„Žmonės nori būti klimatui neutralūs, Lietuvos gyventojai remia ekologišką Lietuvos kryptį ir žaliąjį kursą. Bet ar mes tam turime įrankius? Ar savivalda išnaudoja visas galimybes? <...> Man atrodo, kad ne, mes visų galimybių neišnaudojome“ – Seime surengtoje diskusijoje apie ateities miestus be CO2 emisijų kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Daugiausiai taršos transporte
Ministras pateikė planus, kiek Lietuva ketina sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas skirtinguose sektoriuose. 2030 m., palyginti su 2019 m., ketinama ŠESD emisijas transporto sektoriuje sumažinti 42 proc., žemės ūkyje – 12 proc., pramonėje – 27 proc., atliekų tvarkyme – 27 proc., mažojoje energetikoje – 20 proc.
„Mes matome didžiausius iššūkius transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Transporto dėl to, kad emisijos yra labai smarkiai išaugusios, inovacijos tik ateina į šį sektorių. Tuo metu žemės ūkio sektoriuje inovacijos yra be galo sudėtingos, nes tiesioginis produkcijos augimas, ypač gyvulininkystėje, reiškia papildomas metanines emisijas“, – pasakojo S. Gentvilas.
Nors įprasta į taršą žiūrėti per skirtingus sektorius, S. Gentvilo teigimu, reikia pradėti žiūrėti per savivaldos prizmę.
„Tam reikalingi aiškūs auditai, kur kyla emisijos, kur kokia pramonės įmonė naudoja kokį resursą“, – teigė ministras.
Žvelgiant pasauliniu mastu, anot jo, miestai yra atsakingi už 75 proc. visų ŠESD emisijų.
„Pastatų statyboje ir transporte yra didžiausios emisijos, šiuos sektorius didžiąja dalimi reguliuoja miestų savivaldybėse. Ypač skaudu matyti šiandien Vilnių, kur viešasis transportas streikuoja tada, kai jo labiausiai reikia ir tikrai galėtų išlaisvinti ir pateikti kolektyvinę paslaugą gyventojams“, – dėstė S. Gentvilas.
Ministras pateikė Danijos pavyzdį. 1997 m. ši Skandinavijos valstybė paskelbė konkursą, kas iš šalies miestų sugebės tapti pirmąja klimatui neutralia savivaldybe. Nugalėtoja tapo 5 tūkst. gyventojų turinti Samsės sala, kuri per dešimtmetį tapo klimatui neutralia.
„Vos valandos trukmės skrydis iš Vilniaus ir mes turime savivaldybę, kuri yra klimatui neutrali. Per tuos dešimt metų, kai buvo siekiam klimato neutralumo, buvo pastatyta vienuolika jūrinių vėjo jėgainių, dešimt jėgainių pačioje saloje“, – pasakojo aplinkos ministras.
Dėmesys – tankesniems miestams
S. Gentvilo teigimu, Lietuvoje taip pat yra miestų, kurie „be didelių manifestų rodo pavyzdį“. Vienas tokių miestų – Elektrėnai, kurie neseniai atidarė saulės elektrinių parką, aprūpinantį elektros energija visas Elektrėnų biudžetines įstaigas. Netrukus panašų projektą turėtų įgyvendinti Tauragė.
„Eilė miestų perorganizuoja viešąjį transportą, jį verčia tik klimatui neutraliu. Nuo Biržų, kurie įsigyja tik elektrinius autobusus, iki mažesnių ir didesnių miestų. Miestai žengia šia kryptimi“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Jis pažymėjo, kad miestų iniciatyvos susijusios su biudžetiniu sektoriumi, nors pagrindiniai teršėjai yra privačiame sektoriuje.
„Labai svarbu kartu žengti su privačiu sektoriumi, kuris veikia miestuose, ypač – pramone“, – aiškino ministras.
S. Gentvilas pabrėžė, kad miestų siekiamybė turi būti centralizuota ir tankesnė miestų plėtra.
„Dėl to, kad tai sukuria galimybes miestams sukurti efektyvesnes energiją taupančias sistemas. <...> Raginame apie tankesnę miestų plėtrą. Lietuvos miestai yra 3-4 kartus mažiau tankūs negu Europos didmiesčiai, kurie turi resursus į įvairias energijos taupymo programas“, – teigė jis.
Ministro tvirtinimu, geras pavyzdys, kaip miestas siekia tapti klimatui neutralus, yra Estijos miestas Tartu, kuris nusprendė, kad visas viešasis transportas bus varomas biometano dujomis.
„100 tūkst. gyventojų miestas savo nuotekų valymo įrengimus, maisto rūšiavimo, žemės ūkio atliekas surinko kolektyviai į biodujų jėgaines ir visas miesto viešasis transportas yra varomas regioniniais ištekliais“, – pasakojo S. Gentvilas.
Pasak jo, tokių pavyzdžių gali būti ir Lietuvoje, bet tam reikalinga miestų išteklių inventorizacija ir auditas, kuris turėtų prasidėti netrukus.
Pavyzdį didmiesčiams rodo Tauragė
Balandžio pabaigoje paskelbta, kad Vilnius ir Tauragė pateko tarp 100 Europos miestų, kurie buvo atrinkti dalyvauti Europos Sąjungos misijoje „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“, kitaip vadinamą Žaliųjų miestų misija, ir įgyvendins eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. taps poveikio klimatui nedarančiomis gyvenvietėmis.
Europos Sąjunga siekia, kad visi jos miestai iki 2050 metų taptų klimatui neutraliomis žaliomis gyvenvietėmis.
Vilnius, Tauragė ir dar 98 Europos miestai ketina šį tikslą pasiekti greičiau – iki 2030 m. Iš Latvijos miestų į misiją pateko Liepoja ir Ryga, iš Estijos – Tartu. Programoje dalyvaujančių miestų gyventojai sudaro 12 proc. visos Bendrijos populiacijos.
Iš viso programoje dalyvauti siekė 377 miestai, iš Lietuvos paraiškas teikė Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Alytus, Kėdainiai, Gargždai ir Visaginas.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja Agnė Petrošiūtė teigė, kad Tauragės miestas jau septynerius metus nuosekliai keliauja klimato neutralumo link. Pasak jos, keletas iš įgyvendintų iniciatyvų pavyzdžių: saulės fotovoltinės elektrinės ant biudžetinių įstaigų pastatų stogų, dviračių saugyklos mieste, vėjo jėgainių parkas ir nemokamas elektrinis viešasis transportas.
„Bet kai šnekame apie klimato neutralumą, pavienių veiksmų nebeužtenka“, – teigė A. Petrošiūtė.
Anot jos, savivaldybės, kurios pateko į Žaliųjų miestų misiją, įsipareigojo parengti klimato kontraktą – strategiją, kaip miestas pasieks klimato neutralumo iki 2030 m. Joje Tauragė ketina įvertinti dabartinę savo padėtį, kas sukelia daugiausiai taršos, parengti veiksmų planą ir investicijų planą, iš kokių lėšų bus finansuojami veiksmai siekiant ekologiškumo.
Visgi A. Petrošiūtė pabrėžė, kad Lietuvos savivaldybėms trūksta atsakingų žmonių, kurie koordinuotų klimato neutralumo ir tvarumo klausimus, koordinacijos trūksta ir centrinėje šalies valdžioje.
„Kažkas turi prisiimti atsakomybę už klimatui neutralius miestus. Kol kas mes susiduriame, kad to trūksta, kol kas mes beldžiamės į visų duris“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja.
Tačiau šiuo klausimu padėtis netrukus turėtų pasikeisti – nuo sausio mėnesio Aplinkos ministerijoje turėtų atsirasti darnaus vystymosi koordinatorius, kurs prižiūrės žaliųjų savivaldybių procesą.
Pasiūlė savivaldybėms receptą, kaip sumažinti taršą energetikos ir transporte
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) tarptautinis inovacijų ekspertas Tadas Kubilius tvirtina, kad šalies verslas greitai juda į priekį žalumo prasme. Pasak jo, įmonėms itin aktualu diegti naujas technologijas ir mažinti ŠESD.
„Viena, aplinkosauginis aspektas, kuris įmones priverčia eiti prie nulinės emisijos dėl Europos Komisijos direktyvų. Antra, tai prestižo ir konkurencingumo reikalas. Kuo daugiau sutaupoma ŠESD, tuo palaikoma stipresnė konkurencija tarp įmonių“, – teigė T. Kubilius.
Jis tvirtino, kad verslo patirtį savo iniciatyvoms gali perimti ir Lietuvos savivaldybėms. T. Kubilius pateikė pavyzdį, kokios iniciatyvos savivaldybės galėtų imtis. Pasak jo, šiuo metu taršiausi sektoriai – transportas ir energetika – ir jie abu gali būti įveiklinti tam, kad būtų mažinama tarša.
LPK atstovo tvirtinimu, savivaldybių centriniai šilumos tinklai galėtų tapti pagrindiniu elektros gamintoju iš saulės ir vėjo energijos ir užtikrintų reikalingos energijos žaliajam viešajam transportui kiekį. Taip, anot T. Kubiliaus, šilumos tinklai, pasistatydami vėjo ir saulės jėgaines, mažintų savo išmetamų ŠESD kiekį ir prisidėtų prie taršos mažinimo ne tik energetikos, bet ir transporto srityje.
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai dešimtimi netaršių autobusų, varomų lokaliai pagaminta žaliąją energija, galima per metus sutaupyti apie 1,5 tūkst. tonų ŠESD kiekio“, – sakė T. Kubilius.
Įtarus žvilgsnis į vėjo jėgainę – praeities liekana
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad pramonininkų siūloma idėja leistų ir gamtą saugoti, ir ateityje savivaldybėms sutaupyti reikšmingą kiekį biudžeto lėšų. Visgi jis pripažino, kad žmonės vis dar įtariai žiūri į atsinaujinančius energijos šaltinius.
„Mums reikia žmonėms parodyti tą gerumą, tą pigumą, atpigs elektra jiems visiems, tam, kad jie sutiktų. Šiandien pagrindinė problema yra vizualinė tarša. Nenori vėjo malūnų, nenori saulės.
Čia jau praeities liekana, kai sakome, kad tai gadina kraštovaizdį. Pasižiūrėkime, Vokietijoje visur palei kelią stovi saulės baterijos, <...> vėjo malūnai stovi pačiame Hamburgo mieste. Sukasi ir malonu“, – pasakojo jis.
V. Janulevičiaus tvirtinimu, dažniausiai įtariai į atsinaujinančius energetikos išteklius žiūri vyresnio amžiaus žmonės.
„Kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jam tai atrodo kaip kliuvinys. Kuo jaunesnis žmogus, tuo atrodo geriau“, – teigė LPK prezidentas.
