Pernai ligonių kasos sulaukė 131 prašymo kompensuoti gydymosi išlaidas užsienyje. Palyginimui, užpernai jų buvo 91, 2020 m. – 109, 2019 m. – net 157 prašymai. Duomenų, kiek lietuvių gydytis į užsienio šalis vyksta susimokėdami iš savo kišenės, oficialiai nerenkama.
Apmokamų paslaugų – į kaimynines šalis
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėjos Ingos Ježerkauskaitės, Lietuvoje apdrausti asmenys medicininio turizmo paslaugoms gauti dažniausiai renkasi kaimynines šalis.
Daugiausiai prašymų už suteiktas paslaugas pernai sulaukta iš apsilankiusių Latvijoje – 61. Toliau rikiuojasi Lenkija (33), Vokietija (13).
„Dėl Slovakijoje ir Belgijoje patirtų išlaidų kompensavimo pateikta po 5 prašymus, dėl Estijoje – 4 prašymai, Ispanijoje – 3, Italijoje – 2, o Austrijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Liuksemburge – po 1 prašymą. Dažniausiai buvo kompensuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos“, – nurodė specialistė.
Paklausta, kokios paslaugos užsienyje yra populiariausios, specialistė nurodė, kad Į Latviją itin dažnai vykstama dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų, o į Lenkiją – dėl vaikų reabilitacinio gydymo. Tuo metu paslaugos, dėl kurių vykstama į Vokietiją, įvairuoja.
Ji kartu priminė, kad apdraustojo išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams kompensuojamos ta apimtimi, kokia už analogiškas paslaugas ar vaistus PSDF lėšomis mokama Lietuvoje.
„Didžiausia iš PSDF pernai išmokėta kompensacija pacientui siekė beveik 11 tūkst. eurų už stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, o mažiausia – 21 eurą – už ambulatorines paslaugas“, – portalui tv3.lt sakė I. Ježerkauskaitė.
Ieško, kur pigiau ar eilės mažesnės
Medicininio turizmo keliones organizuojančios agentūros „ABK Travel“ vadovė Liana Sokolova-Andruškevič pasakojo, kad dar viena tarp lietuvių populiari šalis ne tik atostogoms, bet ir gydymo paslaugoms gauti yra Turkija. Tačiau, kadangi ši šalis nepriklauso Europos Sąjungai, vykstantieji čia už visas gydymo paslaugas susimoka iš savo kišenės.
Pasak pašnekovės, sveikatos paslaugų į kitas šalis vykstama dėl kelių priežasčių. „Arba jie tokios paslaugos neranda Lietuvoje, arba jiems reikia už tai susimokėti, tai yra paslauga neteikiama iš ligonių kasų, tada žiūrima, kur tą galima atlikti pigiau. Kita priežastis – jei dėl tos paslaugos ilgai tenka laukti eilėse“, – vardijo ji.
Pasak L. Sokolovos-Andruškevič, lietuvius suvilioja tai, kad dalis paslaugų Turkijoje yra pigesnės nei Lietuvoje, priimtinas transportas, yra tiesioginiai skrydžiai, daug kam tai jau pažįstama šalis, nes čia dažnai atostogauja.
Per kelias dienas padaro išsamius tyrimus
Viena populiariausių sričių, dėl ko lietuviai veržiasi gydytis į Turkiją, yra odontologija, tačiau čia vykstama ir dėl kitokių paslaugų.
„Odontologija yra pakankamai brangi paslauga, ypač jei reikia daug procedūrų, susidaro didelės sumos ir kai skirtumas yra tūkstančiais, tada žmonės pasiryžta važiuoti į kitą šalį ir gydytis svetur. Kita populiari procedūra, dėl kurios į Turkiją plūsta žmonės iš viso pasaulio – plaukų persodinimo operacijos. Turkai vieni iš pirmųjų pradėjo tą daryti, tuo užsiima daugiau nei 15 metų, turi įdirbį.
„Yra žmonių, kurie Lietuvoje nenori laukti pusę metų, kol gaus visus tyrimus, tą pačią kompiuterinę tomografiją ir panašiai.“
Šią šalį žmonės renkasi ir dėl plastinių operacijų, kreipiasi ir dėl sudėtingų ligų, operacijų arba diagnostikos. Ten yra galimybė nuvažiuoti, susimokėti ir per tris dienas padaryti maksimalią diagnostiką, gauti atsakymus ir po 5–6 dienų išvažiuoti namo. Yra žmonių, kurie Lietuvoje nenori laukti pusę metų, kol gaus visus tyrimus, tą pačią kompiuterinę tomografiją ir panašiai“, – aiškino medicininio turizmo atstovė Lietuvoje.
L. Sokolovos-Andruškevič priminė, kad medicininis turizmas Turkijoje labai populiarus, nes yra remiamas valstybės: „Tai – tikslinė sritis, kur investuojama. Yra labai daug klinikų, gerų ligoninių, kitų įstaigų, kur orientuojamasi į užsienietį.“
Skirtumas – ir 10 tūkst. eurų
Paklausta apie lietuvių išleidžiamas sumas gydantis Turkijoje, pašnekovė teigė, kad maksimalios sumos gali būti milžiniškos, mat viskas priklauso nuo to, kas daroma.
„Bet jei lyginsime medicininių paslaugų sumas, pavyzdžiui, išplėstinės sveikatos patikrinimo, kai padaromas kraujo tyrimas, ultragarsas, ištiriama dėl moteriškų ligų – tokį patikrinimą galima padaryti per dieną ar dvi dienas ir visa tai gali kainuoti apie 1000 eurų. Kas įeina į patikrą, priklauso nuo ligoninės, tada kainos gali būti didesnės“, – aiškino ji.
Tuo metu protezuojant dantis kainos skirtumas gali susidaryti net 10 tūkst. eurų.
„Jei kalbame apie protezavimą cirkonio karūnėlėmis, vienos jos kaina Turkijoje, įskaičiuojant ir darbą, ir medžiagas, ir tyrimus, yra apie 200 eurų. Mažiausia kaina Lietuvoje yra 350 eurų, bet šiaip normali kaina yra 400 eurų ir brangiau. Tai jei mažiausiai reikia 10 karūnėlių, jau išeina 2000 skirtumas. Bet jei reikia protezuoti visą burną, kai žmonės būna visai ne dantų ir jiems reikia implantų, minimaliai 24 dantų, susidaro 10 tūkst. skirtumas“, – lygino L. Sokolovos-Andruškevič.
Nors kelionės ir apgyvendinimo išlaidos vykstant gydytis svetur yra paties žmogaus reikalas, pašnekovė nurodė, kad yra klinikos, kurios į gydymo paketą įtraukia ir apgyvendinimo išlaidas: „Kaip minėjau, jei žmogus važiuoja tvarkyti visą burną ir jo biudžetas 10–12 tūkst., tai tada dažniausiai būna taip, kad būna jau įskaičiuotos apgyvendinimo kainos. Bet ne visada, tai priklauso nuo klinikos.“
Nors kai kurias paslaugas Lietuvos piliečiai galėtų gauti Europos Sąjungos šalyse su kompensacija, pasirinkimą apsprendžia galutinė kaina.
„Pavyzdžiui, jei žmogus važiuoja darytis plastinę operaciją į Vokietiją, tegu jam ir priklauso finansavimas rekonstrukcinei operacijai, tačiau bendra jos suma gali siekti 30 tūkst. Bet Lietuva apmokės tik 15 tūkst., tai tą skirtumą žmogus turės apmokėti iš savo kišenės. Arba jis tai gali daryti Turkijoje, kur iš esmės visa procedūra kainuoja 12 ar 14 tūkst.
Tačiau viskas priklauso nuo paslaugos pobūdžio – jei žmogus gali gauti, pavyzdžiui, klausos aparatą ir iš valstybės kompensuojamų lėšų, ir dar arčiau – Lenkijoje, tai ten jį ir nukreipiame“, – pastebėjo L. Sokolovos-Andruškevič.
Grįžta ir nusvilę
Pašnekovė teigimu, per pandemiją vykstančiųjų gydytis svetur ne tai kad nesumažėjo, o net padaugėjo.
„Per karantiną net buvo žmonių pagausėjimas, nes čia buvo apsunkintas patekimas pas gydytojus arba jie bijojo likti vieni, kad jų niekas negalės aplankyti. Tuo metu Turkijoje leisdavo aplankyti pacientą per visas pandemijos bangas, čia kaip tik neįsivaizduojama, kaip galima būti ligoninėje be lydinčio asmens“, – pasakojo pašnekovė.
Ji teigė, kad šiuo metu lietuviai plūste plūsta gydytis dantų į Turkiją: „Dabar didžiulis bumas dėl dantų gydymo. Ir, nežinia, čia į gera ar bloga. Nes visko būna toje Turkijoje, į tai irgi reikia atkreipti dėmesį.“
Paklausta, ar turinti omenyje nepasisekusius atvejus, kai grįžus į Lietuvą tenka taisyti turkų medikų klaidas, L. Sokolova-Andruškevič neslėpė, kad žmonės tikrai yra nusvilę.
„Girdžiu apie tokius atvejus ir visiškai tuo tikiu. Turkai labai moka parduoti, pakviesti, jie labai svetingi, pasiūlo, kad sutiks, ir apgyvendins, užtikrina atvežimą, nuvežimą. Ir žmogui atrodo, kad viskas labai gerai ir sklandžiai, bet ne visada pasidomi gydytojo kvalifikacija, kas darys, kur darys, pamato pigią kainą ir viskas. O ką įdeda į burną ir ar reikėjo tą išvis daryti, atsiranda klausimų, kai jau grįžta namo ir supranta, kad skauda, negali valgyti.
Reikia suvokti, kad jei žmogus už 24 cirkonio karūnėles sumoka 2000 eurų, kartu šskaičiuojams atvežimas, apgyvendinimas ir visa kita, tai jau reikia galvoti. Iš tų įstaigų, su kuriomis bendradarbiaujame, net sulaukiame atsakymų, kad vienų ar kitų procedūrų nedarys, ypač jauniems žmonėms, sako, kad tokių dalykų nereikia, atkalbinėja, net nepriima. Nes normalus gydytojas visur yra normalus – ir Turkijoje, ir Lietuvoje, o kas nori pinigus nelabai kaip sąžiningai uždirbti, tie visada suranda būdų“, – konstatavo medicininio turizmo atstovė.
Kas gali kreiptis dėl išlaidų kompensavimo?
Lietuvos apdraustieji turi teisę gauti kompensuojamas planines sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje vadovaujantis dviem teisiniais mechanizmais.
ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje galima gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas, už jas sumokėti, o grįžus į Lietuvą kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, šioje valstybėje gautos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.
„Pacientai patys gali rinktis sveikatos priežiūros paslaugų tiekėją minėtose šalyse, – privačią ar viešąją įstaigą, susimokėti už paslaugas, o Lietuvoje – gauti kompensaciją. Svarbu žinoti, kad apdraustojo išlaidos tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuojamos, jei sveikatos priežiūros paslaugos gydymo valstybėje teikiamos pagal Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo, arba pagal gydymo valstybėje veikiančio sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo gydytojo siuntimą. Siuntimo nereikia, jei gydymo valstybėje teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos“, – paaiškino I. Ježerkauskaitė.
Apdraustojo išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams kompensuojamos ta apimtimi, kokia už analogiškas paslaugas ar vaistus PSDF lėšomis sumokama Lietuvoje.
Tiesa, ES šalyse medicinos paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau, todėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų. Sprendimą dėl apdraustojo išlaidų kompensavimo priima Vilniaus TLK sudaryta tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo komisija.
Prašymui pateikti turi metus
Norėdamas gauti kompensaciją, apdraustasis arba jo atstovas, ne vėliau kaip per vienus metus nuo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, vaistų ir medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių išdavimo valstybėje, kurioje gydėsi, TLK pateikia:
- rašytinį prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, parodydamas jį tiesiogiai atvykęs į TLK, arba asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, jei siunčia dokumentus paštu;
- medicinos dokumentus arba jų kopijas, įskaitant:
1. siuntimo (tęstinio siuntimo) kopiją, jei apdraustajam gydymo valstybėje buvo teikiamos specializuotos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
2. kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų bei receptų kopijas (jei prašoma kompensuoti vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių įsigijimo išlaidas);
3. jei apdraustajam kompensuojamieji vaistai ar medicinos pagalbos priemonės buvo išrašytos Lietuvos Respublikoje – 3 formos receptų (išimties atvejams), pagal kuriuos gydymo valstybėje šie vaistai ar medicinos pagalbos priemonės buvo išduotos, kopijas;
- finansinių dokumentų, įrodančių paslaugų apmokėjimo faktą, originalus.
„Kreipiantis kompensacijos labai svarbu turėti gydantis svetur naudotų vaistų receptų kopijas, nes jos reikalingos apskaičiuojant kompensaciją – kompensuojame tik už tuos vaistus, kurie yra mūsų šalies kompensuojamųjų vaistų kainyne.“
„Kreipiantis kompensacijos labai svarbu turėti gydantis svetur naudotų vaistų receptų kopijas, nes jos reikalingos apskaičiuojant kompensaciją – kompensuojame tik už tuos vaistus, kurie yra mūsų šalies kompensuojamųjų vaistų kainyne“, – pridūrė I. Ježerkauskaitė.
PSDF lėšomis nekompensuojamos išlaidos, susijusios su tarpvalstybine sveikatos priežiūra: kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo, vertimo išlaidos ir pan. Taip pat ir paciento mokesčiai ir priemokos, kuriuos jis sumoka gydymo valstybėje sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui ir pan.
Siunčia, ir kai visos gydymosi galimybės Lietuvoje išnaudotos
Be to, VLK nurodė, kad PSDF lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų Lietuvos pacientų planinis gydymas taip pat gali būti organizuojamas užsienyje, jei pacientas siunčiamas į užsienį gauti tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios toje užsienio valstybėje yra įtrauktos į socialinio sveikatos draudimo lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, ir jei yra bent viena iš šių sąlygų:
- Lietuvoje atitinkamos ar tokios pat veiksmingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF lėšomis, tačiau dėl paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos eigos negali jam būti suteiktos Lietuvoje laiku;
- Lietuvoje visos ištyrimo ir gydymo galimybės yra išnaudotos, o užsienyje taikomas gydymo metodas efektyviai paveiktų paciento sveikatos būklę sukeliančius patogenezinius veiksnius (lemiančius klinikinę ligos eigą) ir pailgintų paciento gyvenimą ir (ar) sumažintų neįgalumą (ar neleistų neįgalumui atsirasti ar didėti).
Sprendimą dėl paciento siuntimo konsultuoti, gydyti ir (ar) tirti užsienyje priima VLK direktoriaus įsakymu sudaryta Sprendimų dėl pacientų gydymo užsienyje priėmimo komisija.
„Priėmusi teigiamą sprendimą siųsti pacientą konsultuoti, gydyti ir (ar) tirti į užsienį, VLK išduoda dokumentą S2, kurio pagrindu pacientas gali gauti planines medicinos pagalbos paslaugas ES šalyse, Norvegijoje, Lichtenšteine, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje (toje gydymo įstaigoje, kuri yra nurodyta dokumente S2)“, – paaiškino VLK specialistė.
Asmenims, pateikusiems šį dokumentą užsienio šalies gydymo įstaigai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos tos užsienio šalies teisės aktų nustatyta tvarka – tarsi tie asmenys būtų apdrausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu toje šalyje.
Taip pat primenama, kad Lietuvos piliečiai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, užsienyje gali gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, pateikę Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba jai prilygstantį sertifikatą. Laikinai viešint tai galioja visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK).
