aljansas

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas trečiadienį įstatymų leidėjams paaiškino, kad NATO neskaičiuoja „anksčiau negautų pinigų“, komentuodamas šalies prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, jog Vokietija Aljansui yra skolinga didžiulę sumą. „Negaliu pateikti jums ataskaitos apie anksčiau negautus pinigus, nes NATO viskas vyksta ne taip“, – sakė J.Mattisas per Senato posėdį Vašingtone.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino sąjungininkus didinti išlaidas gynybai, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jeigu jie nori išsaugoti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius. „Tai yra esminis dalykas tolesniam transatlantiniam ryšiui, kuriuo yra grindžiamas mūsų aljansas“, – J.Stoltenbergas rašo 2016-ųjų NATO metinėje ataskaitoje. „Beveik 70 metų unikali partnerystė tarp Europos ir Šiaurės Amerikos užtikrino taiką ir klestėjimą abipus Atlanto, – pridūrė jis.

Jei politikai apsispręstų įvesti visuotinę karinę tarnybą, tam pasirengti reikėtų mažiausiai ketverių metų ir didesnio finansavimo, sako ekspertai. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė neturėtų, kur apgyvendinti papildomus tūkstančius šauktinių, truktų lėšų karių ekipuotei ir instruktorių jiems apmokyti. „Su šiandienine infrastruktūra ir finansavimu to negalėtume padaryti“, – BNS sakė kariuomenės vado atstovas kapitonas Mindaugas Neimontas.

NATO nepriklausanti Švedija prisidės prie Latvijoje įsikūrusios Aljanso strateginės komunikacijos kompetencijos centro (STRATCOM) veiklos, Baltijos jūros regione padidėjus įtampai su Rusija, penktadienį pranešė ši institucija. "Prisijungimas prie NATO kompetencijų centro STRATCOM bendradarbiaujančios partnerės vaidmenyje Švedijai yra natūralus žingsnis", - naujienų agentūrai AFP sakė šios Rygoje įsikūrusios institucijos direktorius Janis Sartas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO, o kandidato į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento postą Donaldo Trumpo pareiškimą apie išlygas atsakant į potencialią Rusijos agresiją sieja su rinkimų retorika. Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą D.Trumpas pareiškė, kad jo vadovaujama Amerika gali neprisidėti prie kai kurių NATO narių gynybos, jeigu jas užpultų Rusija.

Lietuva šiemet pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių dešimtuką, lyginant su ekonomikos dydžiu, rodo pirmadienį Aljanso paskelbti duomenys. Pagal krašto apsaugos finansavimą Lietuva užėmė devintą vietą iš 28 NATO narių. Šalis šiemet gynybai skyrė 1,49 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai Lietuva tokiame sąraše užėmė 19 vietą. Latvija šiemet gynybai skyrė 1,45 proc. BVP ir užėmė 11 vietą. Į pirmąjį penketuką pagal finansavimą gynybai pateko Jungtinės Valstijos (3,61 proc.

Rusija perkeltų daugiau savo ginkluotųjų pajėgų prie sienos su Suomija, jeigu ši įstotų į NATO,pareiškė penktadienį Suomijoje viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Taip jis kalbėjo per spaudos konferenciją po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto pastarojo vasaros rezidencijoje Nantalyje. V.Putinas pirmą kartą apsilankė Europos Sąjungos šalyje po Britanijoje įvykusio referendumo, kuriame britai nusprendė išstoti iš ES.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paskelbė, kad Aljanso šalys sutars įsteigti po tarptautinį batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. „Sutarsime dislokuoti keturis rotuojamus stiprius tarptautinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, - žurnalistams Briuselyje sakė J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą. Vieną batalioną paprastai sudaro nuo penkių šimtų iki tūkstančio karių.

Patirianti fundamentalų saugumo vakuumą Ukraina susiduria su vis didėjančiais iššūkiais, kylančiais iš rytų. Ukraina nėra tarptautinių organizacijų, kurios galėtų padėti Kijevui užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir politinį suverenitetą, narė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį vyksta į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį bus diskutuojama apie Rusiją, o Juodkalnija pakviesta į NATO. Briuselyje ministrai turėtų pasirašyti protokolą dėl Juodkalnijos pakvietimo į Aljansą. Nuo šio pasirašymo Juodkalnija formaliai pradės stojimo į NATO procesą. Ministrai nusprendė pakviesti šią Balkanų šalį į Aljansą praėjusių metų pabaigoje.

Artimiausiu metu NATO turėtų siųsti daugiau karių į valstybes, esančias prie Rusijos sienos, rašo vokiečių portalas „Spiegel“. Tai reikštų, kad Vokietija planuoja siųsti daugiau karių ir į Lietuvą. Kaip rašo portalas, Vokietija siekia dalyvauti kovoje, kuri turėtų atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos Baltijos šalyse. Pagal gautą informaciją, vokiečių kariai galėtų būti siunčiami ir į Lietuvą, tačiau tai bus nuspręsta NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepos mėnesį.

NATO neatsisakys papildomų saugumo priemonių Rytų Europoje mainais į galimą Rusijos pagalbą kovojant su terorizmu, ketvirtadienį pareiškė į Vilnių atvykęs aukšto rango Aljanso pareigūnas.  NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexander'as Vershbow (Aleksandras Veršbau) sakė tikintis, kad Vakarų ir Rusijos pozicijos dėl kovos prieš terorizmą gali suartėti, tačiau pabrėžė, kad tai nepakeis NATO atsako į Maskvos veiksmus Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad intensyvinamas Aljanso dalyvavimas karinio bloko rytinėse šalyse, nerimaujančio dėl vis labiau kategoriškos Rusijos politikos, siunčia „aiškų signalą“ bet kokiam potencialiam agresoriui. „Šiandien ir rytoj priimsime sprendimų sustiprinti savo gynybą ir atgrasymą“, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją, pradedamas dviejų dienų NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso būstinėje Briuselyje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas turi sukurti atsvarą Rusijos karinių pajėgų telkimui Baltijos, Juodojoje ir Viduržemio jūrose, nes toks telkimas gali suteikti Maskvai galimybę kontroliuoti šiuos rajonus krizės atveju. Pasak jo, JAV vadovaujamas 28 šalių Aljansas taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio rytinių valstybių, kurias anksčiau kontroliavo Maskva ir kurias labai neramina Rusijos intervencija Ukrainoje, nuraminimui.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Vilniuje atidarė NATO vadavietę. Šis štabas ir dar penkios nedidelės vadavietės Rytų bei Vidurio Europoje įkurtos reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. NATO pajėgų integravimo vienetais vadinamos vadavietės atidarytos trijose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Kiekviename iš šešių štabų dirbs maždaug po 40 karininkų.

NATO paskelbė, kad vėliau pirmadienį surengs „specialų“ NATO ir Ukrainos komisijos posėdį, kai suintensyvėjus kovoms Ukrainos rytuose prorusiški separatistai užima dar daugiau teritorijos. NATO nenurodė priežasties, dėl kurios 13 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku rengiamas Komisijos susitikimas. Minima komisija suteikia forumą 28 Aljanso narėms ir Ukrainai aptarti abiem pusėms rūpimus klausimus.

 Italijos policija trečiadienį suėmė 24 terorizmu kaltinamus separatistus, kurie planavo, iš ekskavatoriaus pasigaminę tanką ir apsiginklavę šaunamaisiais ginklais, užimti Venecijoje Šv.Morkaus aikštę. Pasak policijos, sulaikyti grupės „Aljansas“ nariai kaltinami „teroristiniu sąmokslu nuversti demokratinę santvarką“; už tokį nusikaltimą gresia iki 15 metų kalėjimo.

Ekonominė krizė stipriai paveikė NATO gynybinius pajėgumus, teigia NATO parlamentinės asamblėjos rudens sesijoje Prahoje dalyvavęs Petras Auštrevičius. Pasak jo, visam Aljansui ir Lietuvai atskirai reikia finansinių sprendimų šioje srityje, didinant NATO finansavimą. Krizė smogė NATO „NATO lieka Vakarų gynybos forpostas, tačiau laisvė nėra nemokama“, – konstatavo P. Auštrevičius. Pasak jo, Aljanso gynybinių pajėgumų mažėjimas yra akivaizdus, ir tai kelia nerimą.

Gruzijos saugumo užtikrinimo požiūriu NATO neturi alternatyvos, pareiškė B. Ivanišvilis Gruzijos saugumo užtikrinimo požiūriu NATO neturi alternatyvos. Tai trečiadienį Kutaisyje pareiškė kandidatas į šalies premjerus Bidzina Ivanišvilis. Anot jo, „Gruzija toliau laikysis integracijos į NATO kurso“. „Mes tikimės, kad jau netrukus tapsime Aljanso nariais“, – pažymėjo jis.

NATO oficialiai pradėjo naujos karinės misijos Afganistane planavimą. Apie tai trečiadienį Briuselyje pranešė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Anot jo, 28 NATO šalių gynybos ministrai suteikė įgaliojimus parengti Tarptautinės mokymo, konsultavimo ir rėmimo misijos (ITAM) mandatą. „Tai nebus kovinė misija“, – pabrėžė A. F. Rasmussenas. Jos užduotis – apmokyti afganų karius.

Pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei 28 NATO šalys vėl turės skirti gerokai daugiau lėšų gynybai. To antradienį Briuselyje vykusiame gynybos ministrų susitikime reikalavo Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. „Mes turime aiškiai pareikšti: kai tik mūsų ekonomika atsigaus, mes privalėsime vėl padidinti savo investicijas į gynybą“, – sakė jis. Diplomatų duomenimis, nuo 2008 metų NATO valstybių išlaidos gynybai sumažėjo 50 mlrd. JAV dolerių. Dabar 77 proc.

Daugiau kaip 70 procentų Latvijos gyventojų mano, kad šalies kariškiai neturėtų dalyvauti NATO karinėje misijoje Afganistane. Tai rodo sekmadienį paskelbti kompanijos GFK surengtos viešosios nuomonės apklausos rezultatai, praneša „RIA Novosti“. Tyrimo duomenimis, 72 procentai Latvijos gyventojų yra prieš tai, kad šalies kariškiai toliau dalyvautų misijoje Afganistane. Dalyvavimui misijoje pritaria 20 procentų apklaustųjų.

NATO pratęsė dabartinio generalinio sekretoriaus kadenciją dar metams – iki 2014 metų liepos pabaigos, skelbia AP. Andersas Fogрas Rasmussenas – buvęs Danijos ministras pirmininkas – NATO generalinio sekretoriaus pareigas pradėjo eiti 2009 metais. Nuo tada A. F. Rasmussenas prižiūrėjo operacijas Afganistane ir oro pajėgų kampaniją Libijoje. Iš generalinio sekretoriaus pareigų jis pasitrauks prieš Aljanso karinių operacijų Afganistane pabaigą.

Baltijos ir Skandinavijos šalims reikia kalbėti ne apie bendradarbiavimą, o apie integracijos siekius, šeštadienį saugumo ir užsienio politikos forume – Rygos konferencijoje pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. „Mums reikia kalbėti apie Baltijos ir Skandinavijos regioną NATO aljanse“, – sakė ministras, pridūręs, kad tokią galimybę riboja tik tai, kad ne visos Skandinavijos šalys priklauso aljansui.

Gruzija taps NATO nare, ir nė viena šalis neturi teisės kištis į Aljanso sprendimus. Tai ketvirtadienį Tbilisyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. „Jeigu 2008 metų konflikto tikslas buvo kištis į NATO sprendimą dėl atvirų durų politikos, kištis į plėtros politiką, tai noriu patikinti, kad šis tikslas nepasiektas. Nė viena trečioji šalis neturi teisės kištis į Aljanso sprendimus“, – pabrėžė jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) Seimo rinkimuose dalyvaus su Kazimiros Prunskienės įsteigta Lietuvos liaudies partija ir Rusų aljansu. „Šis pasiūlymas vakar (trečiadienį – ELTA) buvo priimtas ir patvirtintas LLRA.

NATO suvažiavimo Čikagoje išvakarėse „Foreign Policy“ (FP) tinklalapyje buvo pateikti apklausos apie NATO realijas ir perspektyvas rezultatai. Apklausoje dalyvavo grupė žinomų ekspertų, politikų ir pareigūnų (tarp jų ir Lietuvos gynybos ministrė R. Juknevičienė) ir svarbiausias jos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 63-ejų metų Aljansas vis dar reikšmingas šiandien. Klausimai buvo patys įvairiausi, o atsakymai dažnai nedžiuginantys.

NATO viršūnių susitikime Čikagoje dalyvaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog jo šalis neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir nespartins savo kariškių išvedimo iš Afganistano. Anot jo, bus laikomasi plano pasitraukti iš Afganistano iki 2014 metų. „Lenkija yra atsakinga ir laikysis duoto žodžio. Trauksimės pagal numatytą grafiką, sudarytą atsižvelgiant į situaciją provincijoje, už kurią atsakome“, – teigė ministras.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas, pabrėžė NATO vadovų susitikime, Šiaurės Atlanto Taryboje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiaurės Atlanto Taryboje buvo aptariami gynybos taupymo sąlygomis klausimai, saugumo aplinka, naujos grėsmės ir iššūkiai.

NATO šalys susitarė pradėti pirmąjį priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Europoje etapą, praneša agentūra „France Presse“. Pasak Aljanso atstovų, atitinkamas susitarimas buvo sudarytas NATO viršūnių susitikime, prasidėjusiame sekmadienį Čikagoje. Priešraketinės gynybos sistema bus dislokuota keliose šalyse, konkrečiai – Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Turkijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Šis procesas vyks keturiais etapais ir bus baigtas 2018 metais.

Sekmadienį Čikagoje prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, vyksta ir protestų akcijos, skelbia AP. Keli šimtai demonstrantų šeštadienį išėjo į pagrindines miesto gatves, kilo susirėmimai tarp protestuotojų ir policijos pareigūnų, areštuota 18 žmonių. Dauguma šeštadienį vykusių demonstracijų buvo nedidelės ir ramios, tačiau vėliau protestuotojai įsisiautėjo.

Prof. E. Račius įsitikinęs – sprendimas 2014 m. išvesti Aljanso pajėgas iš Afganistano priimtas ne todėl, kad padėtis šalyje yra gera.Padėtis bloga ir blogėja, tačiau JAV ir jų partneriai tiesiog supranta, kad vakarietiškos, demokratinės valstybės ten sukurti nepavyks, todėl tiesiog nori pasitraukti su kuo mažesniais praradimais, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Nuoskaudos, dėl kovų susidariusi įtampa ir vidaus šalies problemos lemia daugiau Afganistano saugumo pajėgų išpuolių prieš NATO karius, o ne Talibano infiltruotieji, teigia Aljansas. Vakarų pajėgos, siekdamos išvengti atakų, sustiprino saugumą šalyje po to, kai šiais metais Afganistano saugumo pajėgos nukovė 17 užsienio kariškių, žurnalistams sakė NATO atstovas brigados generolas Carstenas Jacobsonas.

Nacionalinio kino centro įkūrimo išvakarėse Lietuvos kino kūrėjai ir šešios kino studijos vienijasi į neformalų sambūrį - Autorinio kino aljansą. Šiuo sambūriu siekiama atkreipti šalies kultūrai neabejingų žmonių dėmesį į autorinį kiną, kaip svarbią nacionalinės kultūros dalį.

Prancūzų koncernas „PSA (Peugeot/Citroen) ir Jungtinių Amerikos Valstijų automobilių pramonės milžinas „General Motors“ paskelbė apie kuriamą aljansą. Koncernai žada bendradarbiauti kuriant naujus modelius. Visai tikėtina, kad koncernai optimizuos išlaidas naudodami bendras platformas. Tad gali būti, kad jau netolimoje ateityje koks nors „Citroen C4“ taps artimu „Opel Astra“ giminaičiu. Kompanijų sukirtimas rankomis reikš ir tai, kad „General Motors“ įsigis 7 proc. „PSA“ akcijų.

Didžiųjų „Renault“ modelių „Vel Satis“ ir „Laguna“ idėjų tesėjus prancūzai kurs naudodamiesi „Mercedes-Benz“ pagalba. Tai bus tolesnio „Daimler-Renault-Nissan“ aljanso bendradarbiavimo vaisiai. Dėl aljanso „Daimler-Renault-Nissan“ kompanijų vadovai rankomis sukirto dar prieš porą metų.

Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė tikįs, kad oro policijos misiją Baltijos valstybėse bus ilgalaikė, o sprendimą dėl misijos įgyvendinimo pavyks priimti gegužę Čikagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. „Tikiuosi, kad tai bus išmaniosios gynybos dalis, kurią svarstysime Čikagoje, ir manau, kad ši misija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus ilgalaikė.

Suomių noras įstoti į NATO per pastaruosius pusantrų metų smarkai sumažėjo, rodo reguliariai atliekama apklausa. 68 procentai suomių yra prieš narystę NATO, o po 16 proc. yra už narystę arba neapsisprendę. Bendrovė „TNS Gallup“ tyrimą atliko dienraščio „Helsingin Sanomat“ užsakymu. Toks kritiškas suomių nusiteikimas NATO atžvilgiu buvo tik 2003 m. , kai JAV pradėjo karą su Iraku. Per pastarąjį dešimtmetį nusiteikusiųjų prieš narystę NATO niekada nebuvo mažiau nei 53 proc.

NATO sraigtasparniai gali būti atsakingi už pražūtingą reidą Pakistano pasienyje esančiame kontrolės punkte, BBC sakė NATO atstovas. Brigados generolas teigė, jog NATO tiria, kaip įvyko incidentas, ir reiškia užuojautą. Pakistano pareigūnai į šį incidentą, per kurį žuvo mažiausiai 24 kariai, sureagavo labai audringai. „Neišprovokuota“ ataka buvo įvykdyta genčių Mohmando regione, informavo Pakistano kariuomenė.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas trečiadienį pabrėžė, kad Gruzija priartėjo prie integracijos į Aljansą ir ragino tęsti reformas, praneša „RIA Novosti“. „Po mūsų susitikimo Bukarešte Gruzija labai priartėjo prie NATO“, – sakė A. F. Rasmussenas per NATO ir Gruzijos komisijos susitikimą ir pridūrė, kad reikia dar daug nuveikti. NATO susitikimas Bukarešte 2008-asiais atvėrė duris Gruzijos prisijungimui prie Aljanso ir A. F. Rasmussenas patvirtino šį sprendimą.

Bendrovė „Suzuki Motor Corp“ įteikė Vokietijos automobilių gamybos kompanijai „Volkswagen AG“ pranešimą, kuriame tvirtinama, jog ji pažeidė sutarties sąlygas, ir pareikalavo iš Vokietijos kompanijos priėjimo prie hibridinių technologijų. Japonijos kompanija pasirašė partnerystės sutartį su „Volkswagen“ (VW) prieš dvejus metus. Jei „Volkswagen“ atsisakytų vykdyti reikalavimą, stambiausia akcininkė „Suzuki“ parduos savo akcijų paketą ir pasitrauks iš aljanso.

NATO, pasak organizacijos generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno, neturi informacijos apie dabartinę Muammaro Gaddafio buvimo vietą. Interviu Čekijos naujienų agentūrai ČTK jis taip pat sakė, kad Aljansas nėra nustatęs tikslios datos, kada baigs operaciją Libijoje. Misija esą bus tęsiama, kol NATO įsitikins, kad civiliams gyventojams šalyje daugiau nekyla pavojus. „Tačiau aš manau, kad mes esame operacijos baigiamajame etape“, – pabrėžė A. F. Rasmussenas.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Aljanso karinė misija Libijoje baigsis jau „netrukus“. Pirmadienį Briuselyje jis teigė negalįs pasakyti tikslaus laiko, tačiau jis galvojąs, kad „tai įvyks netrukus“, praneša agentūra AFP. „Mūsų operacija civiliams apsaugoti yra visiškai arti sėkmės“, – kalbėjo A. F. Rasmussenas.

Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės, vienas stambiausių pramoninių koncernų „ThyssenKrupp AG“, taip pat Prancūzijos laivų statybos kompanija DCNS rudenį ims svarstyti galimybę kurti Europos lėktuvų gamybos aljansą - tam siūloma sujungti „ThyssenKrupp“ ir DCNS aktyvus, rašo pirmadienį laikraštis „Financial Times Deutschland“. Planai sukurti „bendrą laivų statyklą“ svarstomi Europos politiniuose sluoksniuose ir verslo sferose jau kelerius metus.

Šiuo metu NATO narių neapginamumo grėsmės nėra, tačiau Jungtinės Valstijos (JAV) norėtų didesnio Aljanso biudžeto naštos pasiskirstymo, dėmesį į nepakankamą gynybos finansavimą atkreipė Jungtinių Valstijų (JAV) valstybės sekretorė Hillary Clinton. JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas jau anksčiau yra išreiškęs nerimą, kad Europos šalys nėra linkusios skirti tinkamo biudžeto gynybos reikmėms. „Manau, kad sekretorius R. Gatesas skambino pavojaus varpu. Dabar nėra tiesioginės grėsmės.

Mažiausiai penki žmonės sekmadienį žuvo per NATO antskrydį Libijos sostinėje Tripolyje, praneša BBC, remdamasi Libijos valdžios pareigūnais. BBC korespondentas pranešė matęs sugriautą trijų aukštų namą, į kurį, teigiama, buvo nukreiptas NATO antskrydis, miesto Suk al Juma gyvenamajame rajone. Tripolio ligoninėje žurnalistui vėliau buvo parodyti trys kūnai – moters, vyro ir kūdikio. Incidento vietoje jis teigia matęs iš griuvėsių traukiamus dar vieno vyro ir kūdikio kūnus.

NATO pajėgos Afganistano šiaurėje sučiupo organizacijos „Al Qaeda“ tarpininką ir buvusio „teroristo nr.1“ Osamos bin Ladeno bendražygį. Tai ketvirtadienį Kabule pranešė Aljanso atstovas. Pasak jo, sulaikytasis ilgai slapstėsi Pakistano teritorijoje ir gali būti susijęs su 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų Jungtinėse Valstijose organizavimu. Suimtojo pavardė neskelbiama. Tėra žinoma, kad jis buvo sučiuptas trečiadienį per operaciją Balcho provincijoje.

NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh Rasmussenas pirmadienį pareiškė, kad NATO karinės operacijos įgyvendina Aljanso tikslus ir Libijos lyderio Muammaro Gaddafio valdymas artėja prie pabaigos. „Mūsų operacija Libijoje jau įgyvendina Aljanso tikslus (...) Mes žymiai susilpninome M. Gaddafio pajėgas, kurios rengė išpuolius prieš civilius, – teigė A. F. Rasmussenas NATO forume Varnos mieste. – M. Gaddafio valdymas artėja prie pabaigos.

2010-ieji metai „Renault-Nissan“ aljansui buvo rekordiniai: rinkoje, kuri augo 11,8 proc., parduoti 7 276 398 automobiliai, t. y. 19,6 proc. daugiau negu 2009 m. Praėjusiais metais „Renault-Nissan“ aljansas užėmė 10,3 proc.* pasaulinės rinkos. „Renault“ ir „Nissan“ atitinkamai pardavė 2 625 796 ir 4 080 588** transporto priemones. 37,6 proc. daugiau negu ankstesniais metais parduota „Lada“ automobilių – 570 014 vienetų. Pasauliniai „Renault“ pardavimai išaugo 14 proc.