Šis elementas „juk sakėme, kad taip bus“ skambėjo daugelio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos posėdyje dalyvavusių politikų kalbose.
„Kodėl Lietuvos balsas yra girdimas? Todėl, kad mes visada kalbėjome panašiai. Mūsų pozicija nesusiformavo dabar, ji nesusiformavo 2022 m. vasario 24 d. Daugelio susiformavo dabar, mūsų – ne. Mūsų pozicija nesusiformavo nei 2014 m., mūsų pozicija nesusiformavo ir 2008 m., kai buvo užpultas Sakartvelas. Mes buvome nuoseklūs. Ir didelė nuoseklumo dalis gimė šitoje bendruomenėje, kuomet mes buvome ta partija, kuri daugelio juokui sakė, kad Rusija puls. Mes tą sakėme 30 metų. Mes nepasikliauname Rusija, mes manome, kad tai pavojinga kaimynė, kuri yra neatsikračiusi savo imperinio paveldo, o imperinis paveldas ją verčia žiūrėti į kaimynus, kaip į teritoriją, kuri galbūt galimai priklausytų jai. Mes tą jautėme, matėme, supratome ir mėginome įspėti. Ir buvome teisūs. 2008, 2014, 2022 metais esame lygiai ten pat čia ir mūsų nuoseklumas, aiškus ir yra mūsų stiprybė“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Panašios nuojautos skambėjo ir premjerės Ingridos Šimonytės kalbos, kurią šeštadienį konservatoriai sveikino pagaliau oficialiai tapus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nare.
„Dabar labai gerai pajutome, kokios buvo išmintingos praeities įžvalgos. Tas pats suskystintų gamtinių dujų terminalas, kuris, kaip kiekvienas iš jūsų prisimena, reikalavo gynimo kiekvieną mielą dieną nuo įvairių veikėjų, kurie teigė, jog čia labai kvailas projektas, jis labai brangiai kainavo, kodėl mes nepadarėme regioninio projekto, kodėl dar nediskutavome dar dvidešimt metų su kaimynais, kad galbūt galėtume pasidaryti ką nors pigesnio Lietuvai. Tiesą sakant, dabar tos kalbos yra nurimusios, dabar buvę premjerai nepasidalina, kas iš tiesų šitą projektą pradėjo“, – pastebėjo I. Šimonytė.
Bet premjerė netiesiogiai, neminėdama pavardės padėkojo buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui už tai, kad šis nenumarino suskystintų gamtinių dujų terminalo, o tęsė projektą, kurį pradėjo Andrius Kubilius.
„Šitos aplinkos fone labai išryškėja tai, kuo partija visada buvo stipri, bendruomenė buvo visada stipri, tai savo labai labai aiškiu nusistatymu, labai aiškiu pasiryžimu siekti kaip įmanoma didesnio rizikų mažinimo, rizikų dėl priklausomybės nuo įvairių autokratų, nuo jų užmačių, nuo kurių tikrai Lietuva yra prisikentėjusi, patyrusi įvairių „nuotykių“ ir nuostolių, netikėtų įvykių, sulūžusių vamzdžių ir taip toliau ir panašiai. Kas vieniems siunčia signalą, kad reikia prašyti, kažkaip pasiėmus kepurę tomis Šreko katino akytėmis žiūrint į akis sakyti, kad jau čia tu būsi geras ir kitaip nuolaidžiauti, bet tiek, kiek ši bendruomenė būdavo atsakinga už valstybę, būdavo pasirenkamas kitas kelias – mažinti riziką, kad mus apskritai galėtų kas nors spausti“, – sakė premjerė.
Tiesa, ji pastebėjo, kad daug kas nebuvo padaryta tada, kai turėjo būti padaryta, pavyzdžiui, Lietuva labai stokoja savo elektros generacijos. „Bet ši Vyriausybė su Dainiumi Kreiviu ir jo lyderyste per nepilnus dvejus metus, turbūt, sugebėjo padaryti tiek, kiek dvi Vyriausybės iki jos“, – neabejojo I. Šimonytė.
