Koronavirusas COVID-19

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį griežtai sukritikavo Europą dėl „nepriimtinai lėtos“ vakcinacijos nuo pandeminio koronaviruso ir sakė, kad Senajame žemyne išaugęs sergamumas COVID-19 „kelia susirūpinimą“.   „Vakcinos yra geriausias būdas įveikti šią pandemiją... Tačiau vykdomas skiepijimas šiomis vakcinomis yra nepriimtinai lėtas“ ir „prailgina pandemiją“, sakė PSO Europos skyriaus direktorius Hansas Kluge.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 147 žmonės, antrą – 6654, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. BNS skaičiavimais, tai didžiausias per parą iki šiol paskiepytų žmonių skaičius. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 349 tūkst. 571 asmuo, abiem – 165 tūkst. 716. Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, 577 tūkst. 565 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 515 tūkst.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja apie nustatytą dar vieną koronaviruso SARS-CoV-2 protrūkį audinių ūkyje. Ketvirtas šios ligos židinys patvirtintas Radviliškio rajone, Bružių kaime esančioje audinių fermoje (7,6 tūkst. audinių). SARS-CoV-2 virusas šiame ūkyje laikomoms audinėms patvirtintas kovo 31 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus atrinktus 5 audinių mėginius (4 teigiami). Liga diagnozuota per 10 mėn. amžiaus patelėms.

Vyriausybės sprendimu abiturientai įgijo pirmumo teisę skiepytis nuo koronaviruso. Kodėl svarbu, kad kuo greičiau ir kuo daugiau abiturientų pasiskiepytų, kovo 30 d. nuotolinėje diskusijose aiškinosi ir į abiturientų klausimus atsakė Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė, atlikėjas, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Klėja Merčaitytė bei Visagino „Atgimimo“ gimnazijos istorijos mokytoja Eleonora Dutkevičienė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po du mirusiuosius priklausė 60–69 metų ir 90–99 metų grupėms, vienam mirusiajam buvo nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Vakcinų kiekiai, kuriuos Lietuva gaus antrąjį ketvirtį, yra pakankami paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių, todėl objektyvių priežasčių neįgyvendinti šio tikslo nėra, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja, nors vakcinavimo tempai ir auga. Velykų laikotarpis, kaip sako ir pati premjerė, bus tikras išbandymas. Ar sugebėsime suvaldyti COVID-19 plitimą šventiniu laikotarpiu? Profesorius Mindaugas Stankūnas trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis. Anot jo, dabar viskas yra mūsų rankose. „Vakar dar kartą juos (epidemiologinės raidos scenarijus, – aut. past.

Ketvirtadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 869 COVID-19 atvejai ir 8 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 339,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 217 tūkst. 5 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 9 tūkst. 310 asmenys. Pasveikusiųjų – 199 tūkst.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, tik nuo visuomenės elgesio artėjantį savaitgalį priklausys, ar po Velykų bus galima atverti renginius bei kai kuriuos verslus, ar tik dar labiau užsidaryti. Ministrė pirmininkė taip pat atskleidė, jog gegužės antrojoje pusėje numatoma gauti didesnius vakcinos kiekius ir vakcinaciją vykdyti keletu krypčių vienu metu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia sistemą, kuri leistų centralizuotai stebėti, kiek vakcinos dozių šalyje utilizuojama, tačiau leisti gyvų eilių skiepytis nepanaudotais likučiais kol kas neplanuoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su savivaldybių atstovais aiškinsis, kaip nuo COVID-19 planuojama skiepyti žmones per Velykas. Apie tai valstybės vadovas kalbės su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi, pranešė Prezidentūra. Premjerės Ingridos Šimonytės duomenimis, šią savaitę savivaldybėms iš viso bus paskirta daugiau negu 130 tūkst. vakcinos dozių.

Sveikatos apsaugos ministro atnaujinta prioritetinės skiepijimo eilės tvarka toliau kelia nesutarimų. Audrina ne tik pykčiai, kad keliaujančiuosius į „Euroviziją“ skiepijama pirmiau nei policijos pareigūnus. Savo skiepo eilės sulaukia ir ne visi į didesnę rizikos grupę patenkantys onkologiniai pacientai. Dar sausio mėnesį pradėję kilti į kovą dėl to, kad būtų skiepijami prioriteto tvarka, onkologiniai pacientai šiandien jau švenčia mažą pergalę.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad Vyriausybė karantino režimo pakeitimus svarstys tik po Velykų, dalis visuomenės išreiškė nepasitikėjimą valdžia ir didžiulį nuovargį. Kada galima tikėtis karantino pabaigos ir pradėti gyventi laisviau? Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Aurelijus Veryga ir Linas Slušnys. Ponas Aurelijau, karantinas dar yra, o kadangi Velykos jau ant nosies, iš tikrųjų dar jį ir tęsime, ir per Velykas visi susilaikysime namuose.

COVID-19 buvo trečia dažniausia mirties priežastis Jungtinėse Valstijos 2020 metais, rodo trečiadienį paskelbti preliminarūs JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenys. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų mirė maždaug 690 tūkst. gyventojų, 598 tūkst. mirusiųjų sirgo onkologinėmis ligomis, o 345 tūkst. mirčių siejamos su COVID-19, skelbiama naujoje ataskaitoje.

Balandžio antroje pusėje gavus „Johnson & Johnson“ vakcinų nuo COVID-19, jomis pirmieji gali būti skiepijami diplomatai, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Visi suprantame, kad yra išvykstančiųjų grupės, pavyzdžiui, išvykstantys, besirotuojantys diplomatai – užtikrinti jų vakcinavimą dviem dozėmis yra sudėtinga, tai būtent šiai grupei ši vakcina yra pati patraukliausia“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos kanclerė.

Švietimo sektoriaus darbuotojai įtraukti į aukštus prioritetus siekiant kuo anksčiau atverti švietimo įstaigas, tačiau kada tai įvyks, priklausys nuo imunizacijos lygio, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Tirdami besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba jau ja persirgusius pacientus gydytojai pasakoja galintys ankstyvoje stadijoje aptikti ir tokias sunkias ligas kaip vėžį. „Skirdami krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją, aptinkame plaučių ligų, kurių simptomų pacientai dar nejaučia“, – sako VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Bendrovė „Pfizer“ pareiškė, kad jos ir bendrovės "BioNTech" platinama vakcina nuo „COVID-19“ yra saugi ir gerai apsaugo vaikus nuo 12 metų. Šis trečiadienį paskelbtas pranešimas yra žingsnis, galintis priartinti prie šios amžiaus grupės skiepijimo prieš kitus mokslo metus. Dauguma vakcinų nuo COVID-19 yra naudojamos skiepyti suaugusiesiems, kurie priklauso didesnės rizikos grupei.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinavimo ekspertai, atlikę tarpinę dviejų kiniškų vakcinų nuo koronaviruso klinikinių tyrimų duomenų analizę, nustatė, kad jos yra „saugios ir gana veiksmingos“, bet paprašė pateikti daugiau duomenų. Kinijos farmacijos bendrovės „Sinovac“ ir „Sinopharm“, kurių sukurtos vakcinos nuo COVID-19 jau naudojamos keliose šalyse, pateikė informacijos PSO, prašydami leisti naudoti šiuos preparatus ekstremalios padėties sąlygomis.

Netikėtai užklupusi sunki COVID-19 ligos forma pareikalavo iš Antano daug jėgų. Vyras prisimena, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto gruodžio pradžioje, kai pakilo temperatūra ir pradėjo skaudėti kūną. „Dėl plaučių uždegimo atsidūriau ligoninėje ir ten praleidau beveik mėnesį, – prisimena Antanas. – Net ir įveikus šią klastingą ligą, mano savijauta buvo prasta, nusilpau, negalėjau nuryti nei maisto, nei vandens, neprakalbėjau.

Lietuvos advokatai ragina juos nuo COVID19 skiepyti ta pačia tvarka kaip ir teisėjus, kurie atsidūrė prioriteto sąraše, kartu neužmirštant prokurorų bei tyrėjų. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS sakė, kad dėl advokatų skiepijimo į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi dar gruodžio pabaigoje, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Jo teigimu, sąraše išskirti tik teisėjus, užmirštant kitus teisminės valdžios pareigūnus, būtų neteisinga.

Įvažiuojant į Lenkiją reikia turėti neigiamą COVID-19 testo rezultatą – apie tai kaimyninės šalies pasieniečiai informavo Lietuvos pareigūnus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak Lenkijos pareigūnų, asmuo, vykstantis į jų šalį jūros keliu reguliariais keltų reisais, taip pat sausumos keliais su Čekija, Lietuva, Vokietija ir Slovakija bet kokia transporto rūšimi arba pėsčiomis, privalo turėti neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymo nuostatos dėl profesijų, kurių atstovai gali būti skiepijami prioriteto tvarka, bus keičiamos dar ne kartą. Tai ministrė pirmininkė sakė atsakydama į žurnalistų klausimus apie situaciją, kai Lietuvos teisėjai gavo Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kad jie gali būti skiepijami prioriteto tvarka, nors ir nėra tiesiogiai įvardyti kaip prioritetinė grupė ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Velykų savaitgalis vakcinavimo centrams gali būti „karštas“, mat artimiausiu metu laukiamas dar neregėtas COVID-19 vakcinų kiekis. Šia žinia pasidalinusi premjerė Ingrida Šimonytė vylėsi, kad su vakcinų kiekiu bus susitvarkyta. Ministrė pirmininkė informavo, kad pagrindinis laukiantis iššūkis – efektyviai sunaudoti gaunamas vakcinas.

Šventinį savaitgalį be reikalo palikti savo savivaldybę gali būti sudėtinga. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praneša apie sustiprintas pareigūnų pajėgas ribojant gyventojų judėjimą. Gyventojų judėjimo ribojimas galioja iki balandžio 6 dienos 24 val. „Yra nuspręsta, kad šiam savaitgaliui ypatingai bus ruošiamasi. Bus skiriamos ypatingos pastangos ir dėmesys. Judėjimo ribojimams užtikrinti bus pasitelkta daugiau nei 3,3 tūkst. pareigūnų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad šiuo metu svarstoma, kaip galėtų veikti imuniteto pasas, nurodantis, kad asmuo turi imunitetą nuo COVID-19. Svarstoma, kad asmenims su tokiais pasais būtų galima atlaisvinti daugiau veiklų. „Pagrindinis klausimas yra dėl kriterijų. Tai yra, kokią būklę žmogaus galime mes užfiksuoti, kad tas žmogus yra saugus epidemiologiniu požiūriu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad situacija dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje tebelieka sudėtinga. Jos teigimu, tai, kaip toliau atrodys karantinas, priklausys nuo to, kaip gyventojai sutiks Velykas. „Patys puikiai matote iš skaičių, kad labai gerų žinių nėra. Situacija yra daugiau mažiau tokia pati, kokia buvo vakar ir užvakar. Atvejų skaičius aplink Vilnių ir savivaldybėse Rytų Lietuvoje toliau kyla. Kitose savivaldybėse situacija šiek tiek geresnė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl įsigaliojo judėjimo ribojimai. Iki pat balandžio 6 d. Lietuvoje policija kontroliuos įvažiavimus į miestus ir savivaldybes. Tad ko per Velykas imsis policija, kad užtikrintų taisyklių laikymąsi? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Arūnu Paulausku ir policijos profsąjungos vadove Roma Katiniene.

Nenumaldomai artėjant brandos egzaminams, abiturientai susiduria su dideliu stresu. O kur dar pandemijos keliama įtampa. Visai neseniai paaiškėjo, kad abiturientai gali nuo Covid-19 skiepytis prioritetine tvarka, tačiau, panašu, kad skiepo bent jau dalis abiturientų bijo, mat jų galvose – krūvos neatsakytų klausimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) surengė diskusiją, kurios metu atsakė į abiturientams kylančius klausimus dėl vakcinavimo.

Nuo vakcinacijos pradžios Lietuvoje registruota 1612 nepageidaujamų reakcijų, 71 iš jų sunkios. Taip pat 11 žmonių po vakcinacijos mirė, fiksuoti 5 tromboembolijos atvejai, tačiau tai nesiejama su skiepo poveikiu. Seimo sveikatos reikalų komitetui aptariant dabartinę vakcinacijos eigą Sveikatos apsaugos ministerijos Jurgita Grebenkovienė kanclerė pateikė ir naujausius duomenis apie nepageidaujamas reakcijas į skiepą.

Lietuvos teisėjams gavus Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kad jie gali būti skiepijami nuo COVID-19 prioriteto tvarka, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas sako manantis, kad tokių išimčių turėtų būti kuo mažiau.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame tikinama, kad Velykų savaitgalį Lietuvoje bus sustiprinamos policijos pajėgos. Prie patikros postų policijos pareigūnų bus daugiau, galimi patikrinimai ir traukiniuose. O vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame pakartoja, jog pajėgos bus stiprinamos. Ji taip pat užsiminė, kad dėl judėjimo ribojimų bus prašoma pratęsti žieminių padangų sezoną.

Merams prašant Sveikatos apsaugos ministerijos daugiau laisvės panaudojat COVID-19 vakcinos likučius, pats ministras teigia, kad šis klausimas taps aktualesnis prasidėjus masinei vakcinacijai. Jo teigimu, dabar tai neretai yra organizacinių procesų pasekmė. Nepaisant pakoreguotos skiepijimo tvarkos ir galimybės pasirinkti vakciną, „AstraZeneca“ skiepai vis dar lieka mažiausiai paklausūs. Dėl to dalis savivaldybių priversti vakcinas tiesiog utilizuoti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad situacija dėl koronaviruso SARS-CoV-2 audinių ūkiuose dar nerimsta. Naujas židinys nustatytas audinių fermoje Lazdijų r. Kuklių kaime, kur buvo auginama beveik 12 tūkst. audinių.

Praėjusią savaitę buvo likusios nepanaudotos 19 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozės, bet leidus laisviau pereiti prie žemesnių prioritetinių grupių šio preparato naudojimas atsistatė, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose  postuose. Prie policijos prisijungs kitos viešojo saugumo tarnybos. Taip bus siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių bei tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių. Policijos pareigūnai taip pat skirs daugiau dėmesio susibūrimams viešose erdvėse, tikrins vykstančius keleiviniais traukiniais.

Lietuva gali džiaugtis, kad pernai nuo COVID-19 pandemijos finansiškai nukentėjo mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad atsikvėpti dar anksti – nerimą kelia didžiulis nedarbo lygis ir rekordinė Lietuvos skola. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Joje apžvelgta, kaip pernai sekėsi Lietuvos ekonomikai, kokios ir kiek žalos ji patyrė.

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į sveikatos apsaugos ministrą dėl susiklosčiusios situacijos sveikatos įstaigose, kuomet žmonėms neleidžiama aplankyti mirštančių ar sunkiai sergančiųjų artimųjų. „Sulaukiau Lietuvos žmonių prašymų padėti aplankyti gydymo įstaigose mirštančius, sunkiai sergančius artimuosius.

Tolygiai pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui ekspertai jau kurį laiką kalba apie trečiąją koronaviruso bangą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad šalis, panašu, juda atgal į juodąją zoną, tačiau situaciją keisti gali efektyvi vakcinacija ir testavimas. Seimo sveikatos reikalų komitete pristatydamas aktualiausią COVID-19 pandemijos situaciją ministras įvardijo keturis pagrindinius „bėgikus“, nulemsiančius epidemijos eigą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 60 iki 69-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 70–79 metų, 80–89 metų ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirmą vakcinos dozę paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925. Į Lietuva gautos 642 tūkst. 365 vakcinos dozės, 565 tūkst. 765 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 495 tūkst.

Trečiadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 853 COVID-19 atvejai ir 7 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 328,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 216 tūkst. 119 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 9 tūkst. 198 asmenys. Pasveikusiųjų – 199 tūkst.

Karštosios koronaviruso linijos 1808 atstovai pastebi išaugusį besitestuojančiųjų dėl COVID-19 skaičių. Kaip LRT radijui trečiadienį sakė karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė, tyrimų per pastarąsias dvi dienas gerokai išaugo dėl Vyriausybės išplėsto sąrašo, kas gali ir turi atlikti profilaktinius COVID-19 tyrimus norėdamas dirbti, į tai mobilieji punktai reaguoja didindami tyrimų apimtis.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį spręs dėl „Litexpo“ parodų centro patalpų nuomos gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19. Sprendimo projekte numatyta, kad beveik 4,7 tūkst. kv. metrų ploto salės Laisvės projekte būtų nuomojamos 3-6 mėnesiams, su galimybe pratęsti nuomą dar pusmečiui. Kaip BNS sakė Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, Lietuvai rengiantis priimti didesnes vakcinų siuntas, vien „Litexpo“ patalpose per dieną planuojama paskiepyti apie 6 tūkst. vilniečių.

Karantino atlaisvinimų nesulaukiantis verslas merdėja. Renginių organizatoriai skaičiuoja nuostolius, atšaukia vasaros renginius, uždarinėja sales. Vyriausybė su sveikatos ekspertais diskutuoja, kaip galėtų atrodyti tolimesnis ribojimų laisvinimas, tačiau iki Velykų pabaigos karantino taisyklių keisti nežada. Anot sveikatos ekspertų, apie ženklesnį ribojimų švelnėjimą galbūt bus galima kalbėti pirmoje vasaros pusėje.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo išaiškinimo, ar persirgusiems COVID-19 asmenims gali užtekti vieno skiepo, kai kurie šalies infektologai šiuo metu siūlo užsiimti daug aktualesniais klausimais. Anot profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, tokios diskusijos visiškai neracionalios, kai penktadalis pakviestųjų skiepytis tiesiog neatvyksta.

Sąmokslo teorijomis tikintys ar logiško mąstymo įgūdžių neišvystę lietuviai dalinasi vaizdais neva medicininėse kaukėse galima aptikti juodų, plika akimi nematomų, į kirminus panašių, judančių siūlų, kurie, pasak sąmokslininkų, patenka į žmonių plaučius ir kitus kūno organus ir ten dauginasi.   Tokiais vaizdais dalinasi ir kai kurie Seimo nariai. Mokslininkai sako, kad niekaip kitaip, tik kaip kliedesiais to pavadinti negalima.

Vokietijoje bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso įprasta tvarka bus skiepijami tik 60 metų ir vyresni žmonės, antradienį nutarė žemių vyriausybių ministrai. Jaunesnių asmenų skiepijimą šiuo preparatu buvo nuspręsta riboti gavus pranešimų apie naujus pavojingus kraujo krešulių susidarymo atvejus paskiepytiems žmonėms. Žmonės iki 60 metų galės pasirinkti būti paskiepyti šia vakcina, bet tik po „konsultacijos su vakcinavimą vykdančiu gydytoju.

Jungtinės Valstijos ir 13 sąjungininkių, įskaitant Lietuvą, antradienį bendrai išsakė susirūpinimą dėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų parengtos ataskaitos apie COVID-19 pandemijos ištakas ir paragino Kiniją suteikti tyrėjams „visokeriopą prieigą“. JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių pranešime sakoma, kad PSO remiama ekspertų misija Kinijoje „reikšmingai vėlavo; jai stigo prieigos prie išsamių, originalių duomenų ir mėginių“. ...