air lituanica

Rinkimuose reta tokių intrigų, kokia laukia Vilniaus miesto gyventojų antrajame savivaldos rinkimų ture. Čia į mero postą pretenduoja dabartinis meras Remigijus Šimašius ir buvęs meras Artūras Zuokas. Kadangi abu kandidatai aktyviai vykdo savo rinkimines kampanijas gerokai sutirštindami spalvas ar pagražindami savo Vilniuje nuveiktus darbus, portalas tv3.lt kviečia susipažinti su didžiausiais abiejų kandidatų pasiekimais ir klaidomis.

Popiežius, kaip ir kitų valstybių vadovai, dažnai keliauja. Kartais tai būna diplomatinių santykių palaikymas, kartais tai būna suderinama ir su dvasiniu mokymu. Kaip ir daugelis politikų, pontifikas turi laikytis numatytų taisyklių ir protokolo. Tačiau jis taip pat turi ir išskirtinių šventojo sosto tėvo privilegijų bei pareigų tokių kelionių metu.

Buvusių Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) valdybos narių ir jos vadovo Arūno Keserausko 3,7 mln. eurų vertės turtas lieka areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 5 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuria turtas buvo areštuotas. Teismas areštavo 3,304 mln. eurų vertės buvusių valdybos narių - Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko, Kęstučio Karoso bei A.Keserausko turto ar piniginių lėšų.

Buvusi Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai vadovybė nepagrįstai skolino skrydžių bendrovei, netinkamai skelbė viešuosius pirkimus, įmonės lėšas naudojo teniso aikštelių ir kavos pupelių pirkimui, pareiškė jos veiklą patikrinę auditoriai. Vilniaus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliktoje 2015 metų audito ataskaitoje neigiamai įvertintos sutartys, pasirašytos įmonei vadovaujant Arūnui Keserauskui, kuris VŠT nebedirba nuo pernai rugpjūčio.

Buvusi Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai vadovybė nepagrįstai skolino skrydžių bendrovei, netinkamai skelbė viešuosius pirkimus, įmonės lėšas naudojo teniso aikštelių ir kavos pupelių pirkimui, pareiškė jos veiklą patikrinę auditoriai. Vilniaus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliktoje 2015 metų audito ataskaitoje neigiamai įvertintos sutartys, pasirašytos įmonei vadovaujant Arūnui Keserauskui, kuris VŠT nebedirba nuo pernai rugpjūčio.

Prokurorai nusprendė nepradėti tyrimo dėl skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ finansavimo ir sustabdė tyrimą dėl nutekintų Vilniaus savivaldybės administracijos susirašinėjimų apie bendrovės situaciją. Kaip BNS informavo Generalinė prokuratūra, Vilniaus savivaldybės prašymą dėl viešojo intereso gynimo Vilniaus apygardos prokuratūra atmetė pernai spalio pabaigoje, o šios prokuratūros atliekamas tyrimas dėl informacijos nutekinimo sustabdytas pernai lapkritį.

2015 metai Lietuvoje buvo gausūs ekonominių įvykių, kurie prisidėjo prie lietuvių gyvenimo formavimo.   SAUSIS 1 d. - Lietuvoje įvestas euras, šalis tapo 19-ąja euro zonos nare 1 d. - Klaipėdos SGD terminalas pradėjo komercinę veiklą 5 d. - Europos Komisija pareiškė, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais nusprendė išmontuoti ruožo į Latviją Bugeniai-Rengė geležinkelio bėgius 15 d. - baigėsi...

Per tris šių metų ketvirčius bankrutuojančiomis tapo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių, arba 26 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Creditinfo“ atstovės Rasos Maskeliūnienės, metinį bankrotų skaičiaus augimą lemia ne prastesnė įmonių būklė, o griežtesnis mokesčių administratorių požiūris į vėluojančias mokėti mokesčius įmones. „Dauguma bankrutuojančių įmonių vos judėjo. 70-80 proc.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė netirti buvusio Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovo Arūno Keserausko veiksmų, dėl kurių, Vilniaus savivaldybės teigimu, miestui galėjo būti padaryta beveik 3 mln. eurų žala. STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas BNS patvirtino, kad sprendimas nepradėti tyrimo po Vilniaus savivaldybės skundo priimtas prieš dvi savaites, tačiau tai savivaldybei neužkerta kelio išsiieškoti iš A.Keserausko galimą žalą.

 Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl konfidencialių laiškų, kuriuose aptariama žlugusios skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ situacija, paviešinimo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas rugpjūčio 3 dieną, tačiau iki šiol apie tai viešai skelbiama nebuvo. „Rugpjūčio 3 dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą“, - BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdoma ir veiklą sustabdžiusi oro vežėjai „Air Lituanica“ teismas pirmadienį iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas „Air Lituanica“ bankroto administratoriumi paskyrė bendrovę „Baklis“, kreditoriams suteiktas 45 dienų terminas reikalavimams pareikšti, BNS pranešė teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Vaida Bytautė. Teismo nutartis per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tikina, kad jo vadovaujama ministerija buvo informuota apie Estijos bendrovės „Infortar“ norą investuoti į dabar jau bankrutavusią skrydžių bendrovę „Air Lituanica“. Tačiau, pasak R. Sinkevičiaus, sprendimus turėjo priimti sostinės valdžia. Nors, jo nuomone, viena užsienio bendrovė nebūtų išgelbėjusi „Air Lituanicos“ nuo bankroto.

„Edma, sėsi. Ir ilgam!“, - rašo Remigijus Šimašius. „Nesėsiu, aš dar laiškų turiu“, - jam atsako Edmundas Jakilaitis. „Su žurnalistais galiu padėti, Remigijau“, - į pokalbį įsitraukia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ištiesdamas savo sunkią ranką. Socialinėje erdvėje įsiplieskęs Vilniaus mero ir žurnalisto E. Jakilaičio ginčas dėl paviešintų laiškų apie bendrovės „Air Lituanica“ likvidavimą davė peno interneto trolių kūrybai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis paviešino slaptą elektroniniu paštu susirašinėjimą dėl skandalingos oro linijų bendrovės „Air Lituanica“. Susirašinėjame dalyvauja Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas ir „Air Lituanica“ finansų direktorius Justinas Miškinis.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti išsamų tyrimą dėl bendrovės „Air Lituanica“ kapitalo formavimo teisėtumo. Gindama viešąjį interesą, savivaldybė prašo prokuratūros ištirti – ar formuojant ,,Air Lituanica“ įstatinį kapitalą nebuvo pažeisti LR įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys savivaldybių veiklą ir savivaldybei priklausančio turto naudojimą, disponavimą ir investavimą visuomenės reikmėms.

Teismas nutarė areštuoti visą Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir bankrutuojančios oro bendrovės „Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją sprendimą priėmė Vilniaus šilumos tinklų prašymu, nes oro bendrovė jau pakankamai ilgai neatsiskaito, skolos suma yra didelė. Teismas taip pat sustabdė „Air Lituanicos“ turto išieškojimą ir realizavimą pagal teismų ir kitus sprendimus.

  Teismas nutarė areštuoti visą Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir bankrutuojančios oro bendrovės „Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas.   Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją sprendimą priėmė Vilniaus šilumos tinklų prašymu, nes oro bendrovė jau pakankamai ilgai neatsiskaito, skolos suma yra didelė. Teismas taip pat sustabdė „Air Lituanicos“ turto išieškojimą ir realizavimą pagal teismų ir kitus sprendimus.

  Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir veiklą sustabdžiusios oro vežėjos „Air Lituanica“ bankrotą bus bandoma inicijuoti teisme. Ketvirtadienį vykusiame įmonės kreditorių susirinkime nuspręsta nepradėti bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka, pranešė „Air Lituanica“. Nurodoma, kad prieš šį siūlymą balsavo vienas kreditorius - savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai, turintys 27,78 proc. visų kreditorių balsų.

Praėjusios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės valdžia prieš baigiant darbus 2015 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ 198-is nekilnojamo turto objektus. Šiuos pastatus, butus, sklypus, kurių dalis yra centrinėje miesto dalyje, įmonė pardavinėjo už itin žemas kainas. UAB „Start Vilnius“ internetinėje svetainėje šiuo metu yra pateikti 78 nekilnojamo turto objektai, kurie yra parduodami viešojo konkurso būdu.

Daug diskusijų kelianti avialinijų bendrovė „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną pareiškė stabdanti veiklą. Apie šios įmonės finansinę padėtį informacijos nėra daug, tačiau šios įmonės viena iš pagrindinių akcininkių UAB „Start Vilnius“ valdo didelį Vilniaus savivaldybės perleistą turtą. Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavo teritorija, kurio vidutinė rinkos vertė 466 tūkst. 741 euras. Medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechas (217 tūkst. 794 eurų vertė), medienos džiovykla (76 tūkst.

Avialinijų bendrovei „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną sustabdžius veiklą po truputėlį į viešumą kyla jos paini finansinė schema. Aiškėja, kad įmonė buvo dotuojama ne tik iš Vilniaus savivaldybės, tačiau ir iš jai priklausančių įmonių, tokių kaip: AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Grinda“ ir pagrindinės „Air Lituanica“ akcininkės „Start Vilnius“. Vilniaus šilumos tinklų paskolos ir laidavimai tv3.lt gautais duomenimis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo verčiami UAB „Air Lituanica“ suteikti ke...

Beveik prieš savaitę veiklą sustabdžiusi ir žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ inicijuoja įmonės bankrotą. Tačiau, tv3.lt susisiekus su bendrovės atstove Sandra Meškauskaite paaiškėjo, kad bankroto procedūra dar nėra pradėta. „Bankroto dar nėra ir niekas nežada jo skelbti. Įmonė įvertino veiklą ir pateikė akcininkams siūlymą ką reikia daryti,“ – teigia „Air Lituanica“ atstovės spaudai Sandra Meškauskaitė.

Gegužės 22 d. skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ dėl susidariusios sunkios finansinės padėties pareiškė stabdanti veiklą. Buvo motyvuojama, kad Vilniaus savivaldybė, kaip pagrindinė bendrovės akcininkė, atsisakė toliau investuoti į įmonės plėtrą. Avialinijų „Air Lituanica“ žlugimas kelia daug klausimų ir diskusijų: ar Lietuvai reikalingas nacionalinis vežėjas, ar šis projektas toliau galėjo tęstis, ir kodėl „Air Lituanica“ žlugo.

 Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ įgyvendina visas įmanomas priemones, kad keleivių, kurie buvo įsigiję skrydžių bilietus, planai būtų sutrikdyti kuo mažiau. Šiandien, gegužės 26 d., buvo susitarta dėl keleivių pervežimo su oro linijų bendrove „Air Baltic“ pratęsimo iki birželio 5 d. imtinai. Po skrydžių sustabdymo „Air Lituanica“ savo keleiviams net 14 dienų siūlo kitus kelionės maršrutus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ žlugimą, buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko projektus pavadino finansinėmis avantiūromis. „Pirmiausiai norėčiau aiškumo - „Air Lituanica“ yra savivaldybės įmonė, ta įmonė, kuri visą laiką gyveno dotuojama, modelis pasirinktas, kurį aš vadinčiau finansinės avantiūros modeliu. Buvo visiškai aišku, kad negalės pelningai dirbti tokia įmonė. Kasmet bent jau reikėtų dar 10 mln.

Ketvirtaisiais veiklos metais „Air Lituanica“ turėjo būti pelninga, o verslo planas buvo vykdomas net geriau, negu buvo planuota. Taip teigia buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Savo ruožtu naujasis miesto meras Remigijus Šimašius tikina, kad nuo pat pradžios buvo akivaizdu, jog ši kompanija yra pasmerkta sužlugti.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva vyko suinteresuotų pusių susitikimas dėl oro vežėjų skrydžių krypčių plėtros. Pasitarime dalyvavo Susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas, Vilniaus oro uosto vadovas Gediminas Almantas, aviacijos ekspertas Simonas Bartkus, “Investuok Lietuvoje” ir “Kurk Lietuvai” atstovai, Vilniaus Turizmo informacijos centro, Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Savivaldybės Turizmo skyriaus vadovai.

Skrydžius sustabdžiusios Vilniaus oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ keleivius Latvijos kompanija „Air Baltic“ perėmė iki gegužės 30 dienos ir toliau deramasi dėl bendradarbiavimo pratęsimo iki birželio 5 dienos, pranešė „Air Lituanica“. Prieš tai buvo sutarta, jog „Air Baltic“ skrydžius perims nuo gegužės 22 iki gegužės 29 dienos.

Skrydžius sustabdžiusios Vilniaus oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ keleivius Latvijos kompanija „airBaltic“ tikriausiai perims iki gegužės 31 dienos, pranešė „Air Lituanica“ atstovė. Anksčiau buvo sutarta perimti skrydžius gegužės 22-29 dienomis. „Tikriausiai pavyks pratęsti pasiūlymą gegužės 30 ir 31 dienai. Tiksli informacija bus pirmadienį“, - BNS šeštadienį sakė „Air Lituanica“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ paskelbė, kad nuo šiandien, gegužės 22 d. vidurdienio, nebevykdys skrydžių. Tokį sprendimą neva priėmė bendrovės vadovai, motyvuodami finansiniai sunkumais. Oro bendrovės idėjos iniciatorius, buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šį sprendimą įvardina, kaip politinį žingsnį. - Ar galėjo veikti toliau „Air Lituanica“, ar tai buvo paskubėtas sprendimas? - Šiandien yra mėnuo, kai Remigijus Šimašius vadovauja Vilniaus miestui.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ paskelbė, kad nuo šiandien, gegužės 22 d. vidurdienio, nebevykdys skrydžių. Tokį sprendimą neva priėmė bendrovės vadovai, motyvuodami finansiniai sunkumais.

Vilniaus valdžios kontroliuojamai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ pardavus skrydžių maršrutus Latvijos „airBaltic“, tai būtų išsigelbėjimas miestui, sako analitikas Nerijus Mačiulis. Tačiau jis perspėja, jog sandorio kaina tikėtina nepadengtų visos „Air Lituanica“ skolos. Pati „Air Lituanica“ galimų derybų su „airBaltic“ nekomentuoja, o Vilniaus savivaldybės atstovas teigia neturintis informacijos.

Vilniaus savivaldybės valdomos oro bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvas, trečiadienį turėjęs išskristi į Berlyną, dėl techninio gedimo buvo priverstas grįžti į Vilniaus oro uostą. Incidentas įvyko, pastebėjus pilotų kabinos stiklo įtrūkimą iš britų bendrovės „bmi regional“ nuomojamame lėktuve „Embraer 145“. Lietuvos oro uostų atstovė spaudai Indrė Baltrušaitytė BNS teigė, kad keleiviai nenukentėjo, specialiosios tarnybos nebuvo iškviestos. „Skrydis turėjo vykti iš Vilniaus į Berlyną.

 „Didesnė koalicija yra ir didesnė atrama. Reikės priimti sudėtingus sprendimus, reikės daugumos. Ir ta dauguma turi išlikti per visas audras. Net jeigu kažkas pavargs ar palūš, man svarbu, kad koalicija būtų tvirta nuo pat pradžios“, – teigia išrinktasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, suklijavęs plačią koaliciją iš penkių partijų, nors būtų užtekę ir trijų partijų mandatų. Apie naują koaliciją, postų dalybas ir būsimas naujoves – pokalbis su R. Šimašiumi.

 Netylant diskusijoms dėl nuostolingai veikiančios skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ likimo, prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus valdžiai siūlo atsisakyti jai nebūdingų verslų. „Prezidentės pozicija yra tokia, kad būtina savivaldai atsisakyti nebūdingų paslaugų ir nuostolingų verslų.

Paskutinį kovo sekmadienį prasidedantis aviacinis vasaros sezonas pasiūlys dar daugiau skrydžių iš Lietuvos sostinės. „Air Lituanica“ ir „Wizz Air“ pristatė savo planus. „Air Lituanica“ skrydžių iš Vilniaus oro uosto skaičius padidės iki 59 reguliarių išvykimų per savaitę. Į Amsterdamo oro uostą  – nuo 5 iki 7 reisų per savaitę, o skrydžių į Miuncheną palaipsniui padaugės nuo 4 iki 7 reisų per savaitę.

 Kadenciją baigianti Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nusprendė skirti dar beveik 7 mln. eurų skrydžių bendrovę „Air Lituanica“ valdančios įmonės „Start Vilnius“ įstatiniam kapitalui didinti. Už tai balsavo 26 tarybos nariai, prieš buvo 13 prieš, du susilaikė. „Start Vilnius“ kapitalą nuspręsta padidinti 6,872 mln. eurų, iš kurių 4,344 mln. eurų sudaro piniginis įnašas. Likusi dalis įstatinio kapitalo didinama perduodant įmonei 2,339 mln.

Kadenciją baigianti Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį neleido posėdžio pradžioje pasisakyti išrinktajam merui liberalui Remigijui Šimašiui, kuris viešai ragino strateginius sprendimus palikti naujai išrinktai valdžiai. Darbo partijos siūlymu taryba R.Šimašiaus kalbą nukėlė po balsavimų.

Išrinktasis Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius sako nematantis jokių problemų sostinės centre leisti seksualinių mažumų eitynes, dėl kurių ankstesniais metais vykdavo teisiniai ginčai. „Nematau jokių problemų su jokiomis eitynėmis“, - interviu BNS pirmadienį sakė R.Šimašius. „Visiems eitynės bus leidžiamos, kokios tik nori, jeigu tik netrukdo kitiems vilniečiams. Vilniuje reikia džiaugtis demokratija.

Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ patirs nuostolių, nes UAB „Start Vilnius“, vykdydama teismo sprendimą, turės grąžinti savivaldybei nekilnojamojo turto, neatitinka tikrovės.   Šis tarybos sprendimas dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo buvo visiškai nesusijęs su „Air Lituanicos“ veikla.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad užsienio investuotojai yra suinteresuoti prisidėti prie nacionalinės oro linijų bendrovės kūrimo Lietuvoje. Vyriausybės vadovas pažymi, kad nacionalinio vežėjo klausimas bus sprendžiamas pasibaigus mero rinkimams Vilniuje. „Galiu pasakyti, kad mes dabar laukiame, kol pasibaigs rinkimai Vilniaus mieste.

Vilniaus mero rinkimuose daugiausiai balsų surinkęs Liberalų sąjūdžio kandidatas Remigijus Šimašius sako, kad tuo atveju, jei jis taptų miesto vadovu, taksi bendrovę „Vilnius veža“ greičiausiai būtų bandoma parduoti, o savivaldybės valdomai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ būtų ieškoma privataus investuotojo.

 Europos regioninių oro linijų asociacija (ERA) į savo gretas priėmė Lietuvos oro linijų bendrovę „Air Lituanica“, kuri yra naujausia prie ERA prisijungusi bendrovė, padidinusi asociacijos narių skaičių iki 53. Asociacija remia Europos vidaus oro linijų interesus, vykdydama lobistinę veiklą Europos Komisijoje ir kitose Europos institucijose politikos klausimais, pabrėždama socialinę ir ekonominę oro transporto svarbą bei šios srities aplinkosauginius įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kovo pradžioje skelbs, ar Vilniaus savivaldybė teisėtai padidino jos valdomos įmonės „Start Vilnius“ (buvęs „Šiaurės miestelis“) įstatinį kapitalą 2,25 mln. litų (652 tūkst. litų). LAT atstovė spaudai Živilė Dolgich BNS sakė, kad nutartį ketinama skelbti kovo 5 dieną.

Į Vilniaus merus pretenduojantys liberalas Remigijus Šimašius ir konservatorius Mykolas Majauskas sutinka, kad sostinei sudėtinga išlaikyti skrydžių bendrovę „Air Lituanica“, tačiau jos veiklos perspektyvas vertina skirtingai. R.Šimašius Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje antradienį teigė, jog būtina atlikti išsamią „Air Lituanicos“ kaštų ir sąnaudų analizę bei sekti jos finansinius srautus, tuo metu M.Majauskas bendrovės valdymą siūlo perduoti valstybei.

 Aktyvėjantis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas skatina transporto verslą ieškoti būdų, kaip pagerinti šių šalių susisiekimą. Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ šių metų sausio 26 d. pradėjo tiesioginius skrydžius į Stokholmo centre esantį Broma (angl. Stockholm Bromma) oro uostą. Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kils 10 kartų per savaitę.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 2014 metais pervežė daugiau nei 132 tūkst. keleivių, per visą veiklos laikotarpį – daugiau nei 182 tūkst., o kitais metais planuoja perkopti 200 tūkst. pervežtų keleivių skaičių ir plėsti savo skrydžių geografiją. Į 2014 m. vykusius „Air Lituanica” skrydžius buvo parduota daugiau nei 140 tūkst. bilietų. Vidutinė bilieto kaina į vieną pusę be oro uosto mokesčių yra 84 Eur / 290,04 Lt. Daugiausiai keleivių pervežta Talino kryptimi – 27 tūkst.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 2014 metais pervežė daugiau nei 132 tūkst. keleivių, per visą veiklos laikotarpį – daugiau nei 182 tūkst., o kitais metais planuoja perkopti 200 tūkst. pervežtų keleivių skaičių ir plėsti savo skrydžių geografiją. Į 2014 m. vykusius „Air Lituanica” skrydžius buvo parduota daugiau nei 140 tūkst. bilietų. Vidutinė bilieto kaina į vieną pusę be oro uosto mokesčių yra 84 Eur / 290,04 Lt. Daugiausiai keleivių pervežta Talino kryptimi – 27 tūkst.