Po neseniai paciento užpulto ir sumušto greitosios vairuotojo iš medikų lūpų viena po kitos pasipylė daugiau istorijų apie įvairias darbe patiriamas smurto apraiškas.
Buvo paleistas ir kirvis, peilis
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė patvirtina, kad tai – toli gražu ne vien greitosios medicinos pagalbos lygio problema ir pasireiškia visoje sveikatos sistemoje.
„Mūsų atstovaujamų asociacijų nariai išskiria du dalykus – fizinį smurtą ir psichologinį. Ir jei juos abu padėtume ant svarstyklių, šiame etape nusveria psichologinis smurtas. Apie fizinio smurto atvejus gal tik daugiau paviešinama. Nors periferijoje, kai kalbame su mūsų organizacijos pirmininkais, iš tikro ne tik psichologinio, bet ir fizinio smurto pasitaiko“, – komentavo ji.
Pašnekovė nurodė, kad fiziškai smurtaujančių asmenų yra kelios grupės: „Tai yra asocialūs asmenys, dažniausiai kontaktą su jais turi greitosios ir priėmimo skyrių darbuotojai, taip pat – žmonės, apsvaigę nuo alkoholio ir kažkokių psichotropinių medžiagų, psichikos ligoniai ir, labai dažnas atvejis, – nuo tų grupių pacientų artimųjų.“
A. Baublytė pasakojo, kad neišvengiama ir tokių atvejų, kai būna paleistas kirvis ar peilis, ne kartą dėl to kreiptasi į policiją.
„Tik kas iš to, nes ir policija kiek pro pirštus į tai žiūri. Surašomos administracinės baudos ir kadangi tai dažniausiai būna asocialūs asmenys, tos baudos net nesumokamos ir tos baudos jų net nedrausmina. Psichologinio smurto gi taip paprastai nepamatuosime“, – pasakojo profesinės sąjungos atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje smurto atvejai apskritai nėra registruojami, todėl šiandien negalima analizuoti situacijos ir net kitą kartą imtis tinkamų priemonių.
Problema paaštrėjo per pandemiją
Pašnekovės teigimu, ypač ši problema paaštrėjusi per pastaruosius pandeminius metus.
„Žmonės tikrai pasidarė dirglesni, tą jaučia ir šeimos gydytojai. Būna net tokių minčių, kad norėtų atsisakyti tokių pacientų, kurie nuolat terorizuoja, reikalauja visko „čia ir dabar“, ateina su išankstinėmis nuostatomis apie tai, ko jiems reikia, o ne kas atrodo reikalinga pagal mediko vertinimą, bet to negali padaryti.
Tad tikrai reikėtų koreguoti pacientų teisės ir žalos įstatymą ir kažkiek detalizuoti tuos atvejus, galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistui neteikti tos paslaugos“, – kalbėjo ji.
Ji pridūrė, kad labiausiai reikėtų didesnio visuomenės švietimo, laiko, kad situacija keistųsi: „Reikia tiek kalbėjimo su pacientu, tiek pokyčių iš politikų pusės, nes pagarbos medikas tikrai neužsitarnaus per baudas. Vis tiek turi sąmonė žmogaus būti. Daliai žmonių tai bus dar vienas pretekstas pykčio pliūpsniui, nepasitenkinimui medikais, kad jie štai šitaip elgiasi. Taip kad lazda turi du galus.“
Portalas tv3.lt primena, kad sveikatos apsaugos viceministrė taip pat neseniai yra konstatavusi, jog po COVID-19 pandemijos vis dažniau medikus reikia saugoti nuo pacientų.
Vaistų maišeliu gavo per veidą
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos narė Alma Astafjeva tvirtino, kad šiuo metu gydytojai teisiškai visiškai nėra apsaugoti, o pacientai imasi visų įmanomų terorizavimo priemonių.
Skaičiai kalba už save: štai dar 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos atlikto tyrimo duomenimis, net 81,4 proc. apklaustų šeimos gydytojų patiria psichologinį smurtą.
74 proc. iš jų nurodė, kad smurtautojams netaikytos jokios priemonės, 13 proc., kad įspėta žodžiu ir 10 proc. pasiūlyta persirašyti į kitą gydymo įstaigą.
Tuo metu pasakojimai iš pačių gydytojų lūpų išties šokiruoja. Štai viena gydytoja pasakojo, kad jai dirbant medicinos gydytoja 40 metų vyras grūmodamas kumščiu grasino duoti į snukį už tai, kad neišrašė antibiotikų vaikui, nors objektyviai šių vaistų nereikėjo.
„Tada buvo iškviesta policija, surašytas pareiškimas, pareigūnai padėjo parašyti skundą. Bet galiausiai gydytoja vis tiek susidūrė su ta situacija, kai buvo rekomenduota kreiptis į teismą, ji kreipėsi į darbdavį ir jis pasakė, kad advokato paslaugų neapmokės. Tai vis tik pagalvojo, kad gal neturi laisvų pinigų sumokėti advokatui, juo labiau sunku įrodyti, kad jai pacientas tiesiog pasiūlė duoti į snukį“, – pasakojo pašnekovė.
Pasiūlymų gauti į snukį kitai gydytojai teko sulaukti du kartus: pirmą kartą už tai, kad neišdavė pažymos vaikams į seniūniją, o kitą kartą – už tai, kad laiku nesusiformavo galimybių pasas e.sveikatos sistemoje. Taip pat grasinta susidoroti sutikus mieste, net užmušti.
Kitu atveju pasitaikė toks įvykis, kai pacientė buvo užrėmusi duris iš vidaus ir neleido išeiti iš kabineto, kol vaikui nebus parašytas atleidimas nuo pamokų. Gydytojai pavyko apgaule ištrūkti iš kabineto ir iškviesti apsaugą.
Dar kita gydytoja sulaukė smūgio per veidą su pilnu vaistų maišeliu, to priežastis – pasikeitusi vaisto kompensacija.
„Taip pat yra grasinę sušaudyti, nes iš neįgalumo nustatymo tarnybos gavo ne tą darbingumo procentą, kurio tikėjosi, nors tas darbingumo procento nustatymas visiškai nepriklausė nuo šeimos gydytojos ir tą atliko visai kiti asmenys“, – patirtimi dalinasi patys gydytojai.
Gydytojai teisiškai niekaip negali apsiginti
Pasak A. Astafjevos, labai daug psichologinio smurto patiria registratūroje dirbantys darbuotojai, kurie taip pat yra šeimos gydytojo komandos dalis. Taip pat labai daug psichologinio smurto patiria slaugytojai.
„Pacientai naudojasi savo teisine privilegija neišsirašyti iš gydymo įstaigos ir psichologiškai terorizuoti gydytoją, nors jam būna pasiūlyta prisiregistruoti pas kitą gydytoją ar į kitą gydymo įstaigą, jei įvyksta konfliktinė situacija. Apie tai yra kalbamasi, bet pacientai piktnaudžiaudami sako, kad jų teisė čia būti, kad jie eis ir kankins“, – konstatavo LŠGPS atstovė.
Pašnekovė kartu pastebėjo, kad pacientai labai dažnai grasina užtampyti po teismus, iškviesti žurnalistus, jei gydytojas nevykdys nurodymų ir, pavyzdžiui, neduos siuntimo ten, kur jie pageidauja.
„Išties labai dažnai būna atvejų, kai pacientai grasina rašyti skundus be pagrindo, dažnai tą ir padaro. Esame turėję psichologinį smurtą viešoje erdvėje, kaip pacientė filmuodavo gydytoją be jos leidimo ir viešindavo „Youtube“ kanale.
Įžeidinėjimai čia buvo aukšto lygio.. Dėl to buvo kreiptasi ir į teisininkus, bet išaiškinta, kad gydytojai teisiškai niekaip negali nuo to apsiginti, nes tai, pasirodo, yra paciento nuomonė. Tad kurti filmukus apie daktarą, kalbėti įžeidžiančiai yra įmanoma“, – apgailestavo A. Astafjeva.
Taiko ir teisinę agresiją
Ji atkreipė dėmesį, kad kai kurie teisiškai išprusę pacientai taiko teisinę agresiją prieš gydytojus: „Pacientas gali viešai sakyti ką nori ir kaip nori, bet gydymo įstaiga ir gydytojas įpareigotas konfidencialumo sutarties ir negali nieko komentuoti. Tai jei apšmeižiamas gydytojas, reikia suvokti, kokią įtaką tai padaro jo karjerai ir vardui, kol nėra įrodyta gydytojo kaltė. Ir žurnalistais tokiu atveju naudojasi kaip psichologiniu smurto įrankiu.“
Profesinės sąjungos atstovė pažymėjo, kad jau kokie penkti metai yra keliama problema, kad nėra galimybės paciento išregistruoti iš gydymo įstaigos sąrašų, jei jis piktnaudžiauja ir taiko psichologinį ar fizinį smurtą.
„Pasiūlymas būtų toks, kad jei smurtas yra įrodytas, galima būtų sudaryti įstaigoje komisiją. Ir jei pacientas tikrai yra piktybinis, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, jei jis jau vieną kartą supažindintas, vyko komisija, tačiau pacientas ir toliau elgiasi taip pat, tokiu atveju valstybė turėtų sudaryti sąlygas leisti tokį pacientą išrašyti iš gydymo įstaigos sąrašų. Gydymo įstaigos yra įspraustos į kampą, nes nieko negali padaryti ir pacientai labai savivaliauja šia savo teise“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Grasina garsių politikų pavardėmis
Tai, kad ne tik greitosios pagalbos medikams, bet ir ligoninės personalui tenka susidurti su įvairiomis smurto apraiškomis, konstatavo ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
„Turbūt sunkiai rasi skubiosios pagalbos skyriuje ilgesnį laiką dirbantį mediką, kuris negalėtų papasakoti vieno ar kito atvejo – tiek apie grasinimus ir aktyvius veiksmus iš paciento, jo artimųjų ar girtos palydos pusės. Tai nėra reti įvykiai, o apsaugos mechanizmo neturime jokio“, – konstatavo jis.
Pasak gydytojo, vieni atvejai būna psichologinio smurto pobūdžio, kai pacientai įsivaizduoja turintys labai daug ypatingų ryšių ir gąsdina gydytojus dėl gydymo, ištyrimo, visų įmanomų komplikacijų, teismais ir kuo tik nori dar su jais nepradėjus su jais kalbėtis.
„Jie aiškina, kad pažįsta garsų politiką, žurnalistą ar pareigūną. O kita apraiška – tiesioginis fizinis smurtas, kurio padidinta rizika skubiojoje pagalboje ir ikihospitalinėje grandyje yra visada. Tai – ir dėl tam tikrų preparatų – alkoholio ar narkotikų – pavartojimo neadekvatūs, tiek dėl socialinio būdo agresyviai besielgiantys žmonės“, – kalbėjo skubiosios pagalbos gydytojas.
Pasak jo, kai kada matant įvykius skubiosios pagalbos skyriuje jie atrodo kaip iš veiksmo filmų. „Visko būna, bet daugiau ryškesni atvejai, kai naikinamas inventorius – skraido monitoriai, dūžta stiklai, visokie kokybės kontrolės mygtukai, lempos, kėdės skraido po skubiąją pagalbą ir panašiai“, – pasakojo P. Uksas.
Dažniausiai siautėja neblaivūs ar kitaip apsvaigę asmenys
Gydytojas pasakojo, kad į RVUL ligoninėje esantį Toksikologijos centrą 90 atvejų pakliūna paprasčiausiai girti asmenys.
„Likusi dalis yra tie, kurie pavartoja vienų ar kitų psichotropinių medžiagų – stimuliantų, amfetamino ar ko kito, ir tik mažas procentas yra tikrųjų apsinuodijimų – dėl vaistų, cheminių preparatų, smalkių ar dar kažko. Tai išgėrę žmonės labai neretai būna agresyvūs – surinkti iš gatvės, iš kažkokių butų, kur guli nepažadinami, nes yra su 4 promilėmis, o kai prablaivėja iki 2–3 promilių ir pradeda busti, puolą viską trankyti, daužyti. Tai kartais po ranka papuola ir vargšė slaugytoja, slaugytojos padėjėja ar gydytojas“, – dėstė pašnekovas.
Neretai paskui girtą asmenį kartu atvažiuoja ir tokia pati girta palyda ir pradeda reikalauti, kad ištirtų jį visą, nors net neįmanoma prieiti, kol jis neišsiblaivęs.
„Tada jį slopiname, migdome, padedant 5 žmonėms statome kateterius tam, kad teiktume kažkokį mistinį ištyrimą ir tipiškai dažniausiai nieko nerandame, išblaivome ir tada gražūs veidai mūsų atsiprašinėja, kaip nieko nesuvokia, kokia nelaimė atsitiko, tai – tik eilinis girtumas, dėl kurio jis pats yra kaltas. Ligoninė – nė blaivykla, o girtumas nėra liga.
Tad tokiais atvejais turėtų būti taikomos ne tik apsaugos priemonės, bet ir normalios gąsdinančios baudos ir susimokėjimas už suteiktas paslaugas visais tokiais atvejais“, – pritarimą Seimo pirmininkės siūlymui pažymėdamas sakė gydytojas.
Sunku prikalbinti dirbti tokiomis sąlygomis
Nors neseniai paviešintas itin žiaurus atvejis, kai paramedikui buvo sulaužytas skruostikaulis, pašnekovas teigė, kad sunku būtų akcentuoti, jog medikai dažnai patirtų rimtų sveikatos sutrikdymų.
„Bet tas jausmas, kurį patiria medikas, dirbdamas savo darbą ir dar būna fiziškai daugiau ar mažiau sužalojamas, tikrai nėra smagus. Dažniausiai atsiperkame kažkokiais nubrozdinimais, žaizdomis arba mėlynėmis, hematomomis veido srityje ar ant rankų, kai ją kas suspaudžia pagriebęs. Tai sukelia didelį emocijų diskomfortą ir tada turime problemą, kad niekas nenori eiti į eiti dirbti skubios pagalbos skyrius“, – pastebėjo P. Uksas.
Apie tai, kad neatlaikę įtampos darbus pasirenka palikti ir nemažai greitosios medicinos pagalbos gydytojų, yra pažymėjusi ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
„Darbas yra sudėtingas, sunkus, o kai jis visuomenėje yra taip vertinamas, dažnai kyla noras jį keisti. Tą didelė dalis ir daro, pati artimoje aplinkoje turiu pavyzdžių, kai baigęs paramediko mokslus, turintis gebėjimų žmogus išėjo dirbti suvirintoju“, – kalbėjo ji.
