Iki šių metų lietuviai kasmet keliaudavo vis daugiau ir intensyviau. Statistikos departamento duomenimis, lietuvių turistinių kelionių skaičius per metus siekė apie 2 mln., į keliones po užsienio šalis leisdavosi maždaug kas trečias lietuvis.
Pandemija 2020 m. turizmo statistikoje jau paliko nemažą pėdsaką, tačiau tikrąjį jos poveikį dar sudėtinga išmatuoti.
Šiuo metu dėl vis dar uždarų kai kurių valstybių sienų, privalomos izoliacijos atvykus į šalį ar grįžus iš jos, taip pat dėl šoktelėjusių kelionių kainų ir asmeninio saugumo keliauti į užsienį šią vasarą renkasi mažesnė dalis lietuvių.
Pirmąjį šių metų ketvirtį į užsienį išvyko 15 proc. mažiau turistų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o antrojo ketvirčio statistika turėtų parodyti dar didesnį kelionių susitraukimą.
Kur šiemet atostogausime?
„Swedbank“ „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ paklausėme jos narių, kur jie šiemet ketina atostogauti ir ar dėl susidariusių aplinkybių planuoja išleisti mažiau nei įprasta.
Didesnioji grupės narių dalis – 39 proc. iš beveik 300 atsakiusiųjų – sako, kad šios vasaros atostogas jie ketina praleisti Lietuvoje ir poilsiui ketina išleisti mažiau pinigų nei įprasta. Beveik trečdalis atsakiusiųjų (29 proc.) planuoja keliauti po artimąjį užsienį, ir tai, jų manymu, taip pat padės sutaupyti.
Nemaža dalis grupės narių (21 proc.) sako apskritai atsisakę vasaros atostogų planų ir atostogauti nesiruošiantys. Tuo metu kiti teigia palauksiantys rudens bei dar labiau atsiversiančių užsienio valstybių sienų ir atostogas planuosiantys tuomet.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, keliaudami po užsienį lietuviai išleidžia gerokai daugiau, nei atostogaudami Lietuvoje. 2019 m. duomenimis, vidutinės į užsienį išvykusių turistų vienos dienos išlaidos siekė beveik 72 eurų, tuo metu vietiniai turistai per dieną šalyje išleido apie 30 eurų.
Taigi, nors neretai vyrauja įsitikinimas, kad atostogauti užsienyje yra pigiau nei Lietuvoje, atostogaudami Lietuvoje, panašu, galime išleisti du kartus mažiau nei užsienyje. Žinoma, išlaidų kartelė kai kuriais atvejais gali pakrypti į vidinio turizmo pusę, jei lygintume prabangų poilsį, pavyzdžiui, SPA paslaugų centre Lietuvoje ir biudžetinę užsienio kelionę.
(Ne)naujos finansinės atostogų taisyklės
Kai atostogas imamės planuoti iš anksto, galime nesunkiai paskirstyti jų biudžetą – vieną žiemos ar pavasario mėnesį įsigyjame kelionės bilietus, kitą išsinuomojame viešbučio kambarį, dar vėliau ieškome nuomotis automobilio ar perkame bilietus į brangesnes turistų atrakcijas.
Karantinas pakoregavo mūsų galimybes paskirstyti atostogų išlaidas laike, tačiau būtinybė atsakingai planuoti atostogų biudžetą niekur nedingo, ir dėl susiklosčiusių aplinkybių tapo dar svarbesnė.
Kaip rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, daugiau nei pusė (51 proc.) šalies gyventojų per karantiną suprato, kaip svarbu atidžiai planuoti savo biudžetą.
Tiesa, neretai būtent per atostogas atsipalaiduojame tiek, kad biudžeto planavimas pasitraukia į antrą planą, ir po atostogų ištinka finansinės pagirios – iki kito atlyginimo laukti dar ilgai, o finansiniai įsipareigojimai tiek laiko laukti negali.
Atidžiau vertinti atostogų biudžetą reikėtų ir dar dėl vienos priežasties. Nesvarbu, ar jas leidžiame Lietuvoje, ar užsienyje – šiuo metu išlieka reali tikimybė patirti antrąją finansinių išbandymų ir nerimo dėl finansų bangą.
Daugeliui mūsų puikiai žinoma – planuoti biudžetą bei kaupti finansinę pagalvę įvairiems netikėtumams, dėl kurių gali sumažėti pajamos arba padidėti išlaidos, yra labai svarbu. Apie šią pamoką mums retkarčiais primena įvairūs asmeniniai finansiniai išbandymai, o paskutinieji iš jų buvo šių metų pavasarį patirti globalios koronaviruso pandemijos netikėtumai.
Taigi, pailsėti yra iš tiesų labai svarbu ir tikrai to nusipelnėme, tačiau tai reikėtų daryti sumaniai, nepamirštant visų svarbių neseniai pakartotų asmeninių finansinių valdymo pamokų.
Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė
