Mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad pirmoje metų pusėje gyventojai pirko vos vienu procentu mažiau prekių nei prieš metus. Nors balandį – per patį karantino įkarštį – prekyba buvo smukusi beveik penktadaliu, laisvėjant suvaržymams ir gerėjant epidemiologinei situacijai iki metu vidurio vartojimas, panašu, grįžo į normalias vėžes.
Žinoma mažmeninė prekyba yra tik dalis gyventojų vartojimo. Likusio paslaugų sektoriaus situacija, tikėtina, buvo gerokai prastesnė. Vien restoranų ir viešbučių apyvartos šiemet yra trečdaliu mažesnės nei pernai ir net vidaus turizmo bumas vargu ar padės atpirkti per karantiną prarastas pajamas. Tačiau banko atsikaitymo kortelių ir „Google“ gyventojų mobilumo duomenys rodo gana plataus spektro vartojimo atsigavimą vasaros mėnesiais. Gegužę „Swedbank“ ekonomistai prognozavo, kad vartojimas šiemet kris 6 proc., bet naujausi duomenis leidžia tikėtis ir optimistiškesnio rezultato.
Mūsų pagrindiniai eksporto partneriai nukentėjo labiau nei Lietuva ir tai slopins ekonominį atsigavimą. Lietuvos eksportas gana gerai diversifikuotas tiek pagal geografiją, tiek pagal produktų kategorijas, nemažą dalį eksporto struktūroje sudaro prekės mažiau jautrios ekonominio ciklo svyravimams. Dėl šių veiksnių bent kol kas Lietuvos eksportas atsilaiko geriau nei ES vidurkis.
Nepaisant kone dviženklio eksporto susitraukimo per pirmus penkis šių metų mėnesius, panašu, kad tarptautinė prekyba teigiamai prisidėjo prie antro ketvirčio rezultato, nes importas krito daug smarkiau. Spartesnį importo traukimąsi galėjo nulemti tiek sutrikdytos tiekimo grandinės, tiek ir importuotojų atsargumas karantino metu – užsakymai galėjo būti atidedami siekiant neprisiimti papildomų įsipareigojimų. Tačiau, išliekant stipriam vidaus vartojimui, importas turėtų atsigauti pakankamai sparčiai.
Eksporto perspektyva antroje metų pusėje išlieka labai miglota. Viena vertus, masyvūs ekonominio skatinimo paketai Vokietijoje ir kitose eksporto partnerėse nuteikia optimistiškai. Trumpuoju laikotarpiu teigiamai nuteikia ir stebėtinai geri pramonės rezultatai, rodantys kad užsakymų bent kol kas netrūksta. Tačiau bendra pasaulinės prekybos situacija yra prasta, nesibaigia prekybos įtampos tarp trijų didžiųjų pasaulio prekybos blokų: ES, JAV ir Kinijos. Mažai tikėtina, kad eksportas bus pagrindiniu atsigavimo varikliu.
Pandemija be abejo palietė ir investicijas. Dalies jų, dėl taikytų suvaržymų, tiesiog nebuvo įmanoma tęsti, kitos dalies buvo atsisakyta dėl tvyrančios baimės. Skirtingai nei su vartojimu, kuriam ekonominė žala buvo koncentruota viename metų ketvirtyje, poveikis investicijoms jausis ilgiau. Verslai, tikėtina, bus gana atsargūs ir labai neskubės tęsti didelių investicinių projektų padidinto neapibrėžtumo sąlygomis. Gera žinia yra ta, kad šįkart valstybė turi finansinių pajėgumų nestabdyti investicijų ir net reikšmingai didinti jų apimtis. Viešosios investicijos artimiausius du metus turėtų amortizuoti privačių investicijų kritimą.
Praėjęs ketvirtis neabejotinai buvo vienas iš sunkesnių Lietuvos ekonomikai per pastaruosius porą dešimtmečių. Tačiau sėkmingas sveikatos krizės suvaldymas, ekonomikos skatinimo priemonės bei subalansuotas pastarojo dešimtmečio ekonominis augimas sukuria sąlygas sparčiai atsigauti ir tikėtina Lietuvos ekonomikos pasirodymas šiemet bus vienas geriausių Europos Sąjungoje.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus
