Sveikata

Naujoji Vyriausybė trečiadienį pristatytoje programoje pagrindiniais siekiais sveikatos priežiūros srityje įvardija administracinės naštos mažinimą medikams bei pacientų eilių trumpinimo klausimą. „Trumpinsime eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams. (...) Gerinsime gydymo įstaigų infrastruktūrą trūkstamoms paslaugoms suteikti.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Kitaip sakant, jei po kelių metų atitinkamo tipo skubios pagalbos skyrius neužtikrintų tam tikro pacientų kiekio bei neatitiktų kitų kriterijų, jis būtų uždarytas.  Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko aiškinimu, šiais pakeitimais siekiama efektyvinti skubiosios pagalbos sritį.

Kaip išvengti skyrybų susilaukus vaiko: miego trūkumo iššūkiai ir sprendimai Vaikelio atėjimas tampa dideliu, kartais sunkiai įveikiamu iššūkiu. Naujas šeimos narys įžengia savimi nešdamas nemenkus pokyčius buityje, bendravime ir netgi miego aspekte. Statistika liudija apie šiuo laikotarpiu padidėjusią skyrybų riziką. Kokia tikroji situacija bei ką kalba tyrimų duomenys detalizuoja gero miego ekspertė Sigita Žilinskienė.

Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Šį kartą ligonių kasos ypatingą dėmesį skiria žmonėms, turintiems klausos negalią – problemai, kurią, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, patiria daugiau nei 5 proc. pasaulio gyventojų, arba 430 milijonų žmonių, tarp jų – 34 milijonai vaikų.

Nevaisingumas – opi tema, kuri vis dar dažnai klaidingai suvokiama kaip moters sveikatos iššūkis. Tačiau naujausiuose Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei kituose nevaisingumo priežasčių tyrimuose teigiama, kad apie 40–50 proc. nevaisingumo atvejų kyla būtent dėl vyrų vaisingumo problemų. Šios problemos dažnai susijusios ne tik su konkrečiais reprodukcijos sutrikimais, bet ir su bendru vyrų sveikatos pablogėjimu.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys siūlymą nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą projektą, kriterijai bus taikomi pagal skubios pagalbos skyriaus tipą. „Įdėtas kiekybinis kriterijus, kad turi tiek pacientų turėti, kad galėtum teikti skubios pagalbos paslaugas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Naujajam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovui tiek prezidentas, tiek medikų bendruomenė ir pacientai kelia nemažus lūkesčius. Nors iš dabartinės kandidatės į ministres Marijos Jakubauskienės šalies vadovas teigė sulaukęs ne visų atsakymų, medikų atstovai konstatuoja, kad vargiai mato šviesą tunelio gale, o tik daug juodo darbo.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ Simonas Urbonas kviečia pasigilinti į itin jautrią, netgi rezonansinę temą – vaikų skiepus. Laidoje susitinkame su trijų vaikų mama Rūta Mackevičiūte ir vaikų infekcinių ligų gydytoja Božena Paškevič. Pašnekovai dalijasi savo patirtimis, mitais, baimėmis bei įžvalgomis, kurios kviečia susimąstyti, ar kartais ne per drąsiai pasitikime mokslu.

Nacionalinis vėžio institutas išgyvena skaudžią netektį. Mirė Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja, gydytoja Jolanta Paškevičienė (1966-2024). Mylimos gydytojos gyvybė užgeso vakar, gruodžio 2-ąją. Pranešama, kad informacija apie atsisveikinimą bus pasidalinta vėliau. Liūdna žinia Šiandien žinia apie medikės netektį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Nacionalinis vėžio institutas.

Onkologinės ligos yra antra pagal dažnumą mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, iš jų – apie 300 naujų galvos-kaklo vėžio atvejų. Dauguma šių atvejų diagnozuojami jau ligai gerokai pažengus.

Seimas antradienį imsis prezidento pakartotinai svarstyti grąžintų įstatymo pataisų, kuriomis siekta liberalizuoti siuntimų pas gydytojus išdavimą. Sveikatos sistemos įstatymo pataisos numato, kad siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti galėtų ir tų įstaigų gydytojai, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, t. y. nėra sudariusios sutarčių su Valstybine ligonių kasa.

Plautinė hipertenzija (PH) – būklė, kai plaučių arterijose padidėja kraujo spaudimas, todėl dešinysis širdies skilvelis turi susitraukti naudodamas kur kas didesnę jėgą, kad nugalėtų pasipriešinimą ir užtikrintų stabilią kraujotaką. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Eglė Grigonienė pažymi, kad jei tokia būklė užtrunka ilgesnį laikotarpį, pradeda vystytis dešiniojo skilvelio ir visos širdies nepakankamumas.

Vilnietis Andrius skaičiuoja, kad sinusitu sirgo kelis dešimtmečius, galiausiai jį teko operuoti, bet vieno karto nepakako – visiškai neseniai jam buvo atlikta dar viena operacija.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo liūdna žinia – mirė karo gydytojas, rašytojas Vilius Kočiubaitis. Medikas dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje. V. Kočiubaitis buvo vidaus ligų ir šeimos gydytojas, tris dešimtmečius dirbo skubiojoje medicinoje, dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, dalyvavęs trijose misijose Afganistane.

48-ąją savaitę (2024 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – mažesnis – 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat pranešta apie nuo koronaviruso mirusį 38 metų asmenį.

Galutinė prieš kelis metus Respublikinę Šiaulių ligoninę supurčiusios tragedijos atomazga –įstaiga be kalbų išmokėjo teismo priteistą 70 tūkstančių eurų neturtinės žalos kompensaciją nusižudžiusios gydytojos šeimai ir beveik 7 tūkstančius eurų bylinėjimosi išlaidų.  Kaip skelbia portalas lrt.lt, dėl tokio ligoninės administracijos sprendimo namiškiai gerokai nustebo, mat buvo nusiteikę ilgam bylinėjimosi procesui.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kandidatė į sveikatos apsaugos ministres Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovė Marija Jakubauskienė teigė, kad eilių mažinimas pas gydytojus – vienas pirmųjų neatidėliotinų darbų. Tiesa, prezidentas nurodė pokalbio metu sulaukęs ne visų  atsakymų.

Prezidentas iš naujojo sveikatos apsaugos ministro tikisi eilių pas gydytojus ir nelygybės sveikatos apsaugoje mažinimo. Šiuos lūkesčius šalies vadovas išsakė po susitikimo su socialdemokratų teikiama kandidate į sveikatos apsaugos ministres Marija Jakubauskiene.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis visame pasaulyje, o rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys ir viena žalingiausių priklausomybių, neigiamai paveikiančių ne tik kvėpavimo takus, bet ir kitas organizmo sistemas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 1600 naujų plaučių vėžio atvejų.

Nuo lapkričio 1 d. už paliatyviosios pagalbos paslaugas su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma pagal didesnius įkainius, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Naujosios kainos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus atnaujintą sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų sąrašą, kuriame įtrauktos ir ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos. Ligonių kasos tvirtina, kad šie pokyčiai skirti užtikrinti geresnį paslaugų finansavimą ir prieinamumą.

Nors atrodo, kad šiandien sveikatos sistema visai griūna, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė situacijos tiek nedramatizuoja, tačiau konstatuoja, kad šiandien valgome vaisius ir derlių to, kas buvo pasėta prieš dešimtmetį. Viena po kitos vardydama sistemos bėdas ir galimus jų sprendimų būdus viena žinomiausių Klaipėdos kardiologių neslepia, kad dabartinė situacija, į kurią stumiami pacientai, paprasčiausiai primena šantažą.

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

„Būtų labai baisu pamatyti, jei visi dirbtume vienu etatu“, – taip kalbėdama apie šiandienos realijas sveikatos sistemoje sako Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Panavienė. Ji konstatavo, kad šiandien medikų darbo krūviai nėra normalūs, tačiau tokiu būdu yra „kamšomos“ sistemos skylės.    Gydytoja dermatovenerologė pasakojo, kad šiandien gydytojai išties yra itin užsiėmę, bet taip yra ne vien iš gero gyvenimo. „Bandome išlaviruoti per įvairias darbo vietas.

Nors kalendorinė žiema dar net neprasidėjo, lietuvius jau kurį laiką guldo klastinga, pneumoniją (plaučių uždegimą) sukelianti bakterija. Pasak gydytojų, blogiausia, kad ją nustatyti ne taip paprasta, o simptomai gali būti įvairiausi: „Ryte dar gali jaustis absoliučiai gerai, o vakare atsidurti ligoninėje“. Kaip portalui tv3.lt pasakojo šeimos gydytoja Rasa Isevičienė, šiuo metu serga ištisos šeimos, klasės, kolektyvai. Kai kurie – jau ne po pirmą kartą.

Jau netrukus Europoje ir Lietuvoje brangs dažniausiai gyventojų vartojami vaistai – nuo širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ar epilepsijos. Europos Sąjungos Taryba dėl taršos nusprendė apmokestinti farmacijos ir kosmetikos pramonę. Vaistų gamintojų asociacija perspėja, kad dėl tokių sprendimų dažniausiai žmonių naudojami, pigiausi vaistai gali pabrangti kartais.

Nuolatinis neišsimiegojimas ar miego sutrikimai kamuoja didelę gyventojų dalį, tačiau dažniausiai į tai numojama ranka. Tuo tarpu sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad prasta miego kokybė gali turėti itin rimtų pasekmių – nuo dėmesio ir atminties sutrikimų iki rizikos susirgti cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip jų išvengti, pataria gydytoja ir vaistininkė, rašoma pranešime spaudai.

Šaltuoju metų laikotarpiu stipriai išauga žmonių, susiduriančių su viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, skaičius. Tam įtakos turi permainingi orai, netinkamai parinkta apranga ar avalynė ir dalyvavimas sergančių žmonių susibūrimuose. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Rūta Laučienė pasakoja, kaip atpažinti peršalimo simptomus bei kaip su jais kovoti.

63-ejų p. Almira skrandį išsityrė prieš porą metų. Moterį kartais kamuodavo maudimas, o ir suvalgyti daug negalėdavo – greit pajausdavo sotumą. Paaiškėjo, kad p. Almira serga III stadijos skrandžio vėžiu. Moteris sako šią naujieną priėmusi ramiai. P. Almirai buvo atlikta operacija, tiek prieš, tiek po jos pacientei taikytas gydymas chemoterapija. Moteriai taip pat buvo taikyta priešoperacinė reabilitacija Nacionaliniame vėžio institute, rašoma pranešime spaudai.

Įsibėgėjus šaltajam sezonui, kur kas lengviau mus gali užklupti peršalimo ligos. Tuo tarpu mažieji gali sirgti ir dar dažniau. Vaiko peršalimas gali išgąsdinti tėvus, o ir neretu atveju jo gydymui gali būti taikomi skirtingi gydymo metodai negu suaugusiems. Dėl to „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė atskleidžia dažniausias vaikų peršalimo gydymo klaidas, bei dalijasi naudingais patarimais, kaip padėti mažiesiems greičiau pasijusti geriau.

Daugelis lietuvių kenčia dėl sausos odos, nes dažnai trūksta vieno baltymo – genas tiesiog būna mutavęs. Paveldimumas lemia ir odos vėžinius, alerginius, kitus susirgimus, todėl daug vilčių dedama į proveržį genetikos srityje. „Lietuva jau žengė svarų žingsnį personalizuotos odos priežiūros srityje.

Nevisavertė mityba, intensyvus sportas, didelis stresas ar emocinė įtampa, virškinimo sutrikimai, alkoholio vartojimas ar įvairios lėtinės ligos – tik keletas iš daugelio priežasčių, kodėl žmogui gali trūkti magnio. Visgi, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Deimanto Auškalnio, su magnio trūkumu susiduriantys pacientai neretai net nenutuokia, jog skirtingų šio mineralo rūšių – daugybė.

Nuo šiol išsamias gydytojų kardiologų konsultacijas bus galima gauti arčiau namų – sveikatos centruose, o sunkiais atvejais pacientai bus siunčiami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.

Trečiadienį „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis paskelbė nuo kitų metų uždarantis pilnu tempu dar net nepradėjusią veikti didžiulę kliniką „Sostinės medicinos centras“ ir skambiai kaltino valstybę sužlugdžius verslą.

„Slaugytoja dirbu jau daugiau nei 40 metų ir savo darbą vis dar myliu, pacientus ir be medicinos savęs neįsivaizduoju“, – sako bendrosios praktikos slaugytoja Olga Semezenko, dirbanti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Konsultacijų skyriuje. Slaugytoja rūpinosi Sausio 13-iosios sužeistaisiais, matė pokyčius medicinoje ir džiaugiasi galėdama eiti koja kojon su pažanga.

Atvėsus orams, vis daugiau gyventojų nusprendžia aktyvų laisvalaikį gamtoje pakeisti sportu salėje. Visgi gydytojai pastebi, kad sporto klube dažnas sportuoja intensyviau nei gamtoje, kurioje dažniausiai tiesiog aktyviai vaikščioja ar lengvai bėgioja. Dėl šios priežasties intensyviau sportuojantys turėtų gerokai atidžiau rūpintis savo sveikata.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas siekdamas išsiaiškinti 2024 m. lapkričio 25 d. lėktuvo katastrofos sukeltas galimas grėsmes gyventojų sveikatai atlieka laboratorinius tyrimus ir ragina netoliese įvykio vietos gyvenančius žmones kreiptis į NVSC dėl vandens ištyrimo. „Viena grėsmių – šachtinių šulinių vandens galimas užteršimas gaisro gesinimo metu susidariusiais teršalais.

Per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o jų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis beveik padvigubėjo – nuo 65 iki 121 mln. eurų. Nepaisant to, kaip pabrėžia Valstybinė ligonių kasa (VLK), riboti finansiniai resursai reikalauja subalansuotų sprendimų. Todėl, pasak VLK, dvi dešimtis metų taikomas kintamo balo apmokėjimo modelis ir toliau išlieka esminė brangiųjų paslaugų finansavimo priemonė.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skelbia pasiekusi esminį nuosekliai vykdytos reformos lūžio tašką – jau du mėnesius dirba pelningai. Vien spalio mėnesio pliusas sudarė beveik ketvirtį milijono eurų. „Džiaugiamės, kad visos mūsų komandos, jos inicijuotų ir įvykdytų reformų dėka, per pakankamai optimalų laiką pavyko stabilizuoti situaciją ir ligoninė pradėjo dirbti pelningai“, – sakė KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis.

LSMU Kauno ligoninė pasidalino pranešimu apie svarbius pokyčius pacientams, kaip dėl prasidėjusių statybų reikės patekti į Skubios pagalbos skyrių. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle: „Dėl pradedamo statyti naujo Skubios pagalbos priestato, adresu Josvainių g. 2, nuo š. m. lapkričio 26 d., antradienio, keičiasi pacientų patekimo į Skubios pagalbos skyrių tvarka.“ Taip pat pridėta pėsčiųjų ir transporto judėjimo schema.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Lietuvos radiologų asociacija perspėja dėl naujos krizės sveikatos sistemoje: dėl nepamatuotų sprendimų gydymo įstaigos būtų priverstos nutraukti paslaugų teikimą mažesniuose miestuose, dalis gyvybiškai būtinų tyrimų pacientams būti neprieinami, grėstų gydytojų atleidimai, o įstaigos patirtų milijonines žalas už per šiuos metus suteiktus bet neapmokėtus tyrimus ir paslaugas pacientams.

Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo persodintas gyvosios donorystės metu, – sako Matą prižiūrinti Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų nefrologė dr. Diana Dobilienė.

Paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui bandant suformuoti būsimą Vyriausybę, panašu, ne viskas einasi kaip sviestu patepta – ne vienas viešai įvardytas kaip kandidatas tapti ministru jau atsisakė pareigų. Vienas nežinomųjų – ir potencialus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.

Kiekvienas, tiek suaugęs, tiek vaikas, galime skrandyje turėti bakteriją, žinomą pavadinimu helicobacter pylori. Ši bakterija, jei yra negydoma, gali pradėti ardyti skrandžio sieneles – galiausiai tai sukelia lėtinį gastritą, opaligę, vėžį. Daugiau apie šią bakteriją ir jos sukeliamus pavojus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų profesorius, gastroenterologas Laimas Jonaitis.

Per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – išliko panašus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatas (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 18–24 d. (47-ąją savaitę) siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Keturiasdešimtmetė Vaida, eiliniam vizitui į Nacionalinį vėžio institutą palydėta vyro, su šypsena pasakoja, jog taikytas agresyvus chemospindulinis gydymas jai tikrai nebuvo sunkus. „Kai buvo konsiliumas dėl mano gydymo, onkologai negalėjo atsidžiaugti, sakė  – esi auksinis variantas, organizmas tikrai atlaikys. Esu jauna ir be gretutinių ligų. Prisiklausiau gulėdama skyriuje, kaip buvo sunku kitiems pacientams – ir vemdavo, ir buvo blogai. Man nieko tokio nebuvo“, – sako Vaida.

Pirmadienio rytą netoli Vilniaus oro uosto nukritus krovininiam DHL lėktuvui ir kilus gaisrui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) šalia incidento vietos esančius asmenis ragina saugotis žalingo gaisro dūmų poveikio. Primenama, jog dūmai gali būti itin pavojingi sergantiems plaučių ir kvėpavimo takų ligomis. Jie gali sudirginti akis, nosį, gerklę, sukelti kosulį bei dusulį.

Cukrus šiandien yra labai demonizuojamas produktas, o be reikalo. Taip tvirtina gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė, pažymėdama, kad savęs kamavimas ir draudimas vartoti saldumynus anksčiau ar vėliau atsisuka kitu kampu – persivalgymu, valgymo sutrikimais ir nepasitenkinimu.

Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiausiai trims paroms.  Tiek pat laiko savarankiškai turėtų būti tiekiama šiluma, ryšio ir informacinių technologijų maitinimas, nepritrūkti geriamojo vandens, maisto bei deguonies, biotualetų.

Šį sekmadienį Vilniuje vyks diabeto prevencijos akcija, kurios metu nuo ankstyvo ryto iki vidurdienio Katedros aikštėje vyksiančio renginio metu gyventojai galės profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje specialiai tyrimams pritaikytose palapinėse. Gyventojams, kuriems bus nustatytas didesnis nei norma cukraus kiekis kraujyje, bus dovanojami daugkartiniai rinkiniai gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti.