Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje metinėje konferencijoje politikos ir saugumo ekspertai diskutavo apie tai, kaip Ukrainos mūšio laukas atrodys artimiausioje ateityje ir kokia žiema ir dar svarbiau – pavasaris mūsų visų laukia. Ekspertai ir NATO diplomatai vieningai pripažino, kad šiuo metu Ukrainai, o ir jos sąjungininkės, išgyvena sunkius laikus, bet optimizmo gaidelė – yra.
Tiesa, nerimą kelia Rusijos elgesys ir kai kurių Vakarų valstybių nusiteikimas stumti derybų su Rusija idėją. Šis žingsnis būtų pavojingas ir ankstyvas, nors pripažįstama, kad Rusija niekur nedings ir vienaip ar kitaip su ja reiks sugyventi.
Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorės Margaritos Šešelgytės, prasidėjus karui Ukrainoje kilo nerimas ir Lietuvoje, imti svarstyti įvairūs scenarijai, manyta, kad mes galime būti kitas Rusijos taikinys.
Visgi karas jau trunka dešimt mėnesių ir jis vyksta visiškai kitaip, nei prognozuota. Matome postūmius mūšio lauke, ryžtą ir vienybę tarp Ukrainos sąjungininkų. Tiesa, šalia to yra nuovargio, energetinės krizės nerimo, spaudimo derėtis dėl taikos. Todėl itin įdomu ir svarbu kalbėti apie tai, kokie bus 2023 metai ir pirmiausia, koks pavasaris laukia, kiek vilties ar nerimo jis gali atnešti.
Gerų scenarijų – mažai
Tai, kad ilgas karas vargina, o mes turėtume nusiteikti, kad jis dar kurį laiką užtruks, patvirtino ir CNA tyrimų centro Rusijos studijų programos vadovas Michaelas Kofmanas, kurio darbas – prognozuoti ir analizuoti konfliktus ir sudėtingas saugumo situacijas.
Pasak jo, prabėgus beveik metams nuo karo pradžios, jo scenarijus yra geresnis nei kada manyta. Ukraina ne tik atrėmė priešų veržimąsi, bet ir rengia puolimus, vargina Rusijos kariuomenę.
„Žmonės gal tikėjosi trumpo karo, deja taip nėra, todėl privalu nusiteikti ilgam karui, pereinančiam įvairius etapus. Rusija siekia išlaikyti savo dabartines pozicijas per žiemą ir tikrai bandys jas įtvirtinti. Rudenį matėme Rusijos bandymus sekinti Ukrainos oro gynybą, gebėjimą apsiginti fronte, siekta paveikti kuo daugiau žmonių, naikinta civilinė infrastruktūra.
Karas žiema yra sunkesnis, tarkime, Bachmute šiuo metu vyksta strateginė kova, rusai bando atsilaikyti. Ukrainiečiai spaudžia, neduoda atsipūsti. Matome didėjančias ukrainiečių pajėgas Luhanske, Bachmute, prie Chersono. <...> Mūšio lauke karui vadovauja Ukraina, bet jos karinės pastangos priklauso nuo išorinės paramos iš Vakarų, o tai ne tik įranga, bet ir politinė parama. Visgi kai kuriuos valstybės galėdamos suteikti paramą, jos nesuteikia“, – svarstė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad bendro paveikslo dar nesimato, nežinome ar Rusijos gynybinės linijos yra nusistovėjusios, nežinia, kaip Ukrainos pajėgos galės išlaikyti esamas puolimo ir gynybos linijas.
„Dirbu su blogais scenarijais, reikia pagalvoti apie tai, kad ruošiamės ilgam karui, reikia išteklių, šaudmenų, o jų stinga abiem kariuomenėms. Rusijos kariuomenė itin priklausoma nuo šaudmenų, sunkiosios artilerijos, tą patį galima pasakyti ir apie Ukrainą, ten nevyksta tiekimas taip sparčiai, kaip galėtų.
Vakarai nesugeba patenkinti Ukrainos karinių poreikių, dirba visų pajėgumu, bet to mažoka. Mums (Europai) atkurti karinius pajėgumus po šio karo bus sunku, kalbu apie šaudmenis, oro gynybos sistemas. Tai – nerimą keliantis dalykas“, – svarstė M. Kofmanas.
Jis pridūrė, kad pavasarį matysis tikrasis vaizdas Ukrainos fronte, tada jau žinosime, kokioje situacijoje yra Rusija, kaip jai pavyko arba nepavyko į frontą pritraukti naujų žmonių, ginklų.
„Karinis prognozavimas nėra būrimas, mano scenarijus tik šiek tiek optimistinis“, – sakė specialistas.
Pavasarį Europa spręs, ar toliau padėti Ukrainai
Apie sudėtingus scenarijus ir debatus, kaip ir kiek reikia padėti Ukrainai kalbėjo ir Vokietijos saugumo ir tarptautinių santykių instituto vyresnysis tyrėjas Kai-Olaf Lang, pabrėžęs, kad Vokietijoje vyksta debatai apie Ukrainą ir pačios Vokietijos politiką šio karo fone, ir nuomonės, pasak mokslininko, išsiskiria.
„Vokietijoje viešoje erdvėje yra debatų, kurie atspindi Europos Sąjungos nuomones, o ES išties juda skirtingais greičiais. Štai Vokietijoje matome staigius pokyčius formuojant politiką, bet tie pokyčiai skirtingose šalyse vyksta skirtingai. <...> Tiesa, tęstinės paramos įsipareigojimai priklausys nuo daugelio dalykų. Sprendimai dėl paramos bus priimti pavasarį, kai matysime, kas bus su Rusija, jei ji laimės, Europoje gali vyrauti nuomonė, kad neverta skirti paramos pralaiminčiai šaliai.
Matėme, koks dinamiškas mūšio laukas. Dalis visuomenių Europoje mano, kad Rusija žlugs ir bandys griebtis branduolinio ginklo, toks požiūris gali skatinti kitokią politiką ES. Bet prie šių klausimų reiks grįžti pavasarį. Didžiausias klausimas kils tada, kai bombardavimai bus baigti. Būtent tada ateis Vakarų vienybės išbandymas“, – sakė O. Lang, patikinęs, kad šiuo metu Vakarai, o ir Ukraina, yra atsidūrę tam tikruose spąstuose.
Tikrasis ES pasirengimas padėti Ukrainai, anot jo, matysis per kelis kitus mėnesius ir tai bus išbandymų metas.
„Kai kalbame apie paramą, mes kalbame apie karinę, humanitarinę ir kitokią paramą, skirtą išgyventi žiemą. <...> Kalbėdami su ukrainiečiais vis klausiame, ko jiems dabar reikia, šie sako, kad įrenginių ir technikos elektrai gaminti, bet j(elektra) gali būti užtikrinta, jei bus oro gynybos sistema.
Svarbu stiprinti skiriamą paramą ir suteikti Ukrainai aiškią perspektyvą, užtikrinti, kad ji galės įsigyti karinės įrangos, kad Vakarų šalys galės pirkti įrangą ne tik sau, bet ir Ukrainai. Reikia kalbėti ir apie atstatymą, nes jis prasidės ne kažkada ateityje, jis vyksta jau dabar“, – kartojo O. Lang.
Jis pridūrė, kad paraleliai su Ukrainos reikalais labai svarbu dabar kalbėti apie NATO rytinio flango stiprinimą, didinti NATO gebėjimą apsiginti būtent šioje teritorijoje. Pasak eksperto, reiktų pradėti kalbėti apie Baltijos šalių saugumo susitarimus, planą, kuris apimtų visą Baltijos jūros šalių regioną.
Ukrainą reikia ištraukti iš pilkosios zonos
Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis sakė, labai gerai prisimenantis pirmą NATO posėdį vos prasidėjus karui Ukrainoje. Nuotaika, pasak ambasadoriaus, buvo niūri, o tarp išsakytų nuomonių buvo ir tokia, kuri Ukrainai prognozavo vos 72 valandas gyvavimo.
„Bet Ukraina nežlugo, niekas nesitikėjo, kad bus toks karas. Reikia tęsti karinę paramą, ją stiprinti, taip pat tiekti specifinius ginklus, bet svarbiausia šiuo metu yra oro gynyba ir šaunamieji ginklai. Sutinku, kad Ukraina dabar turi taktinį pranašumą, bet niekas nežino, kaip bus kitąmet, jei nebus daugiau paramos, atsilaikyti bus sudėtinga.
Mūsų (NATO) vertinimais, Rusija netenka savo puolimo pajėgumo, ginkluotės mažėja, apšaudymo lygis menksta, trūksta žmonių ir įrangos, nukentėjo laivynas“, – svarstė D. Matulionis, pabrėžęs, kad reikia būti atsargiais optimistais, nes pernelyg didelis džiugesys gali būti pavojingas.
Jis sakė atsargiai vertinantis Rusijos galimybes kare, bet mano, kad viena ji negalės vykdyti didelių puolamųjų operacijų ir būtent todėl rusai norėtų taikos derybų, tam, kad galėtų sustiprėti ir vėl pulti Ukrainą.
„Visi išpuoliai į elektros ir šilumos infrastruktūrą yra pavojingas kelias ir bloga strategija. Visa Ukrainos teritorija yra paveikta, tai yra pavojinga situacija, todėl mūsų pareiga užtikrinti ne kažką kitą, bet oro gynybos paramą, reikia daugiau ginklų būtent ten. Rusai nesugebėjo paveikti Ukrainos stuburo. Pasakymas, kad geriau be elektros nei su Rusija yra labai tvirtas pareiškimas“, – sakė D. Matulionis.
Jis taip pat tvirtino, kad reikia Ukrainai duoti tvirtą kelrodį stojimo į NATO kelyje, nepalikti jos pilkojoje zonoje, nes būtent to laukia Rusija.
„Vieni sako, kad reikia laimėti karą ir tada žiūrėti, o kiti mano, kad neaišku, kodėl viskas turi vykti pasekmių pagrindu. Procesas turi vykti tolygiai. Nesame naivūs, nemanome, kad Ukraina galėtų tapti NATO nare jau dabar. Turime pradėti ir politinį procesą, skleisti žinią, kad ji mūsų pasaulio dalis. Ji nėra pilkoji zona, reikia kažką daryti Ukrainos labui. Vilniuje bus siekiama stumti šį procesą“, – sakė ambasadorius prie NATO, patikinęs, kad Putinui NATO reikėjo priešui sukurti ir tam tikram naratyvui išplatinti.
Bėda ta, kad istorija esą NATO plėtra kalta dėl karo pradžios plinta ne tik Rytuose, bet ir tarp Vakarų visuomenių.
Branduolinė grėsmė yra, bet ne ji svarbiausia
Paklausti, kiek reali yra branduolinio konflikto grėsmė ekspertai vieningai sutarė, kad dabar ji mažesnė, nei, tarkime, prieš mėnesį. Visgi visiškai nurašyti tokio įvykių scenarijaus, kad ir ilgoje perspektyvoje, nereikėtų.
„Branduolinė grėsmė rudenį vystėsi gana sparčiai, Rusija sąmoningai ėmėsi šio karo ir jo eiga lems tam tikrus sprendimus. Ilgalaikiu požiūriu branduolinė grėsmė stiprės, svarbu pastebėti tai, kad rusai svarsto branduolinio išpuolio tikimybę ir jį gali lemti blogėjanti situacija fronte.
Tai bus arba strateginis pralaimėjimas Ukrainoje (bet ne Ukrainos pergalė, kas yra ne tas pats) arba koks kitas žingsnis. Visgi bet ką kitą sunku įsivaizduoti, taip pat nežinia, kaip eskalacijos bus suvaldomos, kokia ginkluotė bus tiekiama Ukrainai. Ar kyla grėsmė dabar? Ne, bet vėliau tai gali tapti reikšminga grėsme. Reikia požiūrio, kaip tai valdyti, branduolinis ginklas turi poveikį mūšio lauke, visgi nereikia per daug susitelkti ties šia grėsmė, privalu subalansuotai žiūrėti į tokias galimybes“, – svarstė M. Kofmanas.
Rusija neišnyks, teks nutarti, kaip gyvensime
Vokietijos ekspertas sakė, kad svarbu kalbėti ne tik apie branduolinio ginklo panaudojimą, bet ir apie atominės elektrinės destabilizavimą, kaip tai vyksta Zaporižėje.
„Vokietijoje tikimasi, kad JAV ir Rusija turi komunikacijos linijas ir tokiu būdu bus išvengta juodo scenarijaus. Branduoliniai klausimai Europoje perkeliami ant kitų pečių, šiuo atveju JAV. Nes manoma, kad tai JAV ir Rusijos reikalai. Jei Jie kalbasi, to scenarijaus bus išvengta. <...> NATO yra du požiūriai į ateitį, vienas santykiai su Rusija, Lietuva, tarkime, mano, kad reikia atsiskirti ir nutraukti santykius, Vokietija taip pat nori atsiskirti nuo Rusijos, bent energetiškai, norėtų suvaldyti Rusija. Taip pat nemažai kalbama apie tai, kad Rusija neišnyks ir ką reiks su ja daryti?“, – sakė O. Lang.
Anot jo, tai nereiškia, kad grįšime prie įtraukties politikos, bet Vokietijoje laikomasi požiūrio, kad dialogas su Rusija yra neišvengiamas“, – svarstė O. Lang.
O štai Lietuvos ambasadorius prie NATO sako, kad šiuo metu branduolinės eskalacijos galimybė yra gana maža.
„NATO koridoriuose manoma, kad branduolinio konflikto eskalaimo grėsmė gerokai mažesnė nei buvo anksčiau. O rytų flango saugumas yra antra tema po Ukrainos, kuri NATO aptariama dažniausiai.
Yra su tuo problemų, norime karinių pajėgumų visame Baltijos regione.<...> Taip pat yra kalbama apie naujo tipo saugumo planus, tikiuosi Vilniuje (NATO viršūnių susitikimo metu) galėsime juos tvirtinti, kol kas šie planai konfidencialūs. Taip pat kalbama apie oro gynybos rotacinį modelį, jei jis bus patvirtintas tai bus lūžis. Diskutuojama apie finansavimo didinimą gynybai, siekiama, kad šalys būtų įpareigotos skirti pinigų krašto gynybai“, – sakė D. Matulionis.
