Karas Ukrainoje

Ukraina gerokai padidino ginklų gamybą ir dabar gali patenkinti apie 40 proc. gynybos pajėgų poreikių, penktadienį Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Ukraina turi tapti vis labiau savarankiška. Turime toliau plėtoti savo gynybos pramonę. Jau pasiekėme didelių laimėjimų šioje srityje ir kai kuriose srityse tapome pasaulio lyderiais – ypač dronų technologijų srityje.

Naktį į penktadienį Rumunijos Tulčės apskrities šiaurinės dalies gyventojai gavo įspėjimą apie galimą skraidančių objektų kritimą, kaimynėje Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui.   „Agerpres“ pranešė, kad perspėjimas buvo paskelbtas apie 1.30 val., gyventojai paraginti glaustis rūsiuose arba civilinės saugos slėptuvėse, o jei nėra pastogės, būti patalpoje atokiau nuo langų ir išorinių sienų. Pavojus truko pusantros valandos.

Penktadienio rytą Ukrainos žvalgyba Rusijos Vladivostoke surengė sėkmingą operaciją, rašo „Kanal 24“. Šaltiniai teigia, kad Vladivostoke nugriaudėjo du galingi sprogimai. Nugriaudėjo du sprogimai Skelbiama, kad smogta rusų vadavietei, pėstininkų brigados dislokacijos vietai, kitam personalui, esantiems 47-ojo bataliono 155-osios atskirosios gvardijos jūrų pėstininkų brigados dislokacijos vietoje.

Rusijos pajėgos apie 9 val. apšaudė Chersoną iš artilerijos, pražudydamos vyrą ir moterį, kurie atakos metu buvo gatvėje. Kaip skelbia „Ukrinform“, Chersono srities prokuratūra platformoje „Telegram“ pranešė: „2025 m. gegužės 30 d. apie 9 val. Rusijos kariuomenė atakavo Chersoną pasitelkdama artileriją. Sviedinių sprogimai pražudė vyrą ir moterį, kurie atakos metu buvo gatvėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarsto galimybę surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su savo kolegomis iš Ukrainos, JAV ir Turkijos, tačiau tik tuo atveju, jei derybos su Kyjivu duos rezultatų, penktadienį pranešė Kremlius.  „Prezidentas Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad iš esmės pritaria aukšto lygio kontaktams, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Tačiau pirmiausia rezultatų turi būti pasiekta per tiesiogines abiejų šalių derybas.

JAV specialusis pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai K. Kelloggas pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas nesilaikė pažado per savaitę pateikti memorandumą dėl krizės Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo interviu televizijai „ABC News“. Pasak K. Kelloggo, per pokalbį telefonu su D. Trumpu gegužės 19 d. V. Putinas pažadėjo, kad Rusija per savaitę perduos savo poziciją dokumente, tačiau iki gegužės 29 d. nei JAV, nei Ukraina jo negavo.

Turkija penktadienį pasiūlė surengti trišalį JAV, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimą, siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą Ukrainoje. „Nuoširdžiai manome, kad pirmąsias ir antrąsias tiesiogines Stambulo derybas galima užbaigti Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimu, kuriam vadovautų (Turkijos prezidentas) Recepas Tayyipas Erdoganas", – sakė Kyjive viešintis užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.

JAV atstovui Keithui Kelloggui pareiškus, kad „JAV supranta Rusijos nerimą dėl NATO plėtros“, situaciją pakomentavo Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky: „Pačiai Rusijai naudinga NATO plėtra“. „NATO plėtra atitinka Rusijos saugumo interesus. Ten, kur Rusija ribojasi su NATO valstybėmis, karas nevyksta. Kituose regionuose – vyksta“, – savo žinutėje „X“ tinkle pareiškė Čekijos atstovas.

Rusija kopijuoja Ukrainos pajėgų patirtį su dronais, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN. Anot jo, gegužės mėnesį, naudojant įvairių tipų dronus, buvo sunaikinta daugiau nei 89 tūkst. Rusijos taikinių. „Priešai kopijuoja Ukrainos gynybos pajėgų patirtį ir aktyviai plečia savo bepiločių pajėgų dalinius. Todėl turime išlaikyti plėtros tempą ir nuolat stiprinti pajėgumus, kad būtume žingsniu priekyje“, – sako jis.

Masinių Rusijos oro atakų banga išvargino Ukrainos oro gynybos pajėgas ir sukėlė nerimą dėl Kyjivo priklausomybės nuo Vakarų sistemų, skirtų apsaugoti šalies oro erdvę, einant ketvirtiesiems Rusijos invazijos metams. Abiem pusėms pradėjus taikos derybas ir Kyjivui reikalaujant neatidėliotinų paliaubų, Maskva surengė didžiausią per visus karo metus ataką – per tris dienas praėjusį savaitgalį į Ukrainos teritoriją paleidusi daugiau nei 900 dronų ir 90 raketų. Ukraina numušė daugiau kaip 80 proc.

Tiek Rusija, tiek Ukraina nori paliaubų, kurios sustabdytų daugiau nei trejus metus trunkantį karą, penktadienį pareiškė Turkijos vyriausiasis diplomatas, po derybų Maskvoje vykstantis į Kyjivą. „Pastebiu, kad prasidėjus deryboms šis klausimas ima įgauti optimistiškesnį toną. Abi šalys nori paliaubų.

Rusijos ir Ukrainos derybose viltis pasiekti taiką vos rusena, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) pareigūnė, pasmerkdama pastaruoju metu prieš Ukrainą vykdomus „brutalius didelio masto Rusijos išpuolius“. JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo sakė, kad „atsargi viltis“, kurią ji išreiškė prieš mėnesį, sumažėjo dėl pastaruoju metu sustiprėjusios agresijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasakė, kad Vašingtono laukia „patikimumo išbandymas“, kurio rezultatus lems jo reakcija į Rusijos veiksmus vilkinant paliaubas Ukrainoje. Nors diplomatinės pastangos užbaigti karą įgyja pagreitį, siūlymus nedelsiant paskelbti paliaubas Maskva atmeta ir toliau intensyviai bombarduoja Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nusivylęs Rusijos neracionalumu“ derybose dėl taikos Ukrainoje, sako D. Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo „ABC News“, rašo UNIAN. Jis pabrėžia, kad Rusija iki šiol nepateikė Ukrainai pažadėto memorandumo, o tai kelia papildomą riziką derybų tęsimui.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi kitą savaitę Stambule surengti tolesnes derybas su Rusija, tačiau vėl pareikalavo, kad Maskva pateiktų dokumentą, kuriame būtų išdėstytos jos taikos sąlygos. Jungtinėms Tautoms (JT) pareiškus, kad viltis pasiekti taiką trejus metus trunkančiame kare „vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, Jungtinės Valstijos vėl perspėjo, kad gali baigti savo tarpininkavimą ir įvesti sankcijas Rusijai.

JAV supranta Kremliaus reikalavimus dėl NATO plėtros stabdymo, sako specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas, rašo UNIAN. Interviu „ABC News“ jis pareiškė, kad JAV yra pasirengusios šį klausimą aptarti derybose dėl Ukrainos. Kelloggas: „Tai visiškai pagrįstas susirūpinimas“ Jo teigimu, D. Trumpas yra pasirengęs pažadėti Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui neplėsti NATO, jei tai bus pagrindinis reikalavimas karui baigti.

Ukraina yra suinteresuota nauju derybų su Rusija raundu, kad karas būtų užbaigtas dar šiemet, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo UNIAN. Tikėtina, kad derybos vyks birželio 2 d. Stambule. Ukraina sako laukianti rašto iš Rusijos.

Nuo praėjusios savaitės pabaigos rusai baiginėja savo veiksmus, kuriais siekiama sutelkti karines pajėgas Ukrainos pasienio teritorijoje. Tai radijo stoties „Radio NV“ eteryje pareiškė karybos ekspertas, Ukrainos ginkluotojų pajėgų atsargos karininkas Andrejus Kramarovas, rašo UNIAN. „Kitas didelis jų vasaros puolimas, kuriuo jie tikisi daug pasiekti, jau prasidėjo. Rusų užduotis bus labai paprasta – sukurti kuo daugiau aktyvių fronto linijos zonų", – sakė A. Kramarovas.

JAV pilietis Dmytro Bodyu, Sekmininkų bažnyčios pastorius Rusijos okupuotame Melitopolyje, buvo sulaikytas 2022 m. kovo mėnesį. Jį kaltino darbu CŽV (Centrinės Žvalgybos Valdyba), o sulaikymo metu iš rusų karių sulaukė grasinimų susidoroti. Jį išgelbėjo tik JAV Valstybės departamento įsikišimas. Rusijos kariai šturmavo pastoriaus namus „Kovo 19-osios rytą prie mūsų namų sustojo keli kariniai automobiliai ir pora civilių mašinų.

Rusija kol kas nepateikė Ukrainai ir jos partnerėms memorandumo su pasiūlymais dėl paliaubų, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“. „Žodžiai su Maskva neveikia. Net tas vadinamasis memorandumas, kurį jie žadėjo ir, neva, daugiau nei savaitę ruošė, iki šiol niekam nebuvo parodytas“, – teigė Ukrainos prezidentas. Rusija netesėjo pažado „Ukrainai jo neperdavė. Mūsų partneriams taip pat neperdavė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jis su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarė galimą „Taurus“ raketų tiekimą ir kad abu lyderiai susitarė tam tikrų temų neaptarinėti viešai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis taip kalbėjo duodamas interviu vokiečių transliuotojui RTL. „Yra tam tikros temos, kurių susitarėme neaptarinėti viešai.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi kitą savaitę lankysis ir Ukrainoje, ir Rusijoje, rašoma „Ukrinform“. Nurodoma, kad R. Grossi „aplankys Kyjivą ir Rusiją kaip dalį reguliarių kontaktų su abiem pusėmis, siekiant užtikrinti branduolinę saugą konflikto metu“. Paskelbtame pranešime taip pat pažymima, kad išorinio elektros tiekimo situacija okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje „išlieka itin trapi“, nes šiuo metu stotis pri...

Ukraina pirmą kartą mūšyje panaudojo dirbtiniu intelektu (DI) paremtą „motininį droną“ – pažangią sistemą, galinčią du smogiamuosius dronus nuskraidinti iki 300 km į priešo teritoriją. Ukrainos vicepremjeras, atsakingas už inovacijas, ir skaitmeninės transformacijos ministras Michaylas Fiodorovas apie tai pranešė „Telegrame“, pasidalijęs veikiančio drono vaizdo įrašu. Pasak M. Fiodorovo, DI valdomi dronai jau veikia mūšio lauke.

Didėjant nepasitenkinimui dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinio puolimo Ukrainoje, kai kurie Kongreso respublikonai ir Baltųjų rūmų patarėjai ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą pagaliau pritarti naujoms sankcijoms Rusijai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Rusijos nenoras operatyviai pasidalinti savo siūlomu ugnies nutraukimo „memorandumu“ liudija, jog į jį buvo įtraukti nerealistiški ultimatumai, socialiniame tinkle „X“ pareiškė ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus. Jis pabrėžė, kad rusų baimė išsiųsti savo „memorandumą“ Ukrainai leidžia manyti, jog jame greičiausiai gausu nerealių ultimatumų, o jie bijo atskleisti, kad vilkina taikos procesą.

Vokietija pristatė 5 milijardų eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, gegužės 28 d. paskelbtame pranešime pranešė Ukrainos gynybos ministerija po kanclerio Friedricho Merzo ir prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Berlyne, rašoma „Kyiv Independent“. Tačiau yra detalių, apie kurias šalių vadovai sutarė viešai nekalbėti. „Yra tam tikrų temų, apie kurias sutarėme nekalbėti viešai... Klausimą dėl „Taurus“ raketų aptarėme su kancleriu per du pokalbius. Dirbame šia kryptimi.

Kyjive amerikiečių režisierius Christopheris Waltersas, kuriantis filmą apie karą Ukrainoje, nukrito kartu su balkonu, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, incidentas įvyko Podilskio rajone.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino Rusiją ir Ukrainą „neužtrenkti durų“ dialogui prieš numatomą abiejų šalių pareigūnų susitikimą Stambule pirmadienį. „Mes palaikome ryšius su Rusija ir Ukraina... Mes sakome jiems, kad jie neuždarytų durų, kol jos yra atviros“, – ketvirtadienį jo žodžius perdavė Turkijos prezidentūra.

Per sprogimą Stavropolyje, Pietų Rusijoje, ketvirtadienį anksti ryte žuvo oro smūgiams prieš Ukrainos uostamiestį Mariupolį vadovavęs į atsargą išėjęs Rusijos karininkas, pranešė pareigūnai. 34-metis Zauras Gurcijevas už dalyvavimą Rusijos vykdytuose kruvinuose puolimuose prieš Mariupolio ir Avdijivkos miestus buvo apdovanotas keliais medaliais. Pareigūnai nepaskelbė sprogimo priežasties, tačiau neatmetė galimybės, kad už tai atsakinga Ukraina.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikovos taip trokštamą taikos Ukrainoje susitarimą tik žaisdamas griežtą žaidimą su Vladimiru Putinu, sako „The Telegraph“ analitikas Con Coughlinas. D. Trumpas neseniai perspėjo Rusiją, kad ji žaidžia su ugnimi tęsdama atakas prieš Ukrainą. Nors perspėjimas yra gerai, jis gali taip ir likti niekiniu, jei JAV nesiims tvirtesnės pozicijos derybose su Rusija.

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė užėmė dar tris kaimus Rytų Ukrainoje.  Nepaisant naujausių Rusijos pasiūlymų kitą savaitę Stambule surengti naują tiesioginių derybų raundą, jos pajėgos toliau veržiasi gilyn į Ukrainos teritoriją.  Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose nurodė, kad jos kariai užėmė Stroivkos kaimą Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, taip pat Hnativką ir Ševčenkos Pirmąją gyvenvietę Donecko srityje.

Rusija ketvirtadienį pareiškė laukianti Kyjivo atsakymo į pasiūlymą pirmadienį Stambule surengti antrąjį tiesioginių derybų su Ukraina raundą.  „Kiek žinau, iki šiol negauta jokio atsakymo (...) turime laukti atsakymo iš Ukrainos pusės“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Kyjivo reikalavimą prieš derybas pateikti taikos sąlygas pavadinęs nekonstruktyviu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį spaudos konferencijos metu netikėtai sustabdė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Buvo susidurta su tam tikromis techninėmis bėdomis. Panašu, kad iš pradžių nepavyko suderinti V. Zelenskio kalbos vertimo. Merzas sustabdė Zelenskį F. Merzas uždėjo ranką ant V. Zelenskio ir paprašė trumpam sustoti. „Man atrodo, kad neveikia vertimas“, – sakė F. Merzas. „Vokiška technologija“, – juokavo jis. „Viskas gerai“, – nusijuokė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja didesnio tarptautinio spaudimo Rusijai, kad būtų nutrauktas karas prieš jo šalį. Jis kol kas nematąs, kad Vladimiras Putinas būtų tam pasirengęs, sakė V. Zelenskis vokiečių televizijos RTL laidai „RTL Direkt“. „Spaudimas nepakankamas“, – pažymėjo jis. Lyderiaujančios šalys, pasak V. Zelenskio, vis dar daro nepakankamai. „JAV daro, tačiau ne 100 proc.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, skelbia „Reuters“. Pranešama, kad pokalbio metu buvo aptarti konkretūs pasiūlymai naujam derybų su Ukraina raundui.

Rusija trečiadienį pasiūlė kitą pirmadienį Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukraina ir Rusija kitą savaitę surengs naują tiesioginių derybų raundą. Tai pareiškė spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios per daugiau kaip trejus metus kalėjimuose mirė daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių. Pasak žmogaus teisių grupių, Jungtinių Tautų (JT) ir Ukrainos vyriausybės pareigūnų bei vieno Ukrainos teismo medicinos eksperto, atlikusio dešimtis karo belaisvių skrodimų, smurtas Rusijos kalėjimuose tikriausiai prisidėjo prie daugelio šių mirčių, ir tai dar labiau patvirtina, kad Rusija sistemingai vykdo žiaurų elgesį su karo belaisviais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas susitiko su Vokietijos verslo atstovais, kad aptartų bendradarbiavimą su Ukraina. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Kartu su Friedrichu Merzu susitikome su Vokietijos verslo atstovais. Vokietijos įmonės jau yra gerai atstovaujamos Ukrainos rinkoje, o mes galime ir turime daryti daugiau, kad sustiprintume mūsų verslo ryšius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „negali pasakyti“, ar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori baigti karą, bet tai sužinos maždaug per dvi savaites, rašo „Sky News“. D. Trumpas pridūrė, kad jo žodžiai apie Rusiją „kalba garsiai“ ir kad jis reaguos „kitaip“, jei paaiškės, kad Putinas „apgaudinėja“ JAV. „Per dvi savaites aš jums pranešiu, ar Putinas mus „apgaudinėja“, ar ne. Jei taip – mes reaguosime kitaip“, – teigė JAV prezidentas.

Rusija apkaltino Vokietijos vyriausybę karo kurstymu dėl jos pažado toliau remti Ukrainą, Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui prieš tai paskelbus, kad Berlynas ir Kyjivas siekia kartu gaminti tolimojo nuotolio ginklus. Komentuodamas pareiškimą, padarytą po trečiadienį Berlyne surengto F. Merzo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apkaltino Vokietijos lyderį, kad jis dar labiau kursto karą savo pastabomis.

Šiandien Ukraina turi pakankamai ginklų, kad galėtų atgrasyti Rusiją nuo puolimo fronto linijoje ir apriboti ją iki minimalių teritorinių laimėjimų, mokant didžiulę kainą. Tačiau pagrindinė Ukrainos kariuomenės problema – nuolatinis darbo jėgos trūkumas. Tai interviu laikraščiui „Tagesschau“ pareiškė vokiečių karo analitikas Franzas-Stephanas Gadi, cituoja UNIAN. „Pagrindinė Ukrainos problema yra pėstininkų trūkumas.

Po viešai paskelbtų konkurso dokumentų tapo prieinami slaptų Rusijos branduolinių objektų planai. Apie tai rašoma bendrame Danijos leidinio „Danwatch“ ir Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ tyrime, cituojama „Zerkalo“. Kas atskleidžiama brėžiniuose? Žurnalistai išanalizavo daugiau nei du milijonus Rusijos konkursų dokumentų ir tarp jų aptiko šimtus strateginės paskirties raketinių pajėgų bazės planų Orenburgo srityje Rusijoje.

Ukraina vis dar tikisi, kad Vokietija pristatys ilgojo nuotolio ginklus, trečiadienį Berlyne per bendrą su kancleriu Friedrichu Merzu spaudos konferenciją sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jungtinių Tautų (JT) ekspertai trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje padarė išvadą, kad Rusijos kariuomenė, rengdama dronų atakas prieš civilius Ukrainos Chersono regione, įvykdė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja NATO rašytinio pažado nepriimti į savo gretas daugiau rytinės Europos valstybių ir kelių sankcijų panaikinimo – kaip sąlygų Maskvos karui prieš Ukrainą užbaigti, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis neatskleidžiamais rusų šaltiniais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją vilkinant taikos derybas ir pareiškė, kad Maskva nenori nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančios invazijos. „Jie nuolat ieškos priežasčių, kodėl nenutraukti karo“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, kritikuodamas Rusiją už tai, kad ji dar nieko nepasakė dėl kito derybų raundo vietos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino NATO pakviesti Kyjivą į birželį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą ir perspėjo, kad jo šalies neįtraukimas būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė. „Jei Ukraina nedalyvaus NATO viršūnių susitikime, tai bus Putino pergalė, bet ne prieš Ukrainą, o prieš NATO. Todėl sprendimą turi priimti mūsų partneriai“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą sakė, kad Berlynas padės Kyjivui finansuoti tolimojo nuotolio ginklus, kuriais galima smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. „Mūsų gynybos ministrai šiandien pasirašys supratimo memorandumą dėl ukrainiečių gamybos tolimojo nuotolio ginklų sistemų įsigijimo“, – sakė F. Merzas.