Karas Ukrainoje

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį po Paryžiuje įvykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė, kad Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą, kurie dalyvautų Europos misijoje, įgyvendinant saugumo garantijas. Vietoj to Varšuva prisiims atsakomybę už logistiką, pranešė Lenkijos radijas. „Lenkija nenumato siųsti karių į Ukrainą, taip pat ir po karo... Mes esame atsakingi už logistiką. Lenkija yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras, o tai yra labai svarbu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sakė, kad netrukus kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Anksčiau tą pačią dieną jis kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais.

Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui ketvirtadienį įteikta protesto nota dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų. Pasak ministerijos, masinės raketų ir kovinių dronų atakos tęsiamos nepaisant tarptautinių pastangų stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso išsakytą raginimą nutraukti ugnį ir siekti teisingos, visapusiškos ir tvarios taikos.

Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas yra būtinas siekiant užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, rašo „Unian“. „Tai ne noras, o būtinybė. Mes remiame jį bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, jog atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Dvidešimt šešios šalys įsipareigojo įnešti savo indėlį garantuojant Ukrainos saugumą po susitarimo dėl paliaubų ar taikos su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.  „Šiandien turime 26 šalis, kurios oficialiai įsipareigojo – kai kurios kitos dar neužėmė aiškios pozicijos – dislokuoti karius Ukrainoje kaip „užtikrinimo pajėgas“ arba būti sausumoje, jūroje ar ore“, – po Kyjivo sąjungininkių susitikimo Paryžiuje žurnalistams sakė E. Macronas.

Kraujas, kariai amputuotomis rankomis ir kojomis, karių evakuacijos greitosios pagalbos automobiliais – tokią karo kasdienybę patyrė iš Lietuvos į stažuotę Ukrainoje vykę medikai. Gydytojai pasakoja – reanimacijos skyriai ten perpildyti, medikai dažnai dirba ir po 30 parų be poilsio. Šiandien, po dvi savaites trukusios komandiruotės, 5 gydytojai ir slaugytoja grįžo į Lietuvą. Jie tikina, kad yra kupini naujos patirties.

Per Rusijos ataką šiaurinėje Ukrainos dalyje ketvirtadienį žuvo du Danijos pabėgėlių reikalų tarybos misijos nariai, vykdę išminavimo darbus Maskvos pajėgų anksčiau okupuotoje teritorijoje, pranešė vietos gubernatorius. „Rusai tyčia taikėsi į Danijos pabėgėlių reikalų tarybos humanitarinės išminavimo misijos darbuotojus (...) žinoma, kad žuvo du žmonės“, – socialiniame tinkle parašė Černihivo srities vadovas Vjačeslavas Čausas.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad dėl Ukrainoje sužeistų kareivių skaičiaus ji tapo pasauline protezų gamybos lydere.  Maskva kaip didžiausią paslaptį saugo kare prieš Ukrainą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių ir retai atskleidžia informaciją apie aukas, tačiau nepriklausomi vertinimai rodo, kad jų yra šimtai tūkstančių.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį Paryžiuje susitiko su Europos lyderiais aptarti saugumo garantijų Ukrainai, sąjungininkams siekiant užtikrinti ilgalaikę karinę paramą karo nuniokotai šaliai ir tolesnę JAV pagalbą po karo.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad Vakarai Ukrainai davė „nesulaužomą pažadą“ – pasak jo, Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu pasitikėti negalima, o agresiją būtina stabdyti griežtesnėmis priemonėmis.

Jungtinė Karalystė suteikė Ukrainai karinės pagalbos už daugiau nei 1,3 mlrd. dolerių (1 mlrd. svarų sterlingų), ši pagalba finansuojama iš pajamų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto, pranešė JK vyriausybės spaudos tarnyba. Gynybos sekretorius Johnas Healey paskelbė, kad pinigai, gauti iš įšaldyto Rusijos turto, buvo panaudoti daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų vertės ginklams įsigyti ir karinei paramai.

Europos lyderiai Paryžiuje susirinko aptarti saugumo garantijų Ukrainai – svarstomas tarptautinių pajėgų dislokavimas, tačiau šalys vis dar nesutaria, rašo „Financial Times". „Norinčiųjų koalicija“, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, svarsto tarptautinių pajėgų dislokavimą, kuris galėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Pasibaigus diskusijoms Europos lyderiai ketina kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prižadėtos paramos suteikimo.

Vokietija ketvirtadienį per Kyjivo sąjungininkų susitikimą siūlys padėti sustiprinti Ukrainos oro gynybą kaip būsimų saugumo garantijų dalį, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių vyriausybėje. Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.

Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad Rusija rengiasi naujam puolimui prieš Ukrainą, rašo „Bloomberg“. Europos lyderiai vis labiau nerimauja, jog Rusija surengs naują ataką prieš Ukrainą. Praėjusią savaitę Tulone vykusiame saugumo tarybos susitikime Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnai svarstė Rusijos karių telkimąsi prie Pokrovsko – Ukrainos kontroliuojamo miesto Donecko srityje. Pasak šaltinių, norinčių likti neįvardintais, ten jau sutelkta apie 100 tūkst. karių.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi veto teisės spręsti, ar Vakarų valstybės gali dislokuoti karius Ukrainoje kaip saugumo garantijų dalį, jei bus sudarytos paliaubos. „Kodėl mus domina, ką Rusija mano apie karius Ukrainoje? Tai suvereni šalis. Ne jiems spręsti“, – sakė M. Rutte.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Vakarų analitikas tvirtina, kad laikinas karo veiksmų įšaldymas padidintų Ukrainos galimybes ateityje susigrąžinti savo teritorijas. Kadangi nei JAV, nei Europa nėra pasirengusios suteikti Ukrainai tokių pajėgumų, kokių reikia pergalei mūšio lauke, būtina ieškoti alternatyvų.

Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN. JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks. „Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.

Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sukritikavo savo ilgai gintą JAV prezidentą Donaldą Trumpą, rašo „Politico“. Jis pasmerkė D. Trumpo sprendimą nutiesti raudoną kilimą Vladimirui Putinui. Johnsonas sukritikavo Trumpą B. Johnsonas yra ilgametis Ukrainos rėmėjas. Anot jo, nors D. Trumpas teisus bandydamas užbaigti karą Ukrainoje, jo susitikimas su V. Putinu buvo „šlykštus“. „Ukraina yra visiškai nekalta nukentėjusioji šalis“, – sako jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas įvardijo galimą karo pabaigos scenarijų, rašo UNIAN. Anot jo, karo veiksmų sustabdytas dabartinėje fronto linijoje yra laikomas vienu iš karo pabaigos scenarijų. „Realistiškai kalbant, taip, vienas iš galimų scenarijų – karo veiksmų sustabdymas fronto linijoje. Apie tai kalba ir prezidentas. Bet manau, kad sprendimą dėl galutinio scenarijaus priims prezidentas“, – sako jis.

Ketvirtadienį Paryžiuje susitinka Europos lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdami dar kartą padidinti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kuris pažadėjo, kad Rusija tęs kovą Ukrainoje, jei nebus pasiektas taikos susitarimas. Vakaruose didėja nusivylimas dėl to, ką lyderiai vadina Rusijos prezidento nenoru sudaryti susitarimo, kuris užbaigtų trejus su puse metų trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą.

Vilniuje, Tuskulėnų memorialo dvaro kieme, ketvirtadienį vyks Ukrainai skirta palaikymo akcija „Saulėgrąžos“. „Šį pavasarį pasėtos gėlės jau subrendo, tad dabar kviečiame nuskinti jų žiedus. Šiuo paprastu, bet prasmingu veiksmu pagerbsime visus, kurie paaukojo gyvybę už Ukrainos laisvę.

„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo Paryžiuje dalyviai pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „Evropeiskaja pravda“....

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivo siekiamos saugumo garantijos yra „pavojaus Europos žemynui garantijos“. Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių derybas šiuo klausimu. Paryžiaus viršūnių susitikimui pirmininkaus Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai, o jo tikslas – padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po virtinės nesėkmingų bandymų pasiekti paliaubas daugiau nei trejus metus trunkančiame kare.

Europa yra pasirengusi pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai, kai bus pasirašyta taikos sutartis, numatanti užbaigti karą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Ukraina pavadino Vladimiro Putino pasiūlymą surengti susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Maskvoje nerealiu ir nepriimtinu. Atitinkamus pareiškimus padarė V. Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Komentuodamas „Unian“, D. Lytvynas pabrėžė, kad Kremliaus iniciatyva yra skirta ne taikos paieškai, o karo vilkinimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Jis tokia informacija pasidalino po to, kai Ukrainos vadovas ir Europos lyderiai kiek anksčiau pranešė, kad tikisi surengti pokalbį telefonu. „Netrukus su juo kalbėsiuosi ir maždaug žinosiu, ką mes darysime“, – trečiadienį naujienų agentūros AFP žurnalistui Ovaliajame kabinete Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito metu sakė D. Trumpas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turi priimti sprendimą dėl karo su Ukraina. Jei jis nepatiks JAV prezidentui, Kremlius sulauks pasekmių. Be to, JAV ir Rusijos lyderiai greitu metu surengs pokalbį. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė susitikimo su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu metu. Atsakydamas į klausimą apie pareiškimą V. Putinui, D. Trumpas pažymėjo, kad jis neturi jokio pranešimo Kremliaus vadovui. „Jis žino mano poziciją.

Nuo pat Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios Ukraina į karą bandė įtraukti Lenkiją ir kitas NATO šalis. Tai pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu žurnalistui Bogdanui Rimanowskiui. „Jie [ukrainiečiai] nuo pat pradžių bandė įtraukti visus į karą. Tai akivaizdu, tai jų interesai, ir būtų geriausia, jei jie galėtų įtraukti į karą NATO šalis“, – sakė jis. Pasak A. Dudos, Ukraina ieškojo sąjungininkų, kurie kariautų jų pusėje prieš rusus.

Per pastarąjį pusmetį Ukrainos kariuomenė gerokai pasipildė antžeminiais robotų kompleksais, kuriuos kariai sėkmingai naudoja ir šturmui, ir minavimo operacijose, ir net logistikoje. Ten, kur ukrainiečius medžioja rusiški dronai žudikai, ir maisto ar vandens negalima nugabenti mašinomis, labai gerai savo darbą atlieka robotai. Tvirtai įsirėmęs kojomis į pikapo kėbulą, „Istoriku“ pasivadinęs ukrainiečių kovotojas įdėmiai žiūri į dangų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rugpjūčio mėnesį JAV prezidentas davė Rusijos diktatoriui „2–3 savaites“ pasiekti pažangą taikos derybose su Ukraina. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketina ketvirtadienį pasikalbėti su Donaldu Trumpu ir išsiaiškinti, kada baigsis tos 2–3 savaitės.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, atsakė, kad yra, jei susitikimas bus „gerai paruoštas“, rašo „Sky News“. Tai V. Putinas pasakė per spaudos konferenciją Pekine po vizito, kuris prasidėjo jo dalyvavimu Kinijos lyderio Xi Jinpingo kariniame parade ir tęsėsi susitikimais su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu ir kitais dalyvavusiais lyderiais.

Rusija nenori baigti karo ir ketina tęsti karo veiksmus. Šiuo metu tai yra pagrindinis Maskvos piešiamas scenarijus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė spaudos konferencijoje su Danijos premjere Mette Frederiksen. Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad tokie smūgiai, kaip šiąnakt tapo reguliarūs. Rusija kelis kartus per savaitę masiškai puola Ukrainą.

JAV primoji ponia Melania Trump laiške Vladimirui Putinui prašė geresnės ateities vaikams, tarp jų ir ukrainiečių. V. Putino atsakymas – dar daugiau bombų prieš Ukrainą, pastebi „The Washington Post“. „Kiekvienas vaikas savo širdyje puoselėja tas pačias tylias svajones. <...> Jie svajoja apie meilę, galimybes ir saugumą nuo pavojų“, – rašė ji. „Pone Putinai, jūs vienas galite atkurti jų melodingą juoką.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naujais smūgiais Ukrainai demonstruoja savo nebaudžiamumą.  V. Putinas šiuo metu yra Pekine, kur susitiko su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais.  „Putinas demonstruoja savo nebaudžiamumą. Ir tai neabejotinai reikalauja pasaulio atsako.

Vladimiro Putino patarėjas, rusų diplomatas Jurijus Ušakovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo linkėjimus. D. Trumpas antradienį apkaltino Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderius sąmokslu prieš Jungtines Valstijas. „Perduokite šilčiausius linkėjimus Vladimirui Putinui ir Kim Jong Unui, kol rezgate sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, – parašė jis. J. Ušakovas pareiškė, kad tikisi, jog tokie žodžiai buvo ironija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs labai nusivylęs Rusijos lyderio Vladimiro Putino nesugebėjimu sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, tačiau aiškiau nepakomentavo galimų pasekmių Maskvai. Nuo praėjusio mėnesio, kai Aliaskoje susitiko su V. Putinu, D. Trumpas ragino Kremliaus šeimininką surengti dvišales derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau vietoj to Rusija suintensyvino išpuolius prieš Kyjivą.

Rusijai naktį į trečiadienį pradėjus oro antskrydžius Vakarų Ukrainoje netoli Lenkijos sienos, Lenkija aktyvavo lėktuvus savo oro erdvei apsaugoti. „Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, mūsų oro erdvėje intensyviai veikia lenkų ir sąjungininkų orlaiviai, o antžeminės oro gynybos ir radarų žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. 2.40 val.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina turėtų pripažinti ir teisiniu būdu įtvirtinti naujas „teritorines realijas“, rašo UNIAN. Indonezijos laikraščiui „Kompas“ jis teigė, kad minėtos „realijos“ neva susiformavo tada, kai Krymas, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys prisijungė prie Rusijos. Rusijos ministras taktiškai nutylėjo faktą, kad šios teritorijos buvo iš esmės prievarta aneksuotos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „labai nusivylęs“ Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kuris iki šiol nesutiko susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tik sustiprino atakas prieš Ukrainą. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV lyderis pareiškė interviu CNN. „Esu labai nusivylęs juo. Mes visada turėjome puikius santykius. Esu labai nusivylęs. Tūkstančiai žmonių žūsta. Žūsta ne amerikiečiai, o rusai ir ukrainiečiai. Ir jų tūkstančiai.

Ukraina pirmoji pasaulyje pradėjo naudoti dirbtinį intelektą (DI), kad dronų spiečiai galėtų koordinuoti savo veiksmus mūšio lauke. Ši novatoriška technologija yra ateities karo veiksmų pranašas, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Kariniai ekspertai teigia, kad tokia technologija yra kitas dronų karo raidos etapas. Ji leidžia vienu metu panaudoti dešimtis ar net tūkstančius dronų, kad būtų įveikta priešo gynyba, nesvarbu, ar tai miestas, ar atskiras karinis objektas.

Rusai šiuo metu bando į savo kariuomenę įtraukti apie 250 tūkst. naujų karių. Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas teigia, kad tai okupantams neatneš sėkmės fronte. To priežastis jis paaiškino televizijos kanale „Kanal 24“. Jis pažymėjo, kad šiuo metu rusų planai žlugo visose fronto kryptyse. „Žinome, kad priešas kaupia ir bando mobilizuoti arba verbuoti iki 250 tūkst. naujų karių.

Vokiečių saugumo tarnybos perspėja žmones netapti „vienkartiniais agentais“, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti socialinius tinklus ieškodama, ką užverbuoti šnipinėjimui ir sabotažui Vokietijoje ar prieš ją. Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos bendražygius surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą. Jie nerimauja, kad rizika didėja, nes vis dažniau naudojami neapmokyti diversantai.

Lvive pamaldomis Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Šv. Jurgio arkikatedroje prasidėjo parlamento nario ir buvusio Aukščiausiosios Rados pirmininko Andrijaus Parubijaus laidotuvės, ceremoniją tiesiogiai transliavo „Suspilne“.  Ceremonijoje dalyvavo velionio politiko šeima ir artimi draugai, taip pat Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, jo pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, buvę ministrai pirmininkai Volodymyras Hr...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pagyrė Maskvai palankų Slovakijos ministrą pirmininką už „nepriklausomą“ šalies poziciją, o per susitikimą Kinijoje pasiūlė Bratislavai nutraukti dujų tiekimą Ukrainai. Savo promaskvietiška pozicija garsėjantis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ne kartą kritikavo Kijevą ir stabdė sankcijas, kurias Europa Sąjunga norėjo pritaikyti Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą, teigdamas, kad jos kelia pavojų Slovakijos energetiniam saugumui.

Ukraina įgyvendina milijardų vertės ginklavimosi programą, kurią finansuos Europa. Šis planas laikomas geriausia galimybe apsiginti nuo Rusijos, atsižvelgiant į mažėjančią JAV paramą ir neapibrėžtas Vakarų saugumo garantijas, rašo „The New York Times“. Pažymima, kad Ukraina siekia ne tik paremti savo kariuomenę visapusiškos Rusijos invazijos metu, bet ir padaryti ją pokario taikos pagrindu. Tai turėtų atgrasyti Maskvą nuo pakartotinio puolimo.

Įtariamasis buvusio Ukrainos pralamento vadovo Andrijaus Parubijaus nužudymu prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino savo motyvus, rašo „Kanal 24“. Įtariamasis Mykolas Scelnikovas pareiškė, kad nužudė A. Parubijų norėdamas atkeršyti valdžiai. Nužudytas buvęs Ukrainos parlamento vadovas Vyras sako, kad pasirinko A. Parubijų savo auka, nes šis „buvo šalia“. Jis taip pat pareiškė, kad jei gyventų Vinycioje, jo galimu taikiniu būtų buvęs prezidentas Petro Porošenka.