Sveikata

Žmonėms vartojant vis daugiau vaistų, medikams tenka dažniau gydyti ligonius nuo jų sukeltų alerginių reakcijų, tarp kurių ir itin pavojingas, mirtimi galintis pasibaigti anafilaksinis šokas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai. Kartais žmonės įtaria, kad vaistas sukėlė alergiją, bet pas alergologą išsitirti neskuba. O be reikalo – prireikus operacijos, jei kils neaiškumų dėl alergijų vaistams, operacija gali būti net atšaukta.

Šią savaitę dėl apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis Kauno klinikose mirus paaugliui, sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sako, jog vaikams taip pat yra itin reikalinga psichologinė pagalba, tačiau tam trūksta specialistų. „Viena iš didesnių problemų yra tai, kad tokiems vaikams ir paaugliams ne tik gydymo apsinuodijus reikia, bet ir labai rimtos psichologinės pagalbos“, – BNS šią savaitę kalbėjo viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp slaugos specialistų, medikų asociacijos konstatuoja, kad tokie epizodiniai sprendimai tik primaskuoja realią situaciją. Ji tuo metu – arti kritinės: slaugytojų masiškai trūksta, darbo sąlygos nepakeliamos, o algos apverktinos.  SAM pranešė, kad vėl ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp medicinos specialistų.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiai moterų ryžtasi nutraukti nėštumą – tai joms yra viena sudėtingiausių asmeninių patirčių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ plačiau pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė. Laidoje taip pat savo aborto istorija dalijosi Vilma Ramašauskaitė.  Kai sužinojo, kad laukiasi, gyvenime darbo neturėjusiai studentei Vilmai atrodė, jog nebėra jokios išeities.

Kartu su vasara įsibėgėja ir atostogų sezonas. Vis dėlto kelionių kryptimis renkantis Europos šalis sveikatos specialistai įspėja būti kaip niekada atidiems – dėl mažėjančių skiepijimo apimčių Senajame žemyne stebimi „pamirštų“ infekcijų, tokių kaip tymai, difterija, protrūkiai.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai.  Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ plačiau papasakojo Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Eilės pas gydytojus – atrodo, amžina ir neišsprendžiama problema. Nors įstatymu numatyta, per kiek laiko kokiais atvejais gyventojai turėtų patekti pas gydytojus, realybė tokia, kad daugelis stoja į eilę dar tik talonėliui gauti. Taigi viskas gali užtrukti kelis mėnesius ar dar ilgiau. Teisės aktai numato, kad, jei paciento būklė nėra skubi, pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – 30 dienų.

Apie geležies trūkumą žmogaus organizme išduoda tokie lengvi simptomai kaip nuovargis, blyški oda ir silpnumas. Tuo tarpu anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, yra rimtesnė būklė, kurios metu geležies trūkumas progresuoja ir sutrikdo normalų raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl organizmas pradeda patirti rimtus deguonies tiekimo sunkumus.

Nors vaistai, atrodo, turėtų tik padėti, pasitaiko, kad dėl alergijos konkrečiam medikamentui žmogus gali pakliūti net į reanimaciją. Kam dažniausiai alergiški lietuviai ir kokie simptomai jau būtų pavojaus signalas? Kaip pasakoja VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas, alergiškų vaistams pacientų yra nemažai.  „Su jais susiduriame kiekvieną savaitę, dirbame su jais.

Nors daugelis žino, kiek yra svarbi burnos sveikata, pasirodo, ji gali paveikti organizmą kur kas labiau, nei susimąstome. Kalbėdami apie tokius dalykus kaip tylius uždegimus žandikauliuose, dentalinius toksinus, medikai įspėja, kad tai gali nieko nežinant nuodyti organizmą ir sąlygoti įvairias lėtines ligas.

Po tragiškos žinios apie Kaune mirusį 15-metį, kuris, kaip įtariama, apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis parūkęs elektroninę cigaretę, gydytojai konstatuoja matantys tik ledkalnio viršūnę. Pasak jų, nors šiandien veipina vis daugiau jaunimo, neretai jie nė nenutuokia, kuo gali baigtis vos kelis kartus įtrauktas dūmas.  Tragiška nelaimė vėl privertė garsiau prabilti apie jau epidemijos mastą pasiekusį neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Išvykote atostogų nepasirūpinę reikalingais receptiniais vaistais? Juos įsigyti Lietuvoje galite ir nuotoliniu būdu, užsakydami juos su pristatymo paslauga. Lietuvoje E. receptuose išrašytus vaistus taip pat jau galima įsigyti ir aštuonių ES šalių fizinėse vaistinėse, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Turbūt mažiausiai, kuo norėtųsi rūpintis atostogų metu, yra vaistai.

Vasarą mūsų oda patiria didžiausią UV spindulių poveikį, kuris gali sukelti nepageidaujamų pokyčių – vienas iš jų yra pigmentinės dėmės. Nors jų atsiradimas gali atrodyti kaip ilgalaikis procesas, nesaugant odos nuo saulės, pirmosios gali išryškėti dar šią vasarą. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė įspėja, kad pigmentinės dėmės gali ne tik kelti estetinį diskomfortą, bet ir kartais signalizuoti apie gilesnes sveikatos problemas, rašoma pranešime spaudai.

Skaudi netektis medikų bendruomenėje – mirė gydytoja, ilgametė Telšių apskrities ligoninės vadovė Alma Vitkienė (1949–2025). Liūdna žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Laidojimo paslaugų centras, pranešęs, kur ir kada vyks atsisveikinimas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjas dr. Rolandas Gedgaudas pelnė prestižinę Ateities biomedicinos fondo (ABF) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją jauniesiems mokslininkams už mokslinį darbą, kuriame nagrinėjo mikrobiotos – žmogaus organizme gyvenančių mikroorganizmų – įtaką žmogaus sveikatai ir ligų vystymuisi.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė jau šių metų trečiąjį ketvirtį patyrusiems nudegimus suaugusiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradėti kompensuoti specialius gydomuosius drabužius, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).  Iki šiol kraujotakos sistemos gydomosios priemonės buvo kompensuojamos tik vaikams, todėl suaugusieji turėdavo jas įsigyti savo lėšomis.

Lietuvos apeliacinis teismas kyšininkavimo byloje nuteisė buvusį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovą Narimantą Markevičių ir medicinine įranga prekiaujančios įmonės vadybininką Rolandą Žilinską. Kaip ketvirtadienį pranešė teisėsauga, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad medicinine įranga prekiaujančios įmonės vadybininkas R. Žilinskas tuomečiam Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovui N. Markevičiui davė 138 eurų vertės kyšį, o šis jį priėmė.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) Vilniuje ketvirtadienį bus pristatytas Lietuvoje planuojamas tarptautinis žmogaus biologinės stebėsenos tyrimas. Jo metu bus tiriama, kokių kenksmingų cheminių medžiagų yra žmogaus organizme. Dalyvauti tyrime bus kviečiami atsitiktinės atrankos būdu atrinkti žmonės. Jis bus atliekamas NVSPL partnerių vietose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Periferinių kraujagyslių ligos – dažnas, bet dažnai nepastebimas pavojus, galintis baigtis mirtinai. Laidoje „Sveikatos DNR“ kraujagyslių chirurgas iš Santaros klinikų Gediminas Vaitėnas paaiškina, kodėl verta susirūpinti arterijų sveikata ir kada būtina pasitikrinti dėl vadinamojo „tyliojo žudiko“ – aneurizmos. Pasak gydytojo, dažniausios periferinių kraujagyslių ligos mūsų šalyje – venų ligos.

Šeštadienį Kauno klinikose užgesus psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusio 15-mečio gyvybei, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog narkotinių medžiagų vartojimo problema tampa vis didesnė. „Tai parodo, kad yra problema. Jaunimui tai yra problema, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas, pagal tuos kritinius atvejus, tikrai aktualėja, didėja“, – trečiadienį Vyriausybėje Eltai teigė M. Jakubauskienė.

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus, rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5 345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai), skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

„Forbes“ duomenimis, per metus šunys įkanda dešimtims milijonų žmonių pasaulyje, o per 80 proc. šių nelaimių įvyksta namuose arba įkandus pažįstamiems keturkojams. Deja, šunų įkandimai gali būti pavojingi, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šuo vos grybštelėjo. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė į tokius nelaimingus nutikimus pataria nenumoti ranka – būtina žinoti, kaip elgtis, kur kreiptis ir kaip prižiūrėti žaizdą.

Magnis – svarbus mineralas, veikiantis šimtus organizmo procesų: nuo energijos gamybos iki nuotaikos ar net širdies ritmo reguliavimo. Nors magnio mums reikia visus metus, vasarą jo poreikis gali išaugti – dėl aktyvesnio gyvenimo būdo, gausesnio prakaitavimo. Pasireiškus šio mineralo trūkumui, svarbu ne tik papildyti jo atsargas, bet ir pasirinkti tinkamą magnio formą. Pasak šeimos gydytojos Izabelės Juškienės, viena efektyviausių formų – magnio bisglicinatas.

Nuo liepos 9 d. į savo buvusias patalpas grįžta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyrius. Tiesa, čia nedaug kas beprimena ankstesnį vaizdą. Po ilgiau nei metus trukusios renovacijos Skubiosios pagalbos skyrius pasikeitė iš pagrindų – jame atnaujintos visos darbo vietos bei pacientų zonos, suteikiant joms daugiau erdvės, komforto ir privatumo, renovuota korpuso vėdinimo bei kondicionavimo įranga, kiti inžineriniai tinklai.

Vos prieš keturis mėnesius Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Jurbarko pastotėje dirbti pradėjusi Rasa Tumšytė jau susidūrė su įsimintinu atveju – greitajai paskambinusi moteris pasiskundė nugaros skausmu, tačiau atvykus į vietą ją ištiko klinikinė mirtis. Greiti komandos veiksmai tapo sėkmės istorija – moterį pavyko atgaivinti. Sėkmės istorija iš paramedikų veiklos socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo GMP tarnyba. Kauno rajono teritorinis skyrius.

Vasara – puikus metas pasimėgauti šviežiomis sezoninėmis uogomis ir vaisiais. Ar žinojote, kad net ir sveikiausios vasaros gėrybės gali sukelti virškinimo sutrikimus ar cukraus šuolius kraujyje? Šios gėrybės ne tik gardžios, bet ir itin naudingos sveikatai. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad svarbu mokėti juos tinkamai įtraukti į kasdienį racioną – derinti su kitais produktais ir vengti dažnai pasitaikančių vartojimo klaidų.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas paskelbė, kad jauniausias jo rankose atsidūręs psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijęs pacientas buvo vos 7-erių metų vaikas. Mažylis į Kauno klinikas buvo atvežtas su sąmonės sutrikimu ir traukuliais. „Asmeniškai mačiau apsinuodijusį septynerių metų vaiką. Laimei, jam pavyko išgyventi, tačiau atvykęs į ligoninę jis jau buvo su sąmonės sutrikimu ir traukuliais“, – pasakojo medikas.

Lūžinėjančius nagus, blyškią odą, plaukų slinkimą ir užsitęsusį nuovargį dažna moteris priskiria stresui, sezonų kaitai ar nuolatiniam skubėjimui bei užimtumui. Vis dėlto daugelis medikų sutartinai tvirtina, kad dažnu atveju šie požymiai išduoda geležies trūkumą organizme. Tai gali smarkiai paveikti darbingos ir iš pažiūros sveikos moters gyvenimo kokybę, rašoma pranešime spaudai.

Naujausi Europos kardiologų sąjungos duomenys rodo, kad aukštas kraujo spaudimas ir su juo susiję varginantys simptomai lydi 41 proc. europiečių vyrų ir 36 proc. moterų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė įspėja, kad aukštas kraujospūdis yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, o pastarosios kasmet nusineša per 3 mln. europiečių gyvybių. Ji dalijasi, ką galime padaryti, siekdami kontroliuoti kraujo spaudimą, rašoma pranešime spaudai.

Vasara – metas, kai inkstų akmenligė pasireiškia dažniau. Net jei karščiai nealinantys, organizmas netenka daugiau skysčių, o šlapimas tampa labiau koncentruotas – tai viena pagrindinių akmenų formavimosi priežasčių. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas urologas Titas Telksnys įspėja: akmenligė – ne tik staigus skausmas, bet ir lėtinė, linkusi kartotis liga, kuriai būtina ilgalaikė priežiūra.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, jog šeštadienį jų įstaigoje miręs paauglys buvo apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, nuo kurių išsivystė organų nepakankamumas. „Pirminė informacija yra tokia, kad birželio 30 d. į mūsų vaikų intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas paauglys. Pagal klinikinius duomenis ir pirminę informaciją buvo kalba apie apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis.

Vaikai, kurie neteko galūnės, tačiau, nepaisydami to, aktyviai sportuoja, netrukus galės papildomai gauti Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) kompensuojamus sportui pritaikytus šlaunies ir blauzdos protezus. Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šių ortopedijos techninių priemonių įtraukimui į kompensuojamųjų sąrašą.

 Aukšto meistriškumo sporto varžybose, treniruočių stovyklose, vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo metu nuo rugsėjo turėtų budėti paramedikai.  Tai numatantį įsakymą liepą turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Lankantis pas šeimos gydytoją dažnai yra atliekami bendri kraujo tyrimai, o ten matomas ir hemoglobino kiekis žmogaus kraujyje. Kai šis rodiklis nepakankamas, paprastai yra skiriamas gydymas, tačiau hemoglobino stoka gali būti tokia didelė, kad teks skubėti į ligoninę. Naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ hematologas, onkologas chemoterapeutas Domas Vaitiekus papasakojo, ką gali reikšti mažas hemoglobino kiekis kraujyje.

Po savaitgalio išvykų prie ežerų, upių ar jūros, kai kurios moterys gali pastebėti nemalonius infekcijų simptomus. Dažniausi simptomai – niežėjimas, išskyrų pakitimai ar nemalonus kvapas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip teisingai rūpintis intymia higiena po maudynių ir ką daryti, jei visgi pasireiškė infekcijos požymiai.

Siūlymas suteikti teisę garbės donorams gauti valstybines pensijas, nepaisant kitų jiems jau mokamų pensijų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Tokią išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas, įvertinęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus kartu su kitais parlamentarais birželio mėnesį įregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas.

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi dabartinio lietuvio DNR sekoje ir kokias paslaptis apie lietuvių kilmę gali atskleisti genetikos mokslas? Būtent šiais klausimais domisi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, pirmieji nuskaitę visą lietuvio genomą. Jie ieško atsakymų į klausimus apie mūsų ištakas, genetinius ryšius su kitomis tautomis ir analizuoja, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos.

Vyriausybei metams atidėjus naujus reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriuose, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad peržiūrint šiuos kriterijus situacija jau įvertinta pusėje numatytų gydymo įstaigų.

Medikai sunerimę – tenka gelbėti vis daugiau vaikų, susirgusių erkiniu encefalitu. Serga mažyliai nuo kelių mėnesių, o daugiausia paaugliai. Dalis jų patenka į reanimaciją, kartais net pritrūksta lovų. Pasak gydytojų, per savaitę tenka gelbėti 2-3 negaluojančius vaikus. Nors nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, deja, besiskiepijančių mastai auga nežymiai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gydytojai ragina suklusti – sunkios uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, tyko ir visai jauname amžiuje. Įspėjama, kad pirmi simptomai gali atrodyti nekalti, kol vėliau žmogus staiga neatsiduria ligoninėje.  VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovės, gydytojos gastroenterologės doc. dr.

Plaučių uždegimas ir toliau išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje – 2023 metais ši liga buvo devinta dažniausiai mirtį sukėlusi priežastis tarp vyrų ir vienuolikta tarp moterų. Nors gali pasirodyti, jog ši liga yra gerai žinoma ir suprantama, dėl jos klastingos eigos ne visuomet pavyksta išgelbėti sergantįjį. Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra viena iš penkių dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje.

Sveikatos sistemoje nuo kitų metų laukia dideli pokyčiai – ministerija siekia, kad gydymo įstaigose būtų uždraustos neteisėtai imamos priemokos. Vis tik patys pacientai nuogąstauja, kad dabar iš dalies mokamos paslaugos taps apmokamos pilnai, o prieinamumas pas gydytojus pablogės.

Kalbant apie fizinį aktyvumą, daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad sportas — tik jaunimui, o su amžiumi ar tam tikromis sveikatos būklėmis geriau ilsėtis. Tačiau kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pabrėžia, kad judėti būtina visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar diagnozės. Nors istoriškai jėgos treniruotės dažniau buvo siejamos su vyrais, šiandien vis daugiau moterų renkasi rimtesnį svorių kilnojimą.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ vedėjas Simonas Urbonas kartu su reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėju Marium Balčiūnu ir eksperte Aušra Želviene kalbėjo apie tai, kaip pastebėti, jei paauglys pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir kaip geriausia jam padėti. Tinklalaidėje Marius pasidalijo savo patirtimi vartojant narkotikus. Jis atvirai papasakojo, kad svaigalų liūne paskendęs buvo 8 metus.

Ar esate kada jautę silpnumą, galvos skausmą ar net patyrę širdies ritmo sutrikimų ir netikėtai sužinoję, kad tuo metu vyko saulės magnetinė audra? O gal pastebėjote, kad tokiomis dienomis blogėja nuotaika, kamuoja nerimas ar padidėjęs kraujospūdis? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ žurnalistė Erika Fuks kartu su klimatologu prof.

Prasidėjęs grybavimo sezonas vėl duoda darbo gydytojams toksikologams. Nors kol kas apsinuodijimo aukų nėra daug, gydytoja įspėjo, kad pavojus – visada šalia: vienas neatsargus žingsnis ir vakarienė gali tapti nuodu. Tautiečiai jau plūsta į miškus ir skuba dalintis pirmųjų laimikių vaizdais. Vis tik gydytojai aklo entuziazmo grybaujant negiria – viena klaida gali baigtis ne tik ligoninės palatoje, bet ir mirtimi.

Naujas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojis gerinant prieinamumą pas gydytojus – pacientų rūšiavimas šeimos gydytojo kabinete. Tai reiškia, kad jei vieni, vertinami kaip skubūs, pacientai pas specialistą turės patekti per 7 dienas, kiti galės laukti mėnesiais. Pacientai ir gydytojai gi nuogąstauja, kad dėl to tik nekiltų daugiau pykčių.

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešė apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 000 žmonių. Protrūkiai taip pat registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad keliaujant svarbu atminti apie šios ligos riziką ir ragina neatidėti vaikų skiepų.

Tikriausiai daugeliui teko patirti staigų ir ūmų nugaros ar kaklo skausmą, sukaustantį taip, kad tampa sunku pajudėti. Šią būklę gali išprovokuoti tiek netikėtas judesys, raumenų pertempimas ar spazmas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalinasi patarimais, padėsiančiais greičiau numalšinti skausmą ir grįžti į įprastą režimą bei ką daryti, kad pavyktų to išvengti ateityje, rašoma pranešime spaudai.