Ar tikrai mūsų perspektyvos yra šviesesnės, klausėme bendrovės „Hanner” vadovo Arvydo Avulio.
Sveiki, pone Avuli, Lietuvoje įsiplieskė ginčai, ar pakankamai kompensuojami verslo praradimai per krizę. Vieni sako, kad parama verslui bedieviškai vėluoja, valdžia atsikerta, sakydama, kad parama jau pasiekė verslą ir tai solidi parama per mokesčių atidėjimus. Kaip yra iš tiesų?
Laba diena. Pirmiausia, reikėtų pasakyt, kad yra geri ketinimai, kai kas yra daroma, bet viskas yra daroma labai lėtai. Ir tas lėtumas duoda tokį neigiamą foną ir neigiamą vertinimą, nes paramos reikėjo jau prieš kelias savaites, dalis paramos ateina tik dabar, dar kitą paramos dalį ketinama mokėti vėliau.
Išgyventi versle reikia kiekvieną dieną, o vien pažadais gyventi yra be galo sudėtinga ir sunku.
Jūsų manymu, ar nėra disproporcijos tarp valstybės paramos stambiajam ir smulkiajam verslui. Taip pat individualiai dirbantiems arba su verslo liudijimais?
š tikrųjų valstybė ir politikai labai daug dėmesio skiria būtent smulkiom ir vidutinėm įmonėm, ir didžioji dalis paramos nukreipta į pagalbą būtent mažoms bei vidutinėms įmonėms.
Kaip minėjau, yra labai daug biurokratinių procedūrų, labai daug nepasitikėjimo, kad kažkas gali tą paramą gauti ne visai tikslingai ir ne visai tinkamai. Ir yra daug reikalinga patiekti įvairių pažymų, pagrindimo. Ir tas trukdo pasiekti tą paramą.
Iš kitos pusės, šiandien dienai sakyti, kad paramą gauna didžiosios įmonės, išvis gal būtų sunku, nes aš nesu girdėjęs ir matęs, kad didžiosios įmonės gautų tokią paramą.
Pone Avuli, kas apskritai tada ją gavo? Individualiai besiverčiantys skundžiasi, kad negauna, su verslo liudijimais – taip pat. Smulkusis verslas sako, kad kažkodėl diferencijuota, nes smulkusis verslas yra įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, parama numatyta iki 10 darbuotojų. Tai niekas jos negauna?
Iš tikrųjų, kad niekas, gal per daug drąsu būtų sakyti, kai kas gauna, tikrai. Ir šiandien pranešimas Vyriausybės buvo, kad išmokėta apie 80–90 milijonų. Bet, aišku, tai yra smulkmė, palyginus tai, kiek rinkoje reikia įlieti, kiek kitos šalys įdeda. Lietuvos parama versliu labai minimali.
Lietuvos viešojoje erdvėje dabar gan aršiai ginčijimas, ar švedai pasuko teisingu keliu, neuždarydami savo ekonomikos taip, kaip beveik visos Europos šalys, ar ne. Kaip jūs manot, švedai teisūs ar klysta?
Iš tikrųjų Švedija yra fenomenas, išskirtinė valstybė, kuri ignoruoja virusą ir jo keliamas pasekmes. Švedai elgiasi labai drąsiai, bet manau, kad jie turės ir ženkliai mažesnes pasekmes.
Jų ekonomika, esu tikras, kad kris ženkliai mažiau, sugrįžimas į normalų gyvenimą pas juos bus trumpesnis. Lietuvoje ypatingai, manau, mes turim daug sukūrę baimių, kiekvieną dieną mes matome ministrą ar premjerą su kaukėmis ekrane ir akivaizdu, kad tai kelia įtampą, kelia baimes.
Švedijoj žmonės vaikšto be kaukių, jeigu jis blogai jaučiasi, jei jaučiasi neužtikrintas, tada nešioja kaukes. Ir tai visiškai teisinga. Vertinti gal kiek ankstoka, man atrodo, toks modelis švedų racionalesnis, protingesnis. Su virusu jie priėmė sprendimą susigyventi, gal nepavyks susidraugauti, bet jie nori parodyti, kad su virusu galima gyventi.
Anksčiau ar vėliau mums irgi teks pereiti į tokią būseną, nes, kol neturėsim vakcinos, kol visi nebus paskiepyti, tol nebūsim visi užtikrinti. Po kelių savaičių ar po mėnesio – nori, nenori, mums teks pripažinti, kad mes turim gyventi, turim gyventi šiandien su tuo virusu, kuris aplinkui mus, saugotis, būti atsargiems, bet mes vėl turim grįžt į gyvenimą.
Švedai tą demonstratyviai rodo dabar. Mano nuomone, jų toks ėjimas drąsus, man atrodo, kad teisingas.
Pone Avuli, ačiū už pokalbį.
