Redakcija rekomenduoja

Ukrainai jau daugiau kaip tris mėnesius drąsiai priešinantis Rusijos agresijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia šiuo metu turintis daugiau kausimų nei atsakymų tiek dėl karo eigos, tiek dėl dabartinio NATO sąjungininkų atsako į Rusijos agresiją. Kalbėdamas NATO šalių parlamentarams Vilniuje politikas pabrėžė, kad kai kuriose Aljanso šalių sostinėse mąžta ryžto izoliuoti Rusiją ar sustiprinti NATO karinius pajėgumus rytiniame flange.

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.  Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.

Liko labai mažai laiko, kai galite sunaikinti seną automobilį ir gauti nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų kompensaciją. Ją galėsite išleisti naujam ar naudotam mažai taršiam automobiliui, elektromobiliui, viešojo transporto bilietams, elektriniam paspirtukui ar dviračiui. Liko mažiau nei savaitė, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki birželio 1 d. 12.00 val. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst.

Istorikas Jurijus Felštinskis dar prieš septynerius metus parašė knygą, kurioje detaliai papasakojo, kaip vyks karas Ukrainoje. Tai, kad jis tikrai vyks jam nekėlė abejonių. Daug kas, pasak istoriko, iš jo juokėsi, netikėjo, bet istorija mėgsta pasikartoti, o Ukraina šiuo metu atlieka Stalino užpultos Suomijos vaidmenį. Tai reiškia, kad Putinas tik pradeda savo kruviną žygį ir jei niekas jo nesustabdys, pats jis nesustos.

Seime toliau stumiant sveikatos įstaigų pertvarką dalis ligoninių ir medikų bendruomenės priešinasi tam. Jie ruošiamas permainas prilygina diversijai ir yra įsitikinę, kad reforma nublokš dešimtmečiais atgal. Tai, jų manymu, nei atneš geresnę paslaugų kokybę, nei sutrumpins eilės, kaip nepaliauja kartoti ministerija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Nors dar pasitaiko, kai nutukimas visuomenėje pirmiausia laikomas estetine problema ir galbūt net žmogaus apsileidimo pasekmė, gydytojai skuba prieštarauti ir primena, kad tai yra liga ir riziką ja susirgti turi dauguma. Negana to, negydomas nutukimas ne tik gimdo puokštę ligų, bet ir gali būti mirties nuosprendžiu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja.

Nors nekilnojamojo turto kainos jau kurį laiką auga, jaunos šeimos, norinčios nusipirkti savo pirmąjį būstą, gali sulaukti gelbėjimo rato iš valdžios. Nors didžiausią valstybės paramą gauna norintys būstą pirkti regionuose, pinigų jaunos šeimos gali gauti ir kitoms būsto pirkimo, nuomos ar statymo reikmėms. Ministerijos atstovai tikina, kad šios finansinės paskatos dalį jaunų šeimų paskatino susilaukti vaikų.

Su laiku vis tobulėjančios medicinos technologijos, išrandami vaistai suteikia vis daugiau įrankių padėti žmonėms išgyti arba kuo ilgiau džiaugtis kiek įmanoma labiau visaverčiu gyvenimu. Specialistai gi įspėja, kad vieną iš tokių medicinos pasiekimų – antibiotikus vartojant neracionaliai sėdima ant uždelsto veikimo bombos. Anot jų, augant atsparumui šiems vaistas greitai galime nebeturėti kuo gydyti net paprastų ligų.

Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje pasaulį stebino ir baugino žvalgybų pranešimai apie karo pradžios laiką bei tai, kad rusai sudarinėja ukrainiečių, kuriuos trems ir žudys, sąrašus. Žvalgybos buvo teisios – karas prasidėjo, bet tamsus rusų planas, primenantis Stalino laikus, išsipildė ne iki galo. Tiesa, pirmiausiai būtų nužudyti tų pačių profesijų žmonės, kaip ir prieš daugiau nei pusę šimto metų, o informacija apie juos, matyt, rinkta jau senokai.

Baltarusiai kaimynams atvėrė bevizes sienas ir kviečia apsilankyti, tiesa – ne už dyką. Gali būti, kad viešintieji Baltarusijoje bus išnaudoti propagandai ar kitiems, tik pačiam režimui žinomiems tikslams. Lietuvos žvalgyba įspėja, Baltarusijos specialiosios tarnybos į savo tinklus gali traukti nieko nenutuokiančius lietuvaičius, todėl įsigeidę pigesnio kuro ar kruopų turėtų gerai pagalvoti ar verta.

Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę. Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.

Karo Ukrainoje pradžia Vakarų žvalgyboms nebuvo didelė paslaptis. Tiesa, Rusija, nemėgstanti būti nuspėjama, tą dieną vos pavėlino, bet siurprizo efekto nebeliko.

Mokslininkai teigia, kad gimstamumas Lietuvoje mažėja jau daugiau nei 60 metų. Nors rodikliai buvo kiek pakilę, pastaraisiais metais jie vėl krito. Ekspertų teigimu, prie to daugiausiai prisidėjo koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje – neapibrėžtumą jaučiantys lietuviai atideda sprendimą susilaukti vaikų.

Šiaulietis Sigitas pateko į nepavydėtiną situaciją. Nors dirbo ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau sulaukęs pensinio amžiaus mūsų šalyje negali gauti pensijos, nes britų institucijos nepateikia informacijos „Sodrai“ apie jo turimą socialinio draudimo stažą svečioje šalyje. Kadangi Lietuvoje uždirbtas socialinio draudimo stažas yra trumpesnis nei 15 metų, tai užkerta kelią gauti bent kelis šimtus eurų per mėnesį.

Vilniuje vykstančiame „Laisvosios Rusijos forume“ politikai, istorikai ir ekonomistai bando įminti Putino ir Rusijos mįsles, kurių po invazijos į Ukrainą tik daugėja. Pasak forumo dalyvių, tikėtis pagalbos iš Rusijos visuomenės neverta, nors tik ji ir gali „sutvarkyti“ režimą. Pinigų karui Rusijai užteks, mano jie, tiesa maistu, gali pristigti.

Valstiečiai valdančiajai koalicijai pateikė ultimatumą – atsisakyti Civilinės sąjungos projekto ir valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos bei užsienio politikos.

Lietuva šiuo metu neturėtų pasiduoti ekonominiam Kinijos šantažui, kurį oficialusis Pekinas pritaikė susinervinęs dėl Taivano vardo atstovybės atidarymo Vilniuje, nes grįžti prie normalių santykių su Kinija veikiausiai nebepavyks. Bet padedant Taivanui simboliniais veiksmais, reikia būti labai atsargiems, nes tai gali turėti žalingų pasekmių paties Taivano saugumui.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Vos paskelbusios savo norą jungtis prie NATO Suomija ir Švedija gavo turkišką antausį. NATO senbuviai pareiškė vetuosiantys šių šalių prisijungimą, nes šiauriečiai pernelyg draugiški kurdams ir, turkų manymų, glaudžia teroristus. Specialistai sako, kad suomiai ir švedai neturėtų nusiminti, garsūs Turkijos pareiškimai tėra derybinė pozicija. O derėtis turkai moka ir mėgsta.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie. Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.

Kai vykome į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, žinojome, jog susitiksime su seksualinę prievartą Lietuvoje patyrusiais jaunuoliais. Nutuokėme, kad pokalbis bus klampus ir sunkus. Žinojome, kad reikės prasibrauti pro gėdos šydą, nes niekada nebūna lengva pasakoti, kaip žmogus, turėjęs padėti ir paguosti, pasirinko naudotis tarnybine padėtimi ir tenkinti asmeninius geidulius. Bei gąsdinti, kas bus, jeigu jam nebus paklūstama.

Suomija ir Švedija laužo savo dešimtmečius trukusį neutralitetą ir ruošiasi prisijungti prie NATO. Tai – istorinis žingsnis, kurį Šiaurės šalys yra priverstos žengti, nes Rusijos elgesys tampa neprognozuojamas ir labai pavojingas. Apie Rytų ir Vidurio Europos studijų centre kalbėjo saugumo ir tarptautinių santykių ekspertai.  Įsiveržę į Ukrainą rusai galimai siekė ne tik sugrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną, bet ir pakeisti Europos saugumo tvarką.

Karas Ukrainoje užgožė kasdienes politines problemas, bet artėjantys rinkimai primena, kad rūpintis rinkėjų nuotaikomis niekada nevėlu. Pasitikrinti savo reitingus, suburti bendražygius regionuose ir išrinkti tuos, kurie ves į savivaldos rinkimus skuba ne viena partija.  Tiesa, valdantieji konservatoriai nedrąsiai tikisi, kad prasidėjus karui Ukrainoje ūgtelėja jų reitingai išsilaikys iki pat savivaldos rinkimų kitą pavasarį, nors politikos apžvalgininkai tuo labai abejoja.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą mūsų šalis nebegali tenkintis vien tik atgrasymu, todėl siekia, kad rytiniame NATO flange būtų dislokuotos stambesnės priešakinės pajėgos, kurios ne tik atliktų atgrasinimo funkciją, bet ir galėtų imtis Aljanso narių gynybos, jeigu vis tik Rusija kada nors nutartų išbandyti NATO šalių įsipareigojimų tvirtumą.

Buča – mažas miestelis netoli Ukrainos sostinės virto Rusijos armijos žiaurumo simboliu. Bučos gyventojas, savanoris Sergejus Petrenko Bučoje slapstėsi nuo pirmos rusų invazijos į miestelį dienos, tris kartus buvo suimtas ir gyvas liko tik drąsos ir laimingo atsitiktinumo dėka. Jis pasakoja apie siaubą, išgyventą Bučoje ir tai, kodėl Rusijos armija bijo telefonų, kuo skiriasi rusai nuo buriatų ir kodėl visi bijo čečėnų, rašo UNIAN.

Pandemija baigiasi, tačiau jos pagimdytos ar pagilintos bėdos nesitraukia. Suprastėjusi fizinė sveikata ir psichologinė būklė, dar didesnis įnikimas į telefonus ir, svarbiausia, – kritusios kalendorinių skiepų vakcinacijos apimtys kaip reikiant verčia nerimauti vaikų gydytojus. Profesorius Rimantas Kėvalas ypač nuogąstauja dėl to, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti nuo seniai žinomų, bet mirtinai pavojingų ligų.

Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Teigiama, kad po reformos gerės prieinamumas pas gydytojus, mažės eilės, o paslaugų kokybė gerės. Visgi kai kurie abejoja, ar naujos didelės investicijos ir ateityje planuojamos sutaupyti lėšos tikrai pasitarnaus pacientų sveikatos labui.

Kai tarp Moldovos ir Ukrainos įsispraudusiame prorusiškame Padniestrės regione nugriaudėjo keletas sprogimų, Europoje kilo nauja susirūpinimo banga. Moldovoje ir Padniestrėje žmonės ėmė pakuotis lagaminus ir svarstyti apie bėgimą. Daug kas ėmė baimintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali peržengti Ukrainos sienas. Tai neliudytų nieko gero, problemų kiekis galėtų išaugti geometrine progresija.

Kaliningrado srities geografinė padėtis ir jos militarizavimas visuomet buvo galvos skausmas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Taip yra dėl to, kad jeigu kraštutiniu atveju Rusija norėtų inicijuoti konvencinį susidūrimą su NATO, tai pirmiausia iš Baltarusijos ir Kaliningrado pusių užvertų Suvalkų koridorių, kartu blokuotų priėjimą iš jūros pusės, o tai lemtų, kad apginti Baltijos šalis Aljansui taptų sudėtingiau.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas. Kad ir kokį tiekėją pasirinks gyventojai, veikiausiai už elektrą jie bus priversti mokėti daugiau, nei moka dabar.

Pandemija rimsta, tačiau neišdildomą žymę ji palieka tiek gyventojams, tiek medikams. Juos šis laikotarpis užgulė ne tik didesniu pervargimu, bet ir dabar grįžtančiais neinfekcinėmis ligomis sergančiais pacientais. Naujo nerimo pagimdė ir ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka. Profesorius Andrius Macas nuogąstauja, kad daliai paslaugų atsidūrus toliau nuo namų, kai kurie žmonės gali į savo sveikatą numoti ranka.

Rusija ne tik užpuolė Ukrainą, žudo ir terorizuoja piliečius, bet ir naikina Ukrainos ekonomiką, kuri šiais metais gali susitraukti apie 45 proc. Tokį efektą iš dalies lemia Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, per kurios uostus šalis eksportuodavo savo produkciją. Todėl šaliai tenka ne tik kariauti, stengtis stumti priešą iš savo teritorijos, bet ir ieškoti produkcijos eksporto kelių.

Įgyvendinus planuojamą sveikatos įstaigų pertvarką ir siekiant daugiau paslaugų teikti neguldant pacientų į ligonines daugiau žmonių prireiks pavėžėjimo paslaugų. Kaip tai bus užtikrinta – šiuo metu bene aktualiausias gyventojų keliamas klausimas.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Didžiuosiuose miestuose labai trūksta būstų nuomai, o tai kelia galvos skausmą ne tik nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, bet ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo galima rinktis iš maždaug 2500 būtų nuomai, o šiuo metu tokių belikę apie 400. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad naujo būsto pardavimo rinkoje yra drastiškas pasiūlos sumažėjimas.

„Žinokit, čia ne juokas, kad Baltarusijoje gali tave supakuoti, jeigu išeini su baltomis kojinėmis raudonais dryžiukais“, – sako lietuvė Ligita, kuri ilgus metus gyveno Baltarusijoje, bet turėjo su vyru sprukti, kai kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka pradėjo didžiules represijas prieš savo piliečius dėl masinių protestų. Ligita Baltarusijoje dirbo lietuvių bendruomenėje, mokė vaikus ir suaugusiuosius lietuvių kalbos.

Kai svarstoma, kodėl iš tiesų prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, tenka prisiminti šaltą geopolitinę logiką. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Kremliuje viskas buvo paskaičiuota taip: Kyjivas paimamas per keletą dienų, šalyje pastatoma prorusiška vyriausybė, o po poros savaičių NATO sulaukia ultimatumo, kad visi amerikiečiai, priešakinių pajėgų batalionai bei oro policijos misijos mauna lauk iš visų valstybių į Rytus nuo Berlyno.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija. Nuo tada keisis ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir pacientų lankymo taisyklės. Tuo metu testą dėl ligos bus galima atlikti su šeimos gydytojo siuntimu. Jis spręs ir dėl izoliacijos laiko.  Pokyčius pristačiusi sveikatos apsaugos viceministė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė konstatavo, kad susirgimų skaičiai Lietuvoje toliau mažėja, todėl ir galima atšaukti ekstremalią situaciją.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Vietoje kelių dienų karo ir raudonų gvazdikų, Kremlius gavo didžiulį Ukrainos pasipriešinimą, sekinančias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, galimą Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO bei Vakarų apsisprendimą tiekti ginkluotę Ukrainai. Jau net ir sunkiąją.

Baltarusijai surengus tūkstančių migrantų antplūdį į Lietuvą, ši šalis labai aktyviai naudojo techninės žvalgybos priemones prieš sieną saugančius Lietuvos karius bei pasieniečius. Tai reiškia, kad Baltarusija perėmė dalies mobiliojo ryšio telefonų komunikacijų metaduomenis ir juos naudojo, siekdama daryti psichologinį poveikį, o identifikavusi konkrečius pasienyje dirbusius pareigūnus siuntė grasinančius pranešimus iš suklastotų paskyrų.