Koronavirusas COVID-19

Vokietija gali pradėti derybas su Rusija dėl vakcinos nuo COVID-19 ligos „Sputnik V“ tiekimo, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. „Privalome suprasti, kada vakcinų partijų galėtume tikėtis“, – sakė jis. Ministro žodžiais, Europos vaistų agentūra (EVA) išvakarėse pareiškė, jog centralizuotų tiekimų iš „trečiųjų“ šalių vakcinų gamintojų negali būti, todėl reikia suprasti, kada galima tikėtis rusiškų vakcinų nuo koronaviruso siuntų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) papildė vakcinuojamų prioritetinių grupių sąrašą įmonėmis, turinčiomis bent 100 darbuotojų, prioritetą taikant toms įmonėms, kuriose buvo COVID-19 ligos protrūkiai, židiniai, rašoma pranešime spaudai. Vilnaius miesto savivaldybės atstovai pabrėžia, kad šis SAM įsakymas nereiškia, jog bus skiepijamos visos įmonės, kuriose yra bent 100 darbuotojų. Detalesnė informacija žemiau.

Po kelių dienų Jungtinėje Karalystėje bus pasiektas vadinamasis „bandos imunitetas“ – būsena, kai didžioji dalis šalies gyventojų yra apsaugoti nuo koronaviruso užkrato. Pagal universitetinio Londono koledžo sudarytą modelį, šią ribą JK peržengs ateinantį pirmadienį. Kaip rodo programos duomenys, balandžio 12-ąją vakcina arba natūraliu būdu (persirgus) imuniteto apsaugą turėtų būti įgiję 73,4 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės sprendimai dėl karantino neprieštarauja Konstitucijai. Klausimas keliamas dėl draudimo į Lietuvą atvykti sergant COVID-19 bei dėl prievolės daliai darbuotojų testuotis dėl koronaviruso. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį posėdžiavusi šešėlinė LŽVS Vyriausybė. „Iš esmės dėl dviejų teisės aktų.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 27 887 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė dar 954 anksčiau užsikrėtę žmonės – daugiausiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, visuomeninis radijas ketvirtadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija aiškino, kad reikšmingą padidėjimą nulėmė vėluojantys Velykų savaitgalio duomenys. „Duomenys tragiški.

Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo žadėta jau atverti didžiuosius prekybos centrus ir juose dirbančias prekybos įmones, trečiadienį ministrų kabinetas persigalvojo ir nusprendė, kad šios prekybos vietos bus toliau uždarytos. Apie tai diskutuosime naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene ir Seimo nariu Linu Slušniu.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 102 žmonės, antrą – 1001, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 415 tūkst. 942 asmenys, abiem – 180 tūkst. 563. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyti 48,2 proc. 70–79 metų gyventojų ir 41,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų. Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 596 tūkst. 505 dozės.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 90–99 metų, 80–89 metų, 70–79 metų ir 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 50 iki 59-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Skiepijant nuo koronaviruso (COVID-19) reiktų grįžti prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius, sveikatos būklės, nes kyla abejonių dėl dabartinės tvarkos objektyvumo, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1067 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 9958 molekuliniai (PGR) ir 6444 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 404,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,7 procento.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šiuo metu Lietuvoje paskiepyta mažiau nei pusė senjorų dėl to, kad iš pradžių, neleidus rinktis vakcinos, žmonės atsisakė skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. „Ilgą laiką neleisdavome rinktis vakcinos ir vyresni žmonės atsisakydavo skiepytis „AstraZeneca“, tada kilo reputacinė vakcinos krizė.

Vakcinuotis nuo koronaviruso (COVID-19) gali įmonės, turinčios ne mažiau kaip šimtą darbuotojų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM pranešė, kad siekdama plėsti vakcinavimo apimtis suteikia dar daugiau galios savivaldybėms. Nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, galės vakcinuotis. SAM pažymi, kad vakcinavimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia.

Jau daugiau nei metus trunkant COVID-19 pandemijai ir gyvenant griežtų ribojimų ritmu vis garsiau svarstoma ne tik apie išsisėmusias karantino priemones, bet ir tai, kad koronavirusas ilgainiui greičiausiai taps į gripą panašia sezonine liga. Visgi ekspertai įspėja, kad iki to dar – nemažas kelias ir didelį vaidmenį čia turės pačios visuomenės elgesys.

Koronaviruso situacija Lietuvoje vėl prastėja. Trečiadienį paskelbta, kad per parą šalyje nustatyta virš 1 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Į šią situaciją sureagavo ir Vyriausybė, kuri atsisakė karantino atlaisvinimų, apie kuriuos buvo kalbėta anksčiau. Epidemiologė Rolanda Lingienė savo „Facebook“ paskyroje pakomentavo praėjusios savaitės situaciją. Ji atkreipė dėmesį, kur dažniausiai užsikrečiama koronavirusu. „Virš mūsų sostinės susikaupę pandemijos debesys nesisklaido.

Europos Sąjunga turėtų būti vieninga dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo, kad sustiprintų visuomenės pasitikėjimą skiepais nuo pandeminio koronaviruso, trečiadienį pareiškė už sveikatos apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides. „AstraZeneca“ patirtis rodo, kad mūsų farmakologinio budrumo sistema veikia.

Moterims, jaunesnėms nei 60 metų, po „AstraZeneca“ vakcinos būtina stebėti savo būklę ir pastebėjus galimus šalutinius poveikius 3-16 dieną po skiepo, skubiai vykti į gydymo įstaigą. Europos vaistų agentūra pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

Nors po Europos vaistų agentūros (EVA) išvadų dėl, kaip nurodoma, itin mažos kraujo krešėjimų rizikos po „AstraZeneca“ gamintojo skiepo kai kurios šalys nusprendė stabdyti dalies amžiaus grupių gyventojų skiepijimą, ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ši išvada ne tas sprendimas, kuris verstų keisti generalinę liniją pandemijos metu augant susirgimams.

Jau pasiskiepyti nuo koronaviruso galintys policijos pareigūnai vis tiek prie Vyriausybės pastatė blokpostą ir surengė piketą. Priešakinėse fronto linijose dirbantys policininkai jaučiasi užmiršti ir nusivylę, mat jie gauti skiepą tikėjosi gerokai anksčiau. O vakcinacija Lietuvoje ir toliau vyksta vangiai – gandų prisiklausę senjorai skiepų atsisako, ministerija siūlo vakcinuotis įmonėms, kuriose yra ne mažiau kaip 100 darbuotojų.

„AstraZeneca“ ar „Vaxzevria“ vakcina gali sukelti tam tikrus retus krešėjimo sutrikimus, tačiau jos neketinama atsisakyti Lietuvoje. Moterims, jaunesnėms nei 60 metų, reikės atkreipti dėmesį į galimą riziką dėl patologijos tarp 3 ir 16 dienų po vakcinacijos ir pastebėjus nors mažiausius galimų komplikacijų požymius iškart kreiptis į ligoninę. „Paaiškėjo vis tik, kad „AstraZeneca“ ar „Vaxzevria“ vakcina gali sukelti tam tikrus retus krešėjimo sutrikimus.

Ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų yra galimas, bet nepatvirtintas, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ekspertai, pabrėždami, kad toks šalutinis poveikis pasireiškia „labai retai“. „Remiantis dabartine informacija, priežastinis ryšys tarp vakcinos ir kraujo krešulių susidarymo esant mažam trombocitų kiekiui laikomas galimu, tačiau jis nėra patvirtintas“, – nurodoma PSO Pasaulinio patariamojo vakcinų saugo...

Lietuvoje įvykus susirgimų Covid-19 šuoliui ir atvejų skaičiui perkopus tūkstantį, žmonės džiaugiasi atlaisvintu judėjimu tarp savivaldybių. Ar vis švelninami karantino ribojimui nesukels susirgimų koronavirusu sprogimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnaliste Jolanta Svirnelyte kalbėjosi sveikatos tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį paskelbė išvadas dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Pranešta, kad nors krešulių susidarymas galimas retas šalutinis poveikis, vakcinos suteikiama nauda yra didesnė nei šalutinio poveikio rizika. Kaip trečiadienio vakarą informavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, vakcinavimas „AstraZeneca“ šalyje vakcina nėra stabdomas.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį paskelbė išvadas dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Suteikiama nauda yra didesnė nei šalutinio poveikio rizika. EVA trečiadienį savo „Twitter“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad ekspertų komitetas patvirtino šias išvadas. „EVA vaistų saugumo ekspertų komitetas patvirtino, kad „AstraZeneca“ vakcinos nauda nusveria šalutinių poveikių riziką“, – cituojama EVA vadovė Emer Cooke.

Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (CHMP) priėmė keletą svarbių rekomendacijų, padidinsiančių COVID-19 vakcinų gamybos pajėgumus ir tiekimą Europos Sąjungos (ES) šalims.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, anksčiau trečiadienį kalbėjusi apie numatomą visos prekybos atlaisvinimą, galbūt rėmėsi praėjusio penktadienio duomenimis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės patvirtintas karantino švelninimo planas yra inertiškas ir gali būti koreguojamas įvedant dar vieną – vakcinacijos masto – kriterijų. „Skirtingai nuo vasario mėnesio, turime vakcinacijos procesą, kuris, tikiuosi, įsibėgės balandžio mėnesį rimtai.

Neseniai valdančioji Jungtinės Karalystės parlamento partija iškėlė skiepų paso idėją. Dokumentas būtų laikomas įrodymu, jog jo savininkas yra pasiskiepijęs nuo Covid-19. Šis pasiūlymas susilaukė daugelio politikų ir visuomenės pasipriešinimo, tačiau ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir toliau bando įgyvendinti šią iniciatyvą. Kaip praneša „The Telegraph“, per kelias ateinančias savaites skiepų pasai bus išbandyti įvairiuose šalies renginiuose.

Testų dėl koronaviruso netrukus bus galima įsigyti šalies vaistinėse, o jų įsigiję gyventojai galės testą pasidaryti patys namuose – tam tereikės nosies landos tepinėlio arba seilių, sako sveikatos apsaugos viceministrė.  Tačiau, pasak Živilės Simonaitytės, išsityrus tokiais testais ir sužinojus, kad yra koronaviruso infekcija, žmogui negalios nei privalomos izoliacijos reikalavimas, nei galimybė gauti, pavyzdžiui, nedarbingumo išmoką – jam reikės vis tiek tikrintis mobiliajame punkte.

Nuo trečiadienio Vyriausybei leidus judėti tarp savivaldybių, tokį sprendimą įvertino ir profesorius Saulius Čaplinskas.  Pasak profesoriaus, šį žingsnį žengti reikėjo jau anksčiau, mat tai padės sumažinti gyventojų jaučiamą įtampą.   „Panaikinti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Labai sveikintinas, nors ir gerokai vėluojantis sprendimas. Tai leis sumažinti gyventojų įtampas, pyktį ir dalinai amortizuos pandeminį nuovargį“, – sako S. Čaplinskas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako neatmetanti galimybės, kad COVID-19 situacijos pablogėjimas dalyje savivaldybių gali būti siejamas su ugdymo įstaigų atvėrimu. Vyriausybė įtvirtino, kad situacijai negerėjant, kai kuriose savivaldybėse gali būti įvedamas kaupinių testavimas. Trečiadienį ministrų kabinetas leido dar keturiose savivaldybėse grąžinti pradinukus į mokyklas.

Vos prieš savaitę darbą pradėjo Domeikavoje įsikūręs mobilus patikros punktas, o jau šiandien veiklą pradės dar vienas mobilus punktas – šįkart Garliavoje, Vytauto g. 57A. Kauno rajono savivaldybės gydytojos Mildos Labašauskaitės teigimu, mobilūs punktai atsiradę arčiau žmonių gyvenamosios vietos leis žmonėms patogiau išsitirti.

Ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė siūlo prioriteto tvarka nuo koronaviruso skiepyti žiniasklaidą. „Aš be to, ką dabar skiepijame – ir rizikos grupes, ir kitus žmones, siūlyčiau apsvarstyti galimybę galbūt skiepyti ir žiniasklaidos atstovus“, – Vyriausybės posėdyje sakė A. Armonaitė. Jos teigimu, per balandį Lietuva gaus 476 tūkst.

Vyriausybė keturiomis savivaldybėmis papildė sąrašą savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje. Į savivaldybių sąrašą įtrauktos Neringos, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono ir Utenos rajono savivaldybės. Šis pakeitimas reiškia, kad minėtos savivaldybės galės vykdyti pradinukų ugdymą mišriu būdu. Sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į naujausius duomenis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai pagrindo šiuo metu švelninti karantiną. Premjerei nerimą kelia sudėtinga COVID-19 situacija dalyje Lietuvos. Dar praėjusią savaitę Vyriausybė kartu su prekybininkais aptarė galimybę nuo balandžio 12 dienos leisti veikti prekybos centrams. Tačiau ministrų kabinetas šio sprendimo nepalaimino. Kaip žinia, šiuo metu leidžiama veikti tik toms prekybos vietoms, kurios turi atskirus įėjimus.

Sostinės savivaldybė pranešė kviečianti senjorus registruotis ir nuo ketvirtadienio skiepytis „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 ligos. „Vilniui šią savaitę sulaukus rekordinės „Pfizer-BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19 siuntos, nuo ketvirtadienio popietės šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi švelninti karantiną. Nuspręsta panaikinti dalį apribojimų prekybos vietoms, leisti veikti sveikatingumo centrams, sporto ir laisvalaikio paslaugas teikti didesnėms grupėms žmonių. Vis dėlto prekybos centrai vis dar negalės dirbti. Trečiadienį nuspręsta išbraukti reikalavimus, susijusius su prekybos kasų skaičiaus didinimu ir eilių mažinimu, reklamų apribojimais.

Siekdamas gerinti gyventojų skiepijimo prieinamumą ir didinti skiepijimo apimtis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė teisės aktus, kuriais vadovaujantis išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti vakcinacijos nuo COVID-19 paslaugas. Skiepyti gyventojus galės vaistinės, įgijusios atitinkamą asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją. Vakcinacija vaistinėse startuos Registrų centrui baigus diegti reikiamus funkcionalumus.

Trečiadienį į Lietuvą atgabenta šešioliktoji „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, kurią sudaro 74 tūkst. 880 vakcinos dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tai didžiausia šio gamintojo vakcinų partija, iki šiol pasiekusi Lietuvą. Pristatytos vakcinos tą pačią dieną yra paskirstytos vakcinacijos centrams.  Iki šios dienos Lietuva gavo 387,4 tūkst. „Pfizer“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimu sunaudota 384,6 tūkst. dozių.

Epidemiologinė COVID-19 situacija Lietuvoje blogėja – vakar užregistruota daugiau nei 1 tūkst. naujų atvejų. Naujausi duomenys kelia nerimą, o Vyriausybė kaip tik po Velykų žadėjo svarstyti laisvinti karantiną. Bet ar atlaisvinę karantiną sergančius vėl skaičiuosime tūkstančiais? Apie tai portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su duomenų mokslininku Vaidotu Zemliu-Balevičiumi ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia karantino pakeitimus. Tarp jų turėtų atsidurti ir siūlymas atverti visas likusias parduotuves. Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 12 dienos svarsto atidaryti prekybos centrų parduotuves. Prezidentūros atstovai siūlo diskutuoti, kad prekybos ribojimai galėtų būti diferencijuojami savivaldybėse pagal sergamumo rodiklius.

Dar antradienį sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui įspėjus, kad per 7–10 dienų visa Lietuva gali atsidurti „juodojoje zonoje“, trečiadienį Statistikos departamento teikiami duomenys leidžia konstatuoti niūrią žinią. Nors 14 d. naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų vidurkis dar neperkopė 400, vertinant praėjusios paros rodiklius, Lietuva jau patenka į „juodąją zoną“. Skelbiant kasdienius naujus koronaviruso duomenis departamentas informaciją pateikia įvairiais pjūviais.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudleviečienė laidoje „Delfi tema“ užsiminė, kad trečiadienį Vyriausybė gali koreguoti planus ir daryti pauzę karantino sąlygų laisvinime. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad balandžio 7 d. paskelbta, kad per praėjusią parą Lietuvoje užfiksuota 1116 naujų COVID-19 atvejų. Šiandien Vyriausybėje bus svarstomas karantino klausimas ir galimi jo pakeitimai.

Lietuva yra tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose pernai, lyginant su metais anksčiau, labiausiai sutrumpėjo gyvenimo trukmė. Trečiadienį paskelbti Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai gyvenimo trukmė pernai, lyginant su 2019 metais, sutrumpėjo Ispanijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 1,6 ir 1,5 metų. Toliau rikiuojasi Lietuva, Lenkija ir Rumunija, kur gyvenimo trukmė sumenko 1,4 metų.

Sveikatos apsaugos ministerija rengiasi keisti vakcinacijos nuo COVID-19 tvarką, pagal kurią liekant vakcinų nuo aukščiau sąraše esančių prioritetinių grupių būtų iškart leidžiama skiepyti pareigūnus, kasininkus, po jų – ir didesnius nei 250 asmenų kolektyvus.

Lietuviškasis imuniteto pasas pradės veikti tuomet, kai vakcina bus prieinama visiems gyventojams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Manau, kad tas laikas sutaps – tą dieną, kai turėsime vakcinas ir galėsime pasiūlyti visiems Lietuvos žmonėms, imuniteto pasas pradės veikti. (...) Jis leis mums laisviau žiūrėti į naujas veiklas ir naujų veiklų atidarymą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga. Kaip atskleidžia Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio pateikti duomenys, daugiau pusėje savivaldybių pandemijos pagreitis didėja, auga užimtumas Vilniaus ir Kauno ligoninėse. Epidemiologinė situacija šalyje blogėja – vakar užregistruota daugiau nei 1 000 naujų atvejų.

Vilniuje per pastarąsias keturias dienas skiepą nuo COVID-19 gavo virš 12 000 gyventojų, tačiau apsukos nemažinamos ir trečiadienį – ketinama paskiepyti dar 3 466 vilniečius, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus miesto savivaldybė primena – registruotis skiepui galima ir toliau, kadangi skiepijimas „Vaxzevria“ (buvusi „AstraZeneca“) tęsis, o laisvų vietų dar yra. Registracija vyksta svetainėje https://vakcina.vilnius.

Kurį laiką buvo teigiama, kad COVID-19 vakcinos apsaugo nuo sunkių šios ligos formų. Tai reiškia, kad žmogus vis tiek gali užsikrėsti, tačiau jo imuninė sistema yra pasiruošusi susidoroti su SARS-CoV-2 virusu. Dabar aiškėja, kad nuo COVID-19 paskiepyti žmonės ne tik neserga, bet ir neplatina ligos, o tai yra labai gera naujiena. Ilgą laiką buvo kalbama apie vadinamąjį bandos imunitetą.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta iš viso 14 tūkst. 345 žmonės, rodo trečiadienio Statistikos departamento duomenys. 11 tūkst. 483 iš jų gavo pirmąją vakcinos dozę, 2862 – antrąją. Iš viso pirmąją skiepo dozę iki šiol gavo 404 tūkst. 477 žmonės arba 14,47 proc. šalies gyventojų, abi – 179 tūkst. 386 žmonės arba 6,42 proc. gyventojų. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyti 47,7 proc. 70-79-erių metų gyventojų ir 41,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų.