Komentarai ir analizė

Artėjant antrojo metų ketvirčio įmonių rezultatų skelbimui, ir JAV, ir Europoje prognozuojama, kad įmonių pelnai gali mažėti iki 50 proc. Nepaisant to, JAV ir Europos ekonomikose toliau stebimi atsigavimo ženklai, o tokios įmonės, kaip „Amazon“ ar „Tesla“ fiksuoja naujus akcijų kainų rekordus. Kinijos ekonomika vis labiau įsibėgėja, ir šalies akcijų biržas pastaruoju metu yra užplūdusi euforija. Geromis naujienomis pasidalino ir kelios Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos bendrovės.

Lietuvos verslas piktinasi negaunantis valstybės žadėtos paramos. Reikšdami pasipiktinimą, šią savaitę į gatves išėjo turizmo verslo atstovai. Paklausėme, ko ketina imtis naujasis ūkio ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Laba diena. Ministre, kaip čia nutiko? Šitoje pozicijoje ministravo jūsų sūnus Mindaugas, vėliau jūsų bendrapavardis Virginijus, jaunimas išsilakstė ir tenka jums stoti prie šitos vagos. Tai ką – jaunimas nieko nepadarė? Sveiki, gyvi.

„Įsisukus į tokį darbų tempą su nusivylimu turiu konstatuoti, kad nebespėju visko padaryti, ką norėjau, patarėjai nespėja apžioti visų dalykų“, – 2019-ųjų gruodį atvirame pokalbyje su Britanijos lietuviais Londone pripažino prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė dėl to sulaukęs ir prezidento Valdo Adamkaus pastabų, kai aplankė jį pasveikinti gimtadienio proga. „V. Adamkaus žodžiai skambėjo maždaug taip: „Ką jūs darote?!“ – atviravo G. Nausėda. Iki šiol daug diskutuojama apie prezidento stilių.

Po metų darbo atsiskaitydamas Lietuvos gyventojams prezidentas Nausėda tikina esantis kitoks nei jo pirmtakai – esą stengiasi kalbėti su žmonėmis neįžeidinėdamas ir pagarbiai.  Prezidentas savo darbais didžiuojasi ir išskiria tik vieną klaidą – ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą. Visgi politologai  pasigenda griežtesnio šalies vadovo žodžio.

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.

Po karantino daugeliui pacientų sunku ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinti gydymo įstaigai. Visgi, medikai atvirai dalijasi savo nuomone, panašu, kad gyvenimas greitai į ankstesnes vėžes negrįš, nes antra koronaviruso banga greičiausia kils ir Lietuvoje. Už ką gi mes mokame privalomąjį sveikatos draudimą, kas laukia Lietuvos dar šiemet ir ką reikėtų žinoti pacientams, aiškinamės su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi. Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai.

Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos lyderis grįš į savo kabinetą Kremliuje – ir prie klausimo, ką daryti su Kinija. Daug metų Rusija vengė imtis spręsti šią problemą.

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos padariniai vis dažniau atsispindi tiek JAV, tiek Europos įmonių rezultatuose ir ateities planuose. Tuo metu Kinijoje ekonomikos skatinimo priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o šalies galimybės veiksmingai susitvarkyti su galima antra pandemijos banga vertinamos kur kas geriau. Teigiamos nuotaikos pastaruoju metu vyrauja ir Baltijos šalių biržose.

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.

Įvertinus Covid-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į Lietuvos ekonomikos kraujotakos sistemą turėtų „įpilti“ apie pusę milijardo eurų.  Didelės investicijos lauktų ir Latvijos bei Estijos ekonomikų, tik reikia pasiskubinti pereiti prie realių darbų įgyvendinimo.

Europos Komisijos publikuotoje 2019 metų Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos būklės ataskaitoje skelbiama – lietuviai yra mažiausiai patenkinti savo sveikatos būkle visoje ES. Atliktas tyrimas parodė, kad vos 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą įvertino gerai arba labai gerai, kai ES vidurkis yra net 70 proc. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, jog, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,5 proc. BVP.

Mėnesius besitęsęs karantinas paveikė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir mūsų psichinę sveikatą. Tyrimai fiksavo panikos ir nevilties bangas, pakilusius pykčio ir streso lygius. Kaip susitvarkyti su besitęsiančiu stresu, o gal net ir pirmaisiais depresijos požymiais, klausiame psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

Šiuo metu 7 iš 10 lietuvių pasitiki policija. Šis pasitikėjimo skaičius nuolat auga ir per keliolika metų kone padvigubėjo. Ir likimo ironija. 2020 metais, kuomet visuomenė ją ginančiais pareigūnais pasitiki rekordiškai, atsirado spaudimas atsiprašyti. Už ką, manęs klausė dažnas kolega? Kasdien rizikuojantis gyvybe. Kuris kasdien, užverdamas namų duris, atmintyje išsineša vaiko šypseną ir artimo žmogaus rūpestingą žvilgsnį. Tai jį šildo sunkiausiomis tarnybos akimirkomis.

Pirmasis metinis prezidento Gitano Nausėdos pranešimas buvo visai toks pats, kaip ir pirmieji jo metai politikoje: vaikų darželio (atsiprašau, politologijos elementoriaus) lygmens įžvalgos, chaotiškas plaukiojimas temų gausoje ir naftalinu dvelkiančios sovietinio „tarnavimo“ (liaudžiai?) politikos klišės.

Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojančių gyventojų skaičius sumažėjo, parodė karantino pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pandemija, be jokios abejonės, pakeitė mūsų požiūrį į finansų planavimą ir taupymą, tačiau klausimas − kiek ilgai gyventojai bus linkę laikytis finansinės drausmės. Pastaraisiais metais gana sparčiai augusios gyventojų pajamos sudarė sąlygas atsipalaiduoti ir ne taip kruopščiai skaičiuoti asmeninius bei šeimos biudžetus.

2017 metais Donaldas Trumpas suglumusiai Angelai Merkel pateikė 374 mlrd. sąskaitą atgaline 2002 metų data. Anot jo, ši sąskaita atspindi įsisenėjusią problemą, kad Vokietija nepakankamai finansuoja gynybą. Praeitais metais jis tvirtino, kad Vokietija (ir Japonija) turėtų mokėti visą kainą už JAV teikiamą karinę apsaugą – ir dar su 50 proc. priemoka. Anot kritikų, jis tokiu būdu pavertė Aljansą reketininku.

Ar dabar tinkamas metas investuoti? Tai klausimas, kurį investavimo specialistai girdi kone kasdien. Į jį praktiškai visada galima atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai. Tai priklauso nuo kiekvieno situacijos, įgūdžių ir noro bei laiko gilintis į šią sritį. Pradėti investuoti, jei to nedarėte iki šiol, visada tinkamas metas, įskaitant ir dabartinę situaciją. Tačiau iš karto mestis prie rizikingų priemonių nebūtų geras sprendimas, kad ir kokį patrauklų uždarbį jos siūlytų.

Naujausiais duomenimis, iš 1,3 mlrd. eurų vertės paramos, suplanuotos verslui per „Invegą“, panaudota mažiau nei dešimtadalis. Nesinori tikėti, kad kas nors savo noru atsisakytų tokio dalyko, kaip gera pagalba. Juolab, kad kritikos tokioms priemonėms, kaip mokesčių mokėjimo atidėjimas, mokestinės paskolos ar darbo užmokesčio subsidijos, buvo daug mažiau. Vadinasi, šlubuoja didelės dalies aktyvių pagalbos priemonių verslui „dizainas“ – gražiai atrodo ant popieriaus, tačiau stringa įgyvendinimas.

Palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos šalys kol kas tvarkosi su koronaviruso protrūkiu ir jo sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis gana neblogai. Baltijos šalių kelionių burbulas yra puikus bendradarbiavimo tarp šalių pavyzdys, kuris bent jau netiesiogiai darys teigiamą įtaką ir bendram šalių darbui sprendžiant ne tik su koronavirusu susijusias problemas.

Pasijusti „ne savo rogėse“ gali bet kokio amžiaus ir bet kokios profesijos darbuotojas. Nepatogumo, nejaukumo, nežinojimo, ką daryti ir ko imtis būsena gali užklupti tiek ką tik į įmonę įžengusį darbuotoją, tiek ilgus metus dirbantį ir kompanijai atsidavusį komandos narį. Vadovo užduotis tokį žmogų pastebėti ir, užuot vadovavusis moto „nenori nereikia“, „gera vieta ilgai tuščia nebūna“, įdėti darbo ir jam padėti.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Gal man tik pasivaideno, bet sulaukęs sau palankaus etikos sargų sprendimo ir netrukus po to išstojęs trumpo komentaro žurnalistams premjeras Saulius Skvernelis susigraudino. O gal tai buvo tiesiog spindinčios akys. Net ir susigraudinimas nebūtų smerktinas, nes premjeras pagaliau sulaukė su jo keliuku susijusios istorijos atomazgos ir štai baigsis prieš jį pusmetį vykdyta, kaip sako S. Skvernelis, šmeižto kampanija.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Vasaros pradžią investuotojai pasitiko stebėdami augančią įtampą tarp JAV ir Kinijos bei ryškėjančius pandemijos padarinius verslui. Nepaisant to, viltys dėl kuriamos vakcinos nuo koronaviruso, karantino apribojimų švelninimas įvairiose šalyse ir ekonomikos skatinimo priemonės Europoje toliau skatino pozityvias nuotaikas rinkose. Kol kas investuotojai kur kas labiau linkę atsižvelgti į teigiamas naujienas ir pro ausis praleidžia neigiamas.

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti.

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai buvo įvestas karantinas ir Vyriausybei teko imtis priemonių gaivinant verslą ir ekonomiką, „Invega“ tapo vienu iš svarbiausių pagalbos verslui teikėjų. Šios užduoties ėmėmės įsitikinę, kad daugelis Lietuvos verslų patiria didesnius sunkumus negu mes patys. Tikėjimas, kad galime padėti, skatino nuolat tobulinti savo veiklos procesus, ieškoti vis labiau verslininkų lūkesčius atitinkančių sprendimų. Manau, kad jau turime kuo pasidžiaugti.

Kai kam gali iškilti klausimai, kaip sekasi atremti koronavirusą Ukrainai, kaip šioje šalyje teikiama parama gyventojams ir kaip vertinamos lietuvių pastangos išbristi iš sunkmečio? Apie tai kalbamės su pirmuoju žmogumi Ukrainos karo pramonėje – „Ukroboronprom“ vadovu Aivaru Abromavičiumi.

Vis garsiau piktinantis, kad nuo koronaviruso labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės – ne tik susirga, bet ir praranda darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi rengti pagalbos vyresniems žmonėms planą. Tad kaip gi vyresnius žmones ketinama apginti nuo atleidimų iš darbo bei diskriminacijos, kalbėjome su ministru Linu Kukuraičiu. Laba diena, ministre.

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą.

Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus kitoks – veikiausiai turistų iš užsienio bus tiek, kiek jų atvyks iš Latvijos ir Estijos. Keliautojų iš mūsų Baltijos sesių bus daugiau tik tada, jeigu visi įdėsime daugiau pastangų ir investicijų kviesdami juos aplankyti mūsų šalį. Galbūt dar pavyks išvysti turistų ir iš Lenkijos, tačiau iki to dar reikia sulaukti palankių Lenkijos ir Lietuvos valdžios sprendimų.

Tęsiantis karantinui, pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės. Socialinėje erdvėje visuomenė vis dažniau komentuoja, kad net ir karantino metu nereikėtų pamiršti aplankyti mūsų senolius. Apie šią problemą ir tai, kaip atrodo Lietuvos politinė padangė artėjant Seimo rinkimams, TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius su politologu Kęstučiu Girniumi.

Reputacija kuriama lėtai, bet išnyksta staigiai – dažniausiai kai itin svarbūs įvykiai sufokusuoja senus, bet dar miglotus nuogąstavimus. Daugeliui žmonių buvo neramu dėl karingojo islamo dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Vis dėlto tik po teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone ši grėsmė buvo aiškiai suvokta.

„Kovinio vilko“ diplomatija yra nauja Kinijos nuostata aplinkinio pasaulio atžvilgiu, atmetanti bet kokius skrupulus. Šis pavadinimas susijęs su bebaimiu kovinių filmų personažu U Dzingu – savotišku kinų Rembo. Šie filmai – nebloga pramoga, panaši į britų ir amerikiečių kino studijų 6-ojo dešimtmečio perdėtai patriotinę produkciją. Vis dėlto gyvenimo tikrovė – daug sudėtingesnė. Kinijos komunistų partija (KKP) dar toli gražu nėra sutriuškinusi savo priešų, bet vis ryžtingiau grūmoja.

Didžioji dalis verslo jau antras mėnesis Lietuvoje sustojęs. Ar valdžios skirta pagalba nepasieks įmonių per vėlai ir kokia Lietuvai gresia bedarbystė? Apie tai kalbėjome su Laisvosios rinkos instituto vadove ekonomiste Elena Leontjeva. Laba diena. Europos Komisija pareiškė, kad pagal jų skaičiavimus Lietuvos ekonomika smuks 7,9 proc. šiemet, o kitais metais augs – 7,4 proc.

Statistikos departamentas šįryt paskelbė, kad pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,1 procento, arba 0,6 proc. punktu didesnis negu prieš metus: bedarbių per metus padidėjo 11 tūkstančių – iki 106 tūkstančių, o užimtų asmenų skaičius padidėjo net 12 tūkstančių – iki 1,386 milijono.

Pasaulinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą. Nuo paskutinio vertinimo Lietuvos 15-mečiai padarė didžiausią pažangą iš visų vertintų šalių moksleivių, tačiau išlieka žemiau EBPO vidurkio. Aplenkę tokias šalis kaip Rusija, Italija, Ispanija, mūsų moksleiviai užima 9 vietą iš 20-ties.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ekonomika atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių. Tai esą lems ir mažesnė mūsų valstybės skola ir tai, kad verslas Lietuvoje – verslesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Ar tikrai mūsų perspektyvos yra šviesesnės, klausėme bendrovės „Hanner” vadovo Arvydo Avulio. Sveiki, pone Avuli, Lietuvoje įsiplieskė ginčai, ar pakankamai kompensuojami verslo praradimai per krizę.

Gegužę dauguma Europos valstybių ėmė drąsiau švelninti apribojimus, įvestus siekiant pažaboti koronaviruso protrūkį, ir tai suteikia trumpalaikį palengvėjimą veikti negalėjusiam verslui.

Nekompetencija, nekantrumas ir neįgalumas buvo trys veiksniai, prisidėję prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Ir jie dabar būdingi Rusijai. Vladimiras Putinas turėtų susirūpinti. Devintojo dešimtmečio pabaigoje gana ilgai gyvenau sovietinėje imperijoje ir buvau jos griūties 1991-aisiais liudininkas. Jau dešimtmečius buvo aišku, kad planinės ekonomikos technologinių laimėjimų kaina yra priverstinis atsilikimas kitose srityse.

Naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje skaičiai nuteikia optimistiškai, tad dažnai visuomenėje iškyla klausimas – galbūt  artėjame link pabaigos? Kaip vertinti dabartinę koronaviruso plitimo situaciją šalyje, kalbėjome su epidemiologe Daiva Razmuviene. Laba diena, tai kaip vertint situaciją po ilgojo savaitgalio? Vieną parą buvo nustatyti tik 4 atvejai, kitą – 9. Tai gal jau geri dalykai? Manau, kad praėjusi savaitė, gegužės 1-oji, rezultatus parodys po kokių 10–14 dienų.

Vyriausybė pritarė beveik 1 mlrd. eurų vertės socialinių priemonių paketui, kuris turėtų padėti gyventojams ir darbdaviams greičiau atsitiesti po karantino. Ką išgelbės šios priemonės – šalies ekonomiką ir gyventojus ar valdančiuosius, kurie dalins pinigus prieš pat rinkimus? Kalbėjome su ekonomistu profesoriumi Romu Lazutka. Laba diena. Kaip jūs vertinat Vyriausybės pažadėtas subsidijas ir 200 eurų išmokas darbo netekusiems žmonėms ir pensininkams.

Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2020 metų pirmą ketvirtį buvo 2,5 proc. didesnis negu prieš metus. Palyginti su ketvirtu 2019 metų ketvirčiu, ekonomika susitraukė vos 0,2 procento. Paskelbtas BVP pokytis buvo daug geresnis negu tikėjomės (prognozavome, kad pirmą ketvirtį metinis ekonomikos smukimas bus 0,2 proc.).  Lietuvos ekonomika sausį ir vasarį augo didesniu negu 3 proc.

Socialdemokratams nutraukus Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, šios partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pažėrė kritikos buvusiems opozicijos bendražygiams – konservatoriams ir liberalams. Kodėl buvo sukritikuoti iki tol galiojiusio susitarimo partneriai, kalbėjome su socialdemokratų partijos vedliu Gintautu Palucku. Sveiki, nutraukėte bendradarbiavimą su Tėvynės sąjunga ir liberalais.

Dauguma šiuo metu Lietuvoje taikomų pagalbos verslui priemonių yra teikiamos skolos finansinių priemonių forma, pavyzdžiui, likvidumo paskolos ir garantijos finansų tarpininkų paskolų portfeliams. Tiek buvusių krizių, tiek šių dienų praktika rodo, kad tokia pagalbos forma neveikia taip greitai ir nepasiekia tokių apimčių, kaip tikimasi.

Visi, kurie nerimauja dėl buvusio KGB režimo Rusijoje, turėtų būti dėkingi Kinijos komunistų partijai. Buvusios pavergtos tautos ir jų draugai sprendimus priimantiems asmenims Vakarų sostinėse daugelį metų bando paaiškinti, kad geopolitika grįžo (ir niekada iš tikrųjų nebuvo išnykusi). Kremlius turi savo interesus. Mes turime savo. Turime valdyti tą konfliktą ir užkirsti kelią jo eskalavimui, tačiau nėra prasmės apsimesti, kad jo nėra.

Nuo pirmadienio Lietuvoje į kirpyklas plūsta moterys ir vyrai, vaikai nužygiavo į darželius, o vakare senjorai jau gali eiti ir į bažnyčią. Ar iš tiesų laikas sušvelninti karantino sąlygas? Apie tai kalbėjome su medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Vytautu Usoniu. Laba diena. Pirmadienį atlaisvėjo karantinas. Vaikai kai kurie pradėjo eiti į mokyklas, senjorai jau laukia vakarinių mišių, moterys, matyt, suskubo į grožio salonus.

Sapnas baigėsi. Du dešimtmečius buvo įprasta galvoti, kad Kinijos ekonominis pakilimas jokios politinės kainos neturės. Iš tikrųjų buvo aiškinama, kad klestėjimas atneš demokratiją. Pandemija aiškiai parodė, kad klydome. Visų pirma, koronaviruso sukeltos mirtys ir žala tiesiogiai kyla iš apgaulės ir bauginimo, kurie yra Kinijos komunistų partijos vizitinė kortelė.