininko, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) turėtų „pasinaudoti savo potencialu“, kad „paskatintų naująją Afganistano valdžią“ vykdyti savo pažadus dėl gyvenimo normalizavimo ir saugumo užtikrinimo Afganistane.

Lietuva tariasi su partneriais, kaip parodyti solidarumą su Čekija dėl agresyvių Rusijos veiksmų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Bandome pažiūrėti, kokia yra konsteliacija (padėtis), bet iš esmės esame pasiruošę išgirsti Čekijos prašymą, norėsime tą daryti.

Darbo partijos taryba pirmadienį nutarė pasitraukti iš Europos liberalų ir demokratų aljanso (ALDE), viena iš priežasčių – partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pašalinimas iš Europos Parlamento liberalų „Renew Europe“ frakcijos. „Yra keletas priežasčių. Ir pati ALDE tuos ženklus davė keisdama statutą, kai priiminėjo sprendimą dėl Viktoro Uspaskicho.

Lietuvoje viešintis NATO karinio komiteto pirmininkas, Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų maršalas Stuartas Williamas Peachas sako, kad aljansas susirūpinęs situacija Baltarusijoje ir toliau stebi karinius veiksmus šalia Lietuvos sienos. „Mes susirūpinę situacija Baltarusijoje ir toliau sekame pratybų veiksmus regionuose, kurie rūpi NATO“, – žurnalistams penktadienį sakė aukštas NATO pareigūnas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad jo vardu melagingas laiškas apie tariamą karių išvedimą iš Lietuvos buvo išplatintas siekiant sukelti sumaištį ir pakenkti sąjungininkų vienybei, išnaudojant koronaviruso krizę. Aljanso vadovas pabrėžė, šis piktavalių bandymas nebuvo sėkmingas, o NATO konkrečiais žingsniais demonstruoja savo įsipareigojimų Lietuvai tvirtumą. „Šis laiškas – absoliuti klastotė.

Irakiečių vyriausybė NATO leido palikti savo karius šalyje, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, nors prieš kelias savaites Irakas reikalavo, kad išvyktų visos užsienio pajėgos, JAV nukovus įtakingą Irano generolą prie Bagdado oro uosto.

NATO pratybos prie Rusijos sienos rodo Aljanso ruošimąsi didelio masto kariniam konfliktui, pareiškė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo vadas generolas Valerijus Gerasimovas, kurį trečiadienį citavo žiniasklaida. Antradienį susitikime su užsienio šalių karo atašė V. Gerasimovas pareiškė, kad tokia NATO veikla didina įtampą ir mažina Rusijos pasienio saugumą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad šis Vakarų karinis aljansas augant įtampai tarp jo narių susiduria su „sudėtingiausia saugumo aplinka“ per savo istoriją. Toks pareiškimas pasirodė po anksčiau šį mėnesį Londone įvykusio NATO viršūnių susitikimo, kuriame pasimatė dideli valstybių narių lyderių nesutarimai. „Ką tik Londone minėjome 70-ąsias savo NATO aljanso metines.

NATO nelaiko Rusijos priešu, bet atsakytų į puolimą prieš Lenkiją arba Baltijos šalis, antradienį paskelbtame interviu sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šis interviu buvo paskelbtas Turkijai pagrasinus blokuoti naujus NATO planus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos – pavyzdžiui, potencialaus Rusijos puolimo atveju – jeigu galingosios Vakarų šalys nepripažins vienos kurdų kovotojų grupės teroristine organizacija.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad per ateinančią savaitę planuojamą vizitą Paryžiuje prašys Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiaiškinti dėl jo neseniai išsakyto teiginio, kad Aljansą ištikusi „smegenų mirtis“. J. Stoltenbergas karštai gynė NATO prieš artėjantį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą. Generalinis sekretorius patikino, kad ši organizacija yra kaip niekada gyvybinga, ir paragino nepakirsti jos veiklos.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas ketina pranešti, kad Londonas informavo NATO nares ir kitas valstybes apie „Rusijos ardomąją veiklą jų kibernetinėse erdvėse“. J. Huntas planuoja kalbėti per ketvirtadienį Londone prasidėjusią NATO kibernetinės gynybos konferenciją, kurioje taip pat dalyvauja Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Užsienio reikalų sekretoriaus kalbos ištraukas paskelbė britų Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

NATO generalinis sekretorius ketvirtadienį pareiškė, kad per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje surengtas neplanuotas lyderių pasitarimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) raginimų sąžiningiau dalytis bloko gynybos našta, įskaitant finansinius įsipareigojimus, padarė Aljansą stipresnį. „Tarp mūsų vyko sąžininga ir atvira diskusija apie naštos pasidalijimą.

NATO yra Šaltojo karo produktas, o jo karinės infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų patvirtina Aljanso konfrontacinę esmę ir tikslus, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. „Mūsų požiūris į NATO gerai žinomas: tai Šaltojo karo ir Šaltojo karo konfrontacijos produktas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansui priklausančios Europos šalys ir Kanada praėjusiais metais gynybos reikmėms išleido 5 proc. daugiau lėšų nei 2016-aisiais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jau kurį laiką ragina NATO sąjungininkes didinti savo gynybos biudžetus. Pasak J. Stoltenbergo, šiais metais įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tikriausiai vykdys aštuonios šalys. Šiuo metu 2 proc.

NATO valstybių gynybos ministrai trečiadienį prasidėsiančiame susitikime peržiūrės Aljanso vadovybės struktūrą, antradienį pranešė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pridūrė, kad Europoje numatoma sukurti naują karinę vadovybę, siekiant efektyvesnio pajėgų perdislokavimo tarp valstybių ir tų pajėgų aprūpinimo.

Tvyrant susirūpinimui dėl didelių karinių pratybų, kurias kitą savaitę rengia Rusija ir Baltarusija, ketvirtadienį Azerbaidžano sostinėje Baku turi įvykti Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko ir NATO karinio komiteto pirmininko susitikimas.

Lietuva ir dar 10 NATO šalių bei Aljansui nepriklausanti Suomija svarsto ateityje bendrai pirkti kritinę sausumos pajėgų amuniciją. Didesniais pirkimais bus siekiama užsitikrinti mažesnę kainą. Atitinkamą ketinimų protokolą Briuselyje ketvirtadienį pasirašė Lietuvos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Latvijos, Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos ir NATO partnerės Suomijos gynybos ministrai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

NATO sąjungininkų, neskaitant JAV, išlaidos gynybai šiemet turėtų padidėti 4,3 proc., trečiadienį nurodė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Ši žinia buvo paskelbta JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui) spaudžiant NATO sąjungininkus europiečius labiau finansiškai prisidėti prie kolektyvinės gynybos. „Prognozuojame 2017 metais dar didesnį realųjį metinį (gynybos finansavimo) padidėjimą – 4,3 procento.

Su Rusijos kariniais lėktuvais susiję incidentai virš Baltijos jūros nepasižymi priešiškumu NATO atžvilgiu, bet jie yra pavojingi, pareiškė Aljanso Karinio komiteto pirmininkas generolas Petras Pavelas.

Į Lietuvą trečiadienį atvyks vienas NATO itin greito reagavimo pajėgų vadų brigados generolas britas Mike'as Elvissas (Maikas Elvisas), BNS informavo Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas. Jis vadovauja pajėgų sausumos komponentui. Per trijų dienų vizitą generolas susipažins su galimybėmis veikti regione, taip pat vyks į pietų Lietuvą, kur Kalvarijos punkte susitiks su šalies pasieniečiais. M.Elvissas apžiūrės vietovę Suvalkų koridoriuje.

Virš Baltijos jūros neutraliųjų vandenų skridęs NATO lėktuvas, priartėdamas prie lėktuvo, kuriuo skrido Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, veikė įprastai, sakė trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“ vienas NATO pareigūnas. „Mūsų veiksmai buvo įprasti. Paprastai, perimdamas kitą lėktuvą NATO lėktuvas identifikuoja jį vizualiai, visą laiką laikydamasis saugaus atstumo, – sakė pašnekovas.

 NATO atidžiai stebės Rusijos karinius mokymus greta Baltijos šalių, įskaitant bendras pratybas su Baltarusija ir Kinija, antradienį pareiškė Lietuvoje viešintis Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Juodkalnija, dar ne taip seniai prorusiškų simpatijų bastionu laikyta nedidelė Balkanų valstybė, pirmadienį tyliai švenčia savo prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam įnirtingai priešinosi Kremlius. Nepaisant Rusijos įsiūčio ir didelio visuomenės susiskaldymo pačioje maždaug 620 tūkst. gyventojų turinčioje šalyje, Juodkalnija pirmadienį per ceremoniją Vašingtone oficialiai taps 29-ąją Vakarų gynybinio aljanso nare.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad NATO bus stipresnė, nes Aljanso narės „žymiai“ padidino gynybos finansavimą. „Daug NATO šalių sutiko žymiai padidinti savo įmokas, kaip ir turėtų. Pinigai pradeda lietis – NATO bus daug stipresnė“, – sakoma D.Trumpo „Twitter“ žinutėje. NATO šalys tiesiogiai nemoka Jungtinėms Valstijoms arba NATO. Kiekviena narė atskirai skiria lėšų savo ginkluotei ir kitoms gynybos reikmėms.

Visos 28 Šiaurės Aljanso narės ratifikavo protokolą dėl Juodkalnijos stojimo į NATO, pranešė šios Balkanų šalies vyriausybė. „Stojimo protokolas ratifikuotas. Ačiū visoms sąjungininkėms ir partnerėms!“, – parašė Juodkalnijos vyriausybė socialiniame tinkle „Twitter“. NATO šalys pasirašė protokolą dėl Juodkalnijos įstojimo į šį Aljansą 2016 metų gegužės 19 dieną. Dokumentą ratifikavus visoms 28 NATO valstybėms, Juodkalnija gali tapti visateise NATO nare.