Dienos pjūvis

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Už karo tarnybos vengimą pernai baudos skirtos 14 tūkstančių kartų, dėl pasikartojančio vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, penki prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) vadovas Arūnas Balčiūnas teigia, kad iš minimų 14 tūkstančių kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos užpuolimo atveju kaimyninė Lenkija neprivalėtų siųsti karių ir mūsų ginti – esą tą riboja vidiniai Lenkijos teisės aktai. Toks I. Šimonytės pasisakymas sulaukė audringos kai kurių politikų reakcijos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis vadina jį skandalingu: kritikuoja, kad Šimonytė, viešai kalbėdama tokius dalykus, išduoda Lietuvos interesą ir daro paslaugą Maskvai.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Nepasiekę susitarimo su premjeru Donaldu Tusku, Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio pradeda iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Protesto organizatorius Karolis Pieczynskis tikino, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną. Kaip teigia Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, konkrečių duomenų, kad už ūkininkų protestų slypėtų Rusija, nėra, nors akcija gali būti išnaudota propagandai.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – net penktadalis, kai Airijoje gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį išleidžia grubiai 600 eurų.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Minint antrąsias karo Ukrainoje metines Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai pasaulis supras, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę viso pasaulio egzistencijai. Apie tai, kas laukia toliau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas bei karo instruktorius Andrej Šildiajev.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai pasaulis supras, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę viso pasaulio egzistencijai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Kol žiema vis dar nepalieka Lietuvos kiemo, dalis gyventojų žvarbų orą ir sniegą skuba keisti į saulėtus paplūdimius ir šilumą – renkasi Egipto kurortus, Tenerifę ar egzotiškąjį Tailandą. Visgi oro uosto darbuotojai nėra patenkinti darbo sąlygomis. Vokietijos oro linijų „Lufthansa“ darbuotojai surengė streiką visuose didžiuosiuose Vokietijos oro uostuose.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Pirmadienį spaudos konferencijos metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda pristatė civilinės saugos pokyčius. Priimtas naujasis krizių valdymo modelis numato parengties pareigūnų buvimą kiekvienoje savivaldybėje, tolimesnį priedangų tinklo steigimą. A. Bilotaitė taip pat atsakė, kaip bus ruošiamasi galimai gyventojų evakuacijai.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Apie tai, ką reiškia skandalinga Trumpo kalba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

JAV Senatas galutinai pritarė Ukrainos karinei paramai. Bet įstatymas dar turi įveikti Kongreso žemuosius rūmus, kuriuos kontroliuoja respublikonai. Neabejojama, kad Trumpo šalininkai bandys blokuoti paramą. Maža to – buvę Donaldo Trumpo patarėjai perspėja, kad atėjęs į Baltuosius rūmus jis gali bandyti apskritai pasitraukti iš NATO Aljanso. Tad Europa ruošiasi galimam Trumpo prezidentavimo šokui.

Beveik trims dešimtims Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų – netikėta žinia iš Kremliaus. Rusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, buvusio Vilniaus vadovo Remigijaus Šimašiaus tarptautinę paiešką. Paviešintame sąraše – esami ir buvę miestų tarybų nariai, istorikai, taip pat – ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Politikai sako smarkiai nenustebę dėl tokio, kabutėse, įvertinimo. Rusija taip reaguoja į sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui davė interviu, kuriame gavo progą dar kartą ištransliuoti tradicinę Kremliaus propagandą. Pokalbyje V. Putinas pakartojo, ką yra melagingai sakęs ne kartą: kad dėl karo Ukrainoje kalta pati Ukraina, kad tai Ukraina nenori taikos derybų ir kad Ukraina išvis neegzistuoja, kaip savarankiška valstybė. V. Putinas prakalbo ir apie pasaulinius pokyčius ir Baltijos šalis.

Praėjusią savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Daug dėmesio sulaukė ir paviešinti Vokietijos pratybų planai, pagal kuriuos Rusija smogų Baltijos šalims per Suvalkų koridorių. Akivaizdu, kad Vakarų pasaulis ruošia blogiausiems susirėmimo su Rusija scenarijams.

Britų karalius Karolis Trečiasis serga vėžiu. Tokia žinia iš karališkųjų Bakingamo rūmų šokiravo Jungtinės Karalystės gyventojus. O mokslininkai perspėja, kad kas antras žmogus gimęs po šešiasdešimtųjų susidurs su vėžio diagnoze. Kas ją išgirdus padeda nepalūžti – pacientų ir specialistų patarimai.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas.

Britų karalius Čarlzas Trečiasis serga vėžiu. Tokia žinia iš karališkųjų Bakingamo rūmų šokiravo Jungtinės Karalystės gyventojus. Nors dėl vėžio gydymo kurį laiką karalius viešumoje nesirodys, skelbiama, kad jis namuose savo pareigas atliks tiek, kiek gali. O mokslininkai perspėja, kad kas antras žmogus gimęs po šešiasdešimtųjų susidurs su vėžio diagnoze. Tai reiškia, kaip liudija sergantieji vėžiu, teks atlaikyti ne tik gydymą, bet ir išgyventi artimųjų bei darbdavių reakcijas.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Praėjusią savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Daug dėmesio sulaukė ir paviešinti Vokietijos pratybų planai, pagal kuriuos Rusija smogų Baltijos šalims per Suvalkų koridorių. Akivaizdu, kad Vakarų pasaulis ruošia blogiausiems susirėmimo su Rusija scenarijams.

Aštuonis mėnesius pas svetimus žmonės gyvenę iš suverenų Vilčinskų atimti vaikai vėl atiduoti tėvams, mat paaiškėjo, kad juos paimant vaiko teisių tarnyba padarė procedūrinius pažeidimus. Teismas konstatavo, kad specialistai pirma turėjo paimti vaikus ir tik tada gauti teismo leidimą, kaip numato įstatymai, o jie pasielgė atvirkščiai. Tad vaiko teisių saugotojai dabar teisinasi, o atimtus vaikus atgavę Vilčinskai įpykę ir nebendrauja.

Už mokesčių mokėtojų pinigus Nausėda ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas su žmonomis Londone ne tik žiūrėjo „Operos Fantomą“ ir gėrė šampaną, bet ir mėgavosi vakariene restorane. Maža to, panašu, kad Bajarūnas kalbėjo netiesą Etikos komisijai – sąskaita rodo, kad 1600 eurų šios pramogos kainavo ne aštuoniems, o penkiems asmenims.

Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno istorija pakvipo jau primirštais Narkėvičiaus kotletukais. Pasirodo, už mokesčių mokėtojų pinigus Nausėda ir Bajarūnas su žmonomis Londone ne tik žiūrėjo „Operos Fantomą“ ir gėrė šampaną, bet ir mėgavosi vakariene restorane. Maža to, panašu, kad Bajarūnas kalbėjo netiesą Etikos komisijai – sąskaita rodo, kad 1600-us eurų šios pramogos kainavo ne aštuoniems, o penkiems asmenims.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Įvairių minčių kyla ir dėl paskolų grąžos – kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos, tačiau tai – ne visai tiesa.

Aštuonis mėnesius pas svetimus žmonės gyvenę iš suverenų Vilčinskų atimti vaikai vėl atiduoti tėvams, mat paaiškėjo, kad juos paimant vaiko teisių tarnyba padarė procedūrinius pažeidimus. Teismas konstatvo, kad specialistai pirma turėjo paimti vaikus ir tik tada gauti teismo leidimą, kaip numato įstatymai, o jie pasielgė atvirkščiai. Tad vaiko teisių saugotojai dabar teisinasi, o atimtus vaikus atgavę Vilčinskai įpykę ir nebendrauja.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tokia žinia nuskambėjo premjerei Ingridai Šimonytei į pasitarimą susikvietus politinių partijų, verslo atstovus. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskamba. Šimonytė ginasi, kad tik norėjo išgirsti kitų politikų ir verslo pasiūlymus. Opozicija atkerta, kad plano neturi pati premjerė, visgi ir oponentai idėjomis nežiba.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, jog Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. O į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Suvažiavę į Vilnių tūkstančiu traktorių, ūkininkai jau mitinguoja prie vyriausybės. Aidint sirenoms ir būgnams 3 tūkstančiai žemdirbių piktinosi jiems nepalankiais valdančiųjų sprendimais. Mitinge pasirodę žemės ūkio ir aplinkos ministrai jau mėgina slopinti įtampą, žada tartis su ūkininkais, kaip suderinti jų finansinius poreikius ir aplinkosaugos reikalavimus. Tačiau ūkininkai politikų aiškinimais nepatenkinti.

Į Vilnių sugužėjo kone tūkstantis ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais. Dėl sunkinamų ūkininkavimo sąlygų valdžią keikiantys žemdirbiai ir miško savininkai sustatė savo techniką po Seimo ir vyriausybės langais. Protestuotojams pajudėjus link Vilniaus, vyriausybė ėmė žadėti naikinti savo įvestus kai kuriuos ribojimus žemdirbiams. Žada leisti laisvai naudoti žymėtąjį dyzeliną ir sumažinti didžiausią pasaulyje naftos dujų akcizą.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, kad Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis vadovas Gitanas Nausėda, rodė „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, lapkritį už G. Nausėdą balsuotų 22,5 proc. apklaustųjų, spalį jo palaikymas siekė 19,3 procento. Artimiausi dabartinio prezidento varžovai, kaip rodo apklausa, yra premjerė Ingrida Šimonytė, advokatas Ignas Vėgėlė ir Socialdemokratų partijos lyderė, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė.