Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kad ruošdamasi reformai SAM kartu su Valstybine ligonių kasa ėmėsi iš naujo apibrėžti kriterijus, kuriuos atitikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugos gauna apmokėjimą už paslaugas.
Tai apibrėžiančiame Vyriausybės nutarimo projekte buvo numatyta, kad jei praėjus 3 metams nuo įkūrimo, šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga turėtų mažiau nei 1200 prirašytų draustų pacientų, apmokėjimo negaus. Tiesa, tai nebūtų taikoma Kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.
Ministerija argumentavo, kad šiandien stebimi dideli netolygumai tarp įstaigų ir jų turimo prisirašiusių pacientų kiekio. Pažymima, kad pokyčių reikia paslaugų kokybei gerinti, juo labiau pradėjus dirbti šeimos gydytojo komandoms jas mažesnėje apylinkėje išlaikyti taptų sudėtinga.
Kilus dideliam medikų pasipiktinimui tuo metu ministerija žadėjo, kad nutarimo projektą peržiūrės. Vis tik naujoje jo redakcijoje, nors ir kiek pakeistas, šis punktas kol kas liko.
Prieš kelias savaites pristatydama naujausią dokumento redakciją VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva nurodė, kad yra pakoreguota formuluotė. Pagal ją, ne mažiau 1200 prirašytų gyventojų asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų turėti savo veiklos adresais vienoje savivaldybėje, o ne vienu veiklos adresu, kaip buvo numatyta prieš tai.
Taip pat numatytas vėlesnis įsigaliojimo laikas – nuo 2026 m. sausio 1 d. Tiesa, galutinis nutarimo projektas dar derinamas ir patvirtinti Vyriausybei nebuvo pateiktas.
Išnyks arba turės teikti mokamas paslaugas
Šeimos gydytojai teigia, kad tokie pakeitimai – tik kosmetiniai ir nesprendžia esminio klausimo, todėl visos mažos įstaigos, kurios turės (kad ir per kelis veiklos adresus vienoje savivaldybėje) mažiau nei 1200 pacientų, bus priverstos užsidaryti arba teikti tik mokamas paslaugas.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos šeimos gydytojų kolegija jau įteikė raštą SAM dėl nepritarimo ruošiamiems pakeitimams. Jame teigiama, kad tokiu būdu bus pažeistos prie minėtųjų įstaigų priregistruotų pacientų teisės laiku gauti reikalingas pirminio lygio paslaugas.
Kriterijų neatitinkančiai įstaigai nutraukus šių paslaugų teikimą, turės būti organizuotas šių gyventojų perregistravimas į kitas įstaigas. „Tai reiškia, kad taip bus didinamas jų darbo krūvis. Kraštutiniu atveju, jei ši užsidariusi įstaiga buvo vienintelė mažesniame miestelyje, išvis būtų atimama teisė pacientui gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigiame rašte.
Pažymima, kad siekiant mažinti krūvius šeimos gydytojams dėl netolygaus pacientų skaičiaus pasiskirstymo skirtingose įstaigose labai aktualu, kad pacientai turėtų teisę ir galimybę prisirašyti prie arčiausiai jų gyvenamosios vietos esančio šeimos gydytojo.
„Savarankiškos nedidelės pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos dažniausiai įsikūrusios arčiausiai gyventojų – ar tai būtų didžiųjų miestų gyvenamieji rajonai, ar nedidelės Lietuvos gyvenvietės. Tad remiantis vien šiuo rodikliu bus ne tik sumažintas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, bet ir pasiektas priešingas efektas t. y. nutolus paslaugai pacientai pradės naudotis skubios pagalbos skyriais juos bereikalingai apkraunant“, – pažymi šeimos gydytojai.
Valstybė privers įstaigas nepatogiai nutolti
Paklausta, kaip vertina tokius SAM užmojus ir kas po pokyčių lauks pacientų ir pačių tokiose įstaigose dirbančių medikų, šeimos gydytoja, vienos privačios Vilniaus gydymo įstaigos vadovė žodžių kišenėje neieškojo.
„Graudi ir liūdna kartais ta valstybės rūpesčio imitacija žmogumi. Nors juridiniai aktai skelbia, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kitaip tariant – savo šeimos gydytoją, bet rūpestinga valstybė užsimojo padaryti taip, kad 102 Lietuvos mažosios ambulatorijos ir privatūs kabinetai užsidarytų, o pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos privestinai nepatogiai nutoltų“, – dėstė ilgametę patirtį turinti medikė, prašiusi neįvardyti jos asmenybės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).
Jos tvirtinimu, vien Vilniuje tokių mažų uždarytinų šeimos gydytojo kabinetų yra 10, nepaisant to, kad aptarnaujant mažą kiekį pacientų, jiems puikiai pavyksta atitikti visus Akreditavimo tarnybos ir VLK keliamus reikalavimus.
„Ir kas svarbiausia – jų pacientai, jau kelios kartos pacientų, yra patenkinti savo šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis. Kitaip tiesiog pasinaudotų konstitucine teise išeiti trenkus durimis.
„Rūpestinga valstybė užsimojo padaryti taip, kad 102 Lietuvos mažosios ambulatorijos ir privatūs kabinetai užsidarytų, o pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos privestinai nepatogiai nutoltų.“
Bet šitas duris gali užkalti valstybės sprendimu. Ir to užmojo priežastys yra labai paprastos – šita smulkmė niekaip pati neišnyksta, su jais reikia nuolat sudaryti sutartis ir netgi kartais regisi, kad čia yra visos griūnančios sistemos bėda. Kai kurie maži privatūs kabinetai jau trisdešimt metų teikia paslaugas ir galo nematyti.
Bet Sveikatos apsaugos ministerijai trūko kantrybė – įveskime skaičių 1200! Su turinčiais mažiau negu 1200 prisirašiusiųjų, ligonių kasos tiesiog nebesudarys sutarčių. Neva tai tos mažosios neatlaikys didelės reformos iššūkių ir negalės teikti kokybiškų paslaugų, nes nesuformuos šeimos gydytojo komandos!“ – neslėpdama emocijų komentavo šeimos gydytoja.
Prisimena panašų pasikėsinimą į mažus kabinetus
Pasak jos, žinant ligonių kasos bazines kainas ir viską paskaičiavus nelabai tą komandą pavyktų suformuoti ir turint 3000 prisirašiusių gyventojų.
„Pagal eilinės, šitos, paskutinės reformos nuostatas šeimos gydytojo komanda turės būti didelė: jau šiais metais vienam šeimos gydytojui biurokratinę naštą turi padėti nešti 2,10 komandos nario, o 2030 metais – net 3,80!
Kaip su tuo susidoros net didžiosios poliklinikos, jau dabar dirbančios nuostolingai, reformų kūrėjams nerūpi. Be to niekas nebekalba apie šeimos gydytojo apylinkės dydžio lubas. Kiek šeimos gydytojo apylinkėje turi būti prisirašiusiųjų, kad jie laiku gautų kokybiškas medicinines paslaugas – 1500 ar 2000?“ – svarstė pašnekovė.
Pasak šeimos gydytojos, panašu, kad reiks imituoti kokybiškų paslaugų teikimą ir tai daryti reiks vis daugiau ir daugiau.
„Daugiau koduoti, daugiau pažymų išduoti, daugiau siuntimų siuntimams išrašyti, daugiau ataskaitų formuoti. Galimai sugrįš ir pažymos už praleistas pamokas ir dar prisidės rūpestis pacientų pavėžėjimu.
„Problema yra tai, kad tie kabinetai dirba, padeda ir gelbsti žmones, bet žmonės pyksta teisėtai, nes tokios įstaigos gali sudaryti sutartį laboratoriniam ištyrimui, dėl konsultantų, tai yra negerai. Žmonės po to ir pyksta, kad vietoje negauna konsultacijų“, – problemų įžvelgė A. Matulas.
Suprantamas ministerijos noras didinti komandos narių skaičių, esant nepakankamam šeimos gydytojų skaičiui ir vis didėjant tiesiog raštvedybos paslaugoms, kurias gali atlikti komandos nariai“, – ironizavo ji.
Šeimos gydytoja svarstė, iš kur valstybėje atsiras tiek bendrosios praktikos slaugytojų, kineziterapeutų, atvejo vadybininkų, apylinkės administratorių, socialinių darbuotojų ar sveikos gyvensenos specialistų: „Ar nebus taip, kad šita išpūsta šeimos gydytojo komanda nebegalės atsakyti žmogui į klausimą – o kas man išims įsisiurbusią erkę iš tos vietos, kur pats nepasiekiu?“
Pašnekovė priminė, kad panašus pasikėsinimas į šeimos gydytojo institucijos apraišką – mažus kabinetus – jau buvo prieš gerus 20 metų.
„Tada nepavyko. Ar pavyks dabar – priklausys nuo privačių įstaigų, savivaldybių ir pačių pacientų požiūrio. Juridinio požiūrio. Nes teisinėje valstybėje vargu ar iš lubų nuleistas vienas, atsietas nuo logikos, niekuo neparemtas skaičius gali užkirsti piliečiui teisę gauti paslaugas. Bus įdomu. Advokatai jau trina rankomis“, – konstatavo medikė.
Daugiau matytų kaip rekomendaciją
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tvirtino taip pat nepalaikantis reikalavimo dėl konkretus 1200 pacientų rodiklio, nors ir konstatavo, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigų stambinimo reikia.
„Ta riba yra diskutuotina, apie tai svarstysime ir komitete, galvosime, kaip padaryti lankstesnę sistemą. Galbūt šis skaičius galėtų būti kaip rekomendacinis. Nes norint, kad rajonuose išliktų ambulatorijos, tai ten retai kur rasi tokį prisirašiusiųjų skaičių – yra 800–900. Manau, kad tai yra pakankamas skaičius.
Problema gal yra dėl kabinetų, prie kurių yra prisirašę 50, 100 žmonių. Čia kalbu ir apie privačių įstaigų steigimąsi, kurios iš esmės neturi jokių galimybių pacientą ištirti, o tik užsiima receptų rašymais ir siuntimais konsultuotis“, – kalbėjo jis.
Seimo narys čia priminė situaciją, kad kai ministerija paragino išduoti vos ne visus talonus pas gydytojus konsultantus, dideliuose miestuose užsipildė kelių mėnesių talonai per dvi dienas.
„Didžioji dauguma – tai žmonės su siuntimais iš mažų poliklinikų, mažų kabinetų, mažesnių rajonų, kuriuose nėra gydytojų specialistų. Problema yra tai, kad tie kabinetai dirba, padeda ir gelbsti žmones, bet žmonės pyksta teisėtai, kad vietoje negauna konsultacijų. Nes tokios įstaigos gali sudaryti sutartį su kita įstaiga laboratoriniam ištyrimui, dėl konsultantų, tai yra negerai.
Mūsų gi tikslas, kad šeimos gydytojas būtų, 5–6 pagrindiniai gydytojai konsultantai būtų prieinami visoje Lietuvoje, visuose regionuose. O tada tik jau su sunkesnėmis problemomis būtų važiuojama į didesnių miestų centrus“, – aiškino jis.
A. Matulo aiškinimu, toks pavyzdys, kai iš mažesnių įstaigų žmonės – ir tie, kurie turėjo siuntimus, ir dar kurie tik ketino juos gauti – susirašė konsultacijoms trims mėnesiams į priekį, sukėlė prie didžiųjų miesto poliklinikų prisirašiusiųjų pyktį.
„Jie klausia, kam tada jie čia prisirašę, jei siuntimus gauna tik po kelių mėnesių, kai praeis prisirašiusieji iš visos Lietuvos. Šią problemą bandoma spręsti galbūt suvienodinant reikalavimus, gal kiek stambinant šeimos kabinetus, kad jie galbūt arba kooperuotųsi su šalia esančiais, arba pasirašytų bendradarbiavimo sutartis.
Tai yra viena iš pertvarkos esmių – jei viena įstaiga rajone turi vieną ar kitą konsultantą, kad ten pirmiausia būtų žmonės nukreipiami, o ne aklai konkuruotų. Ligoninės turi puikias laboratorijas, bet iš privataus kabineto atėjusiems kažkodėl tyrimų nedaro, nes mato konkurentą. Tai šis gyvulių ūkis turi būti išnaikintas. Atsiranda galimybė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kad žmogui būtų paprasčiau“, – aiškino Sveikatos reikalų komiteto narys.
Iš SAM – pažadai šeimos medicinai
SAM savo ruožtu pažymi, kad šeimos medicinai – gydytojo komandos paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti – numatomos nemažos investicijos, taip pat ketinama ruošti daugiau specialistų.
„Atsižvelgdami į gerąją ES valstybių narių patirtį, numatome tobulinti šeimos gydytojo komandos paslaugų organizavimą, didinti apmokėjimą, gerinti šių paslaugų prieinamumą. Šiuo metu skiriame didelį dėmesį skubiosios medicinos pagalbos organizavimo ir teikimo pagal šeimos gydytojo komandos kompetenciją klausimui. Šį klausimą išsamiai apsvarstysime su šeimos gydytojų ir pacientų organizacijomis, bendradarbiaudami rasime geriausius sprendimus, parengsime atitinkamus teisės aktų pakeitimus ir apie juos informuosime visuomenę“, – portalui tv3.lt yra pažymėjusi ministerija.
Be kita ko, nurodoma, kad, planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimą, daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų žadama skiriama toms specialybėms, kurių Lietuvoje trūksta. Pasak SAM, šeimos medicina yra vienas iš prioritetų: 2023–2024 mokslo metais daugiausiai valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros studijų vietų skirta būtent šeimos medicinai – 80 vietų iš 365.
Plačiau apie laukiančią sveikatos įstaigų reformą – pokalbis su ministru Arūnu Dulkiu:
