Karas Ukrainoje

Patvirtinta, kad prieš metus dingęs Ukrainos televizijos operatorius Ihoris Zacharovas žuvo kare, pranešė Masinio informavimo institutas. I. Zacharovas tarnavo Nacionalinėje gvardijoje, buvo mobilizuotas prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, o prieš metus dingo. Neseniai atlikta ekspertizė patvirtino jo mirtį. Masinio informavimo instituto duomenimis, I. Zacharovas yra 88-asis žiniasklaidos profesionalas, žuvęs per Rusijos plataus masto agresiją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagerbė žuvusių Ukrainos gynėjų atminimą prie atminimo sienos Mychailivskos aikštėje Kyjive. Apie tai ji parašė socialiniame tinkle „X“. „Pirmas dalykas, kurį turiu padaryti Kyjive – pagerbti Ukrainos gynėjus, žuvusius per pastaruosius 10 metų. Jie yra tikri didvyriai, paaukoję didžiausią auką dėl viso mūsų žemyno saugumo. Jų prisiminimus nešiosime savo širdyse ir mintyse“, – rašė U. von der Leyen.

„Ukrainos teritorinis vientisumas niekada nebuvo ir nebus diskusijų ar kompromisų objektas. Krymas yra Ukraina. Taškas“, – sakoma ketvirtadienio vakarą Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. Jame sakoma, kad „Krymas yra Europos saugumo architektūros svorio centras.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje ES šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje, dėl to sulaukdamas grasinimų iš Maskvos. Kyjivas prašo savo sąjungininkų leisti jam naudoti dovanotus ginklus smogti „teisėtiems“ kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kyla Rusijos lėktuvai, be perstojo bombarduojantys Ukrainą.

Kyjivą paskandino smogas, praneša „Kanal 24“. Gyventojų prašoma likti namie ir užsidaryti langus. Kyjivo miesto aplinkos apsaugos departamentas užfiksavo padidėjusią suspenduotų kietųjų dalelių koncentraciją Kyjive. Virš Kyjivo pakibo smogo debesis Tikėtina priežastis – gaisrai Kyjivo regione ir meteorologinės sąlygos, palankios kietųjų dalelių kaupimuisi ore. Gyventojai raginami neiti į lauką, užsidaryti langus, gerti daug vandens ir naudotis oro valytuvais esant galimybei.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 61 rusų droną ir vieną raketą. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą keturiomis raketomis bei 70 „Shahed“ tipo atakos dronų. Pavyko numušti 61 droną ir vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59. Dar devyni dronai nukrito nepasiekę taikinių. Apie žalą ar nukentėjusiuosius informacijos kol kas nėra.

Ukrainos parlamentas pervadino 327 gyvenvietes. Šia priemone siekiama, kad šalyje neliktų sovietinio ir rusiško paveldo, feisbuke rašė vienas įstatymo autorių Romanas Losynskis. Jis kalbėjo apie „istorinį sprendimą“. Naujų pavadinimų esą bus ir daugiau. Parlamentaro Jaroslavo Železniako duomenimis, už įstatymą balsavo 281 deputatas. Aukščiausioje Radoje dirba iš viso 450 parlamentarų.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Kremlius didina dronų gamybą, siekdamas kompensuoti socialinį ir ekonominį karo Ukrainoje poveikį, rašo „Ukrainska Pravda“. „Kremlius ir toliau signalizuoja apie savo įsipareigojimą gerinti Rusijos dronų operacijas Ukrainoje ir dronų gamybos pajėgumus, stengdamasis parodyti kompensaciją už socialinius ir ekonominius ilgalaikio Rusijos karo padarinius“, – rašoma pranešime.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikime, be kita ko, bus kalbama apie pagalbą šalies energetikos sektoriui žiemą. Prieš tai Europos Komisijos pirmininkė Rusijos užpultai Ukrainai pažadėjo tolesnę 160 mln. eurų Bendrijos paramą. Lėšos bus skirtos apgadintos energetikos infrastruktūros tvarkymui, atsinaujinančios energijos plėtrai, mobiliai šildymo įrangau ir apgyvendinimui.

Palydovinės nuotraukose matyti, kokio masto nuostolius sukėlė dronų ataka prieš Rusijos amunicijos sandėlį. Svarbiausios dienos naujienos: 12:26 | Dingusiu laikytas Ukrainos televizijos operatorius žuvo fronte Patvirtinta, kad prieš metus dingęs Ukrainos televizijos operatorius Ihoris Zacharovas žuvo kare, pranešė Masinio informavimo institutas. I. Zacharovas tarnavo Nacionalinėje gvardijoje, buvo mobilizuotas prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, o prieš metus dingo.

JAV draudimas dėl galimybės Ukrainai smogti Rusijos teritorijoje skatina Kremliaus vadovą toliau tęsti pradėtą karinę invaziją. Be to, tai taip pat slopina ir Ukrainos sąjungininkų norą toliau suteikti karinę pagalbą Kyjivui, rašo UNIAN, remdamasi „The Economist“ publikacija.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos. Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.

Per parą Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainos teritoriją beveik 90 aviacinių bombų. Tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Vien tik šiandien – iki šiol – Rusijos kariškiai jau panaudojo beveik 90 valdomųjų aviacinių bombų. Prieš mūsų miestus, ukrainiečių pozicijas. Mes tikrai atsakysime Rusijos kariuomenei už šį terorą. Atsakysime taip, kad pajustų“, – pabrėžė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vakarai leistų Ukrainai priartėti prie pergalės dar labiau, jei karinė pagalba Kyjivui būtų padidinta dar labiau. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, J. Stoltenbergas įsitikinęs, kad „greičiausias kelias užbaigti karą yra pralaimėjimas“.  Tačiau, kaip teigė NATO vadovas, toks pasirinkimas neužtikrintų taikos, o tik leistų Rusijai okupuoti svetimas teritorijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 d. Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris, ketvirtadienį pranešė J. Bideno atstovė. „Prezidentas ir viceprezidentė pabrėš savo nepajudinamą įsipareigojimą palaikyti Ukrainą tol, kol ji nugalės šiame kare“, – sakoma spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.

Rusijoje ketvirtadienį prasidėjo 18-metės merginos, kuri, protestuodama prieš rusų karą Ukrainoje, prie paminklo priklijavo nedidelį plakatą su XIX amžiaus ukrainietiško eilėraščio posmu, teismas. Jai gresia iki penkerių metų kalėjimo. Vienas iš Maskvos teismų taip pat dviem mėnesiams įkalino studentą, internete teigiamai pasisakiusį apie Ukrainos sukarintą grupuotę, o Sibire iškelta išdavystės byla vietos piliečiui už užsakymų iš „užsienio organizacijos“ vykdymą.

Ukraina ruošiasi respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo, išreiškiančio nepasitenkinimą NATO, potencialiam sugrįžimui į Baltuosius rūmus, rašo „Politico“ Savo ruožtu D. Trumpas trečiadieinį užsiminė, kad jis tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai šis kitą savaitę lankysis JAV ir dalyvaus 79-oje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Rusijos kariuomenė smogė Sumų srities geriatrijos pensionui, kuriame gyvena garbaus amžiaus žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. Preliminariais duomenimis, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, dar 9 buvo sužeisti. Karinė administracija informavo, kad šiuo metu žmonės evakuojami į kitas įstaigas. Dirba visos tarnybos.

Nepaisant griežtos Kyjivo kritikos, kitą mėnesį Ciuricho kino festivalyje (ZFF) bus rodomas prieštaringai vertinamas dokumentinis filmas „Rusai kare“, ketvirtadienį pranešė renginio direktorius. Pirmą kartą šis filmas buvo parodytas anksčiau šį mėnesį Venecijos kino festivalyje, tačiau sukėlė pasipiktinimą kaip palankus Kremliui, siekiantis sumenkinti Maskvos nusikaltimus ir pateisinti Ukrainos užpuolimą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria paragino panaikinti apribojimus Ukrainai panaudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiams į teisėtus karinius taikinius Rusijoje. Dokumente pažymima, kad dėl nepakankamo ginklų tiekimo ir jų panaudojimo ribojimų gali mažėti Ukrainos pasiekimai karo lauke, neužtikrinama šalies visa savigynos teisė, o šalies gyventojai bei infrastruktūra neapsaugoma nuo Rusijos atakų.

Ketvirtadienį, rugsėjo 19-ąją, Vokietijos vyriausybė pranešė apie naują pagalbos Ukrainai paketą. Suteiktos karinės pagalbos sąrašas atnaujintas federalinės vyriausybės tinklalapyje, praneša „Ukrinform“. Be kita ko, Ukrainai pristatyta: 22 tankai „Leopard 1 A5“ su atsarginėmis dalimis (bendras projektas su Danija); 22 šarvuotieji automobiliai su apsauga nuo minų ir pasalų (MRAP); 5 vikšriniai visureigiai „Bandvagn 206“ (BV206); 1 vikšrinis visureigis „Warthog“; 3 zenitiniai įrenginiai „Ge...

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasiūlė Kryme surengti „sąžiningą referendumą“. Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija šiai idėjai nepritarė, rašo „Kanal 24“. „Krymas yra Ukraina. Rusija pažeidė tarptautinę teisę ir turi už tai atsakyti“, – pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Vokietija planuoja šiais metais skirti beveik 400 mln. eurų papildomos karinės pagalbos Ukrainai, nors esama ginčų dėl biudžeto apribojimų, teigiama Finansų ministerijos dokumente, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Papildomos lėšos reikalingos „Vokietijos vyriausybės įsipareigojimams dėl paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įvykdyti“, sakoma rašte parlamento Biudžeto komitetui.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį vyks į Kyjivą ir susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, blokui siekiant padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą. „Rytoj vyksiu į Kyjivą asmeniškai aptarti šių klausimų su prezidentu Zelenskiu, siekdama padėti Ukrainai“, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija vis dar nėra įsitikinusi, ar turėtų leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti savo tiekiamas tolimojo nuotolio raketas. JAV pareigūnai sako, kad Vašingtonas siekia gauti išsamesnės informacijos apie tai, kaip Kyjivas naudotų šiuos ginklus ir kaip jų naudojimas sietųsi su platesne karo strategija.

Europa nukreipė Indijos ginklų gamintojų parduotus artilerijos sviedinius į Ukrainą, rašo „Reuters“. Anot agentūros, tai patvirtino 11 Indijos ir Europos pareigūnų bei muitinės duomenų analizė. Kaip rašo agentūra, Naujasis Delis, nepaisant Maskvos protestų, nesikišo, kad sustabdytų šią prekybą. Amunicija į Ukrainą keliauja daugiau nei metus Remiantis šaltiniais ir muitinės duomenimis, šaudmenys, skirti Ukrainos gynybai nuo Rusijos remti, perduodami jau daugiau nei metus.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 42 rusų dronus ir vieną aviacinę raketą. Rusai atakavo Ukrainą trimis zenitinėmis raketomis S-300/S400, viena aviacine raketa Ch-59/69 bei 42 atakos dronais, sakoma kariškių pranešime socialiniame tinkle „Telegram“. Visi 42 dronai ir raketa Ch-59/69 buvo numušti. Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Kyjivo, Vinycios, Žytomyro, Rivnės, Čerkasų, Kirovohrado, Mykolajivo ir Chersono srityse.

Baltijos šalims nepratęsiant bendros su Rusija ir Baltarusija elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukiant iš jos 2025 metų vasarį, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Baltijos šalyse daugės dezinformacijos atakų iš Rusijos. „Artėjame prie labai svarbios datos, artėjame prie kitų metų vasario 8 dienos, kuomet bus vykdoma desinchronizacija nuo rusiškų tinklų ir susijungimas su Europos tinklais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų partneres sparčiau tiekti pažadėtą ginkluotę oro gynybai stiprinti. „Iki šiol įgyvendinti ne visi pažadai dėl oro gynybos, kurie buvo duoti viršūnių susitikime Vašingtone“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Kaip tik rudens pradžioje svarbu turėti efektyvią priešlėktuvinę gynybą, kalbėjo V. Zelenskis, turėdamas omenyje sistemingas rusų atakas prieš energetikos ir šilumos sektorių.

Ukrainos narystė NATO sukels „papildomų konfliktų“, pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sibiga. Jis pareiškė, kad Bratislava „gerbia“ Kyjivo teisę eiti ten, kur jis nori, skelbia „Ukrainska Pravda“. Jis taip pat sakė, kad karas Ukrainoje, jo nuomone, neturi karinio sprendimo, ir paragino ieškoti taikių sprendimų.

Buvęs JAV prezidentas ir kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitą savaitę tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Reuters“. V. Zelenskis kitą savaitę atvyksta į JAV kalbėtis dėl karo. „Tikriausiai taip“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar susitiks su Ukrainos vadovu, sakė D. Trumpas. Daugiau detalių D. Trumpas nepateikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kursko srityje tolimesni kariuomenės veiksmai vis dar vykdomi. Be to, prezidentas užsimena, kad iš viso nuo fronto linijos buvo atitraukta 40 tūkst. rusų karių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą tuo atveju, jei Ukrainos sąjungininkės leis smogti ilgojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijai.

Ukraina jau visiškai parengė Pergalės planą, dabar svarbiausia – ryžtas jį įgyvendinti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė trečiadienį vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“. „Šiandien galima pasakyti, kad mūsų Pergalės planas jau visiškai parengtas – visi punktai, visi esminiai akcentai apibrėžti, yra reikiami Plano priedai su detalėmis. Viskas parengta. Dabar svarbiausia – ryžtas jį įgyvendinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad praėjusią naktį Rusijoje suduotas smūgis raketų ir artilerijos sandėliui buvo labai veiksmingas. Šalies prezidentas pridūrė, kad tokie smūgiai gerokai susilpniną rusų kariuomenės pajėgumus.  Be to, V. Zelenskis užsiminė, kad šiandieną taip pat buvo surengti atskiri susitikimai su partneriais.

Trečiadienį NATO rytinio flango gynybos ministrai paragino kolektyviai reaguoti į pasikartojančius Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, nukreiptų į Ukrainą, pažeidimus jų oro erdvėje. 2022 m. vasarį įsiveržusi Rusija beveik kasdien dronais ir raketomis puola Ukrainą, įskaitant teritorijas, esančias netoli vakarinių Ukrainos sienų su Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis.

Rusijos kariuomenė pradėjo pasirengimą bendroms karinėms pratyboms su Baltarusija „Zapad 2024“, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi stebėsenos grupės „Belaruski Gayun“ informacija. Teigiama, kad dar rugsėjo pradžioje Minske lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų delegacijos atstovai, kurie rinko informaciją apie kariuomenės dislokacijos vietas pratybų metu.  Pastarąjį kartą Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“ vyko 2021 m. rugsėjį.

Rusijos kariuomenė bus pajėgi vykdyti karines operacijas prieš Ukrainą dar bent vienerius ar dvejus metus, pareiškė Ukrainos generolas leitenantas Ihoris Romanenko. Pasak jo, dabartinė situacija ir galimos perspektyvos kare vertinamos skirtingai, rašo UNIAN. „Esant tokiai situacijai, Rusija, priklausomai nuo intensyvumo, gali tęsti karinius veiksmus dar 1–2 metus“, – kalbėjo jis.

Rusijos kontrpuolimas, kurio tikslas yra atsikovoti Kursko srityje Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją, buvo sustabdytas. Tai naujienų agentūrai AFP trečiadienį pareiškė regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas. Rusija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Kursko srityje iš Ukrainos susigrąžino kelis kaimus. Kyjivas nuo savo netikėto įsiveržimo pradžios rugpjūčio mėnesį ten užėmė nemažai teritorijos.

Rusai iš artilerijos apšaudė Dnipropetrovsko srities Marhaneco miestą. Nukentėjo 9 metų vaikas ir dvi moterys. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vėl nukentėjusieji Nikopolio rajone. Dabar – dėl Marhaneco apšaudymo iš artilerijos. Nukentėjo 9 metų berniukas. Vidutinio sunkumo būklės vaikas paguldytas į ligoninę. Dvi moterys – 43 ir 69 metų – sveiks namuose.

Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas. „Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti, – AFP sakė Oleksijus Dmytraškivskis. – Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas kontroliuojama, jiems nesiseka [pulti].

Donecko srities Pokrovsko mieste dar yra 16 tūkst. žmonių, tarp jų – 177 vaikai. Evakuacija tęsiama. Tai trečiadienį per televizijos maratoną pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas. „Dabar Pokrovske yra likę 16 tūkst. žmonių, iš jų 177 – vaikai. Išvyko daugiau kaip 30 tūkst. žmonių ir per 3,5 tūkst. vaikų.

Ukraina gali turėti naują strategiją Rusijos Kursko srityje – greitai judėti ir apsupti tūkstančius rusų karių. Daugelis stebėtojų, įskaitant rusus, buvo šokiruoti, kai ketvirtadienį ukrainiečių žvalgai, važiuojantys buvusia sovietine inžinerine transporto priemone IMR-2, pralaužė Rusijos gynybą palei Rusijos ir Ukrainos sieną į pietus nuo Rusijos kaimo Novyj Put, skelbia „Forbes“. Kaimas yra už 32 kilometrų į vakarus nuo pagrindinio Ukrainos gynybinio posto Rusijos Kursko srityje.

Praėjusią parą rusai atakavo energetikos objektus aštuoniose Ukrainos srityse, buvo atjungtos pastotės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Energetikos ministerija. „Praėjusią parą priešas apšaudė civilinę energetikos infrastruktūrą Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Mykolajivo, Poltavos, Sumų, Charkivo ir Chersono srityse“, – sakoma pranešime. Rugsėjo 17 d. Ukrainos energetikai atnaujino elektros tiekimą 127,5 tūkst.

Ukrainos įstatymų leidėjai priėmė papildomą biudžetą, kuriame numatytos papildomos išlaidos, siekiančios daugiau kaip 11 mlrd. dolerių, daugiausia skirtos kariuomenei, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Taip bendros šių metų biudžeto išlaidos padidinamos maždaug 13 proc. ir viršija 90 mlrd. dolerių – tai rekordinė suma Ukrainai. Šis padidėjimas bus finansuojamas didesnėmis mokestinėmis pajamomis ir paskolomis, įskaitant ir gautas iš Europos Sąjungos.

Rusijos pajėgos Charkivo srityje masiškai apsinuodijo nekokybišku maistu ir vandeniu, praneša „Kanal 24“. Charkivo karinis dalinys skelbia, kad rusai pavieniui perkelia personalą ir bando pažaboti personalo trūkumą fronte. Apsinuodijo maistu ir vandeniu Skelbiama, kad dėl prastos maisto ir geriamojo vandens kokybės 18-osios motorizuotosios divizijos 11-ojo tankų pulko personalo fronto pozicijose buvo pranešta apie masinius virškinamojo trakto sutrikimų atvejus.

Rusijos kariuomenė yra didesnė ir stipresnė nei prieš įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasarį, antradienį perspėjo Jungtinių Valstijų oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas Jamesas Heckeris, rašo „Voice of America“. „Rusija darosi vis didesnė, ir jie darosi geresni nei buvo prieš tai. <...> Jie iš tikrųjų yra didesni nei buvo, kai prasidėjo (invazija – red. past.)“ – sako jis.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinei bazei okupuotame Donecko regione iš didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) ir padarė rusams didžiulių nuostolių. Socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kurie esą rodo pražūtingus smūgio padarinius.

Į buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą savaitgalį nusitaikęs Ryanas Routhas buvo gerai žinomas, tačiau ne itin gerbiamas tarp užsienio kovotojų bendruomenės, kuriai bandė padėti Ukrainoje, rašo „Time“. Pasak trijų su juo bendravusių asmenų, pastaruosius trejus metus vyras daug laiko praleido Kyjive, stumdamas pusiau nevykusį planą verbuoti karius iš karo nuniokotų Afganistano, Irako ir Sirijos šalių Ukrainai.