Vis dėlto vieni vasaros garsai gali būti malonūs ir net naudingi, o kiti – pavojingi klausai. Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Ema Garbenytė dalijasi aktualiais patarimais – kuriais garsais reikėtų mėgautis, o kurių – vengti, jei norite nepakenkti klausai.
Vasaros pieva – geriausia terapija ausims
Kokia gi vasara be laisvalaikio gamtoje? Iš tiesų šiltuoju metų laiku daugiau pramogaujame, daugiau laiko leidžiame gamtoje, girdime vabzdžius, paukščius ir kitus gyvūnus.
Pasak klausos protezavimo specialistės, nereikėtų pykti ant kartais įkyrių vasaros sutvėrimų – jų skleidžiami garsai gali būti naudingi ir veikti kaip garsų terapija.
„Gamtos garsai gali padėti ne tik norintiems atsipalaiduoti, bet ir tiems, kurie jaučia ausyse ūžesį. Dūzgianti vasaros pieva veikia kaip „maskuoklis“, slopinantis šį nemalonų simptomą“, – pastebėjo specialistė.
E. Garbenytė atkreipė dėmesį, kad tiek atsiradęs ūžesys ausyse, tiek pastebėjimas, kad įprasti gamtos garsai išnyko, gali būti silpstančios klausos požymiai.
„Silpstant klausai, žmogus pirmiausia nustoja girdėti aukšto dažnio garsus – paukščių čiulbėjimą, vabzdžių dūzgimą. Todėl vasaros gamta gali būti puikiu „indikatoriumi“, padedančiu patikrinti klausos būklę“, – sakė ji.
Kokio stiprumo garsas pavojingiausias?
Patikėsite ar ne, tačiau vasaros pievoje gyvenantis žiogas gali skleisti apie 70 decibelų siekiantį garsą – tai prilygsta žoliapjovės ar siurblio burzgimui.
„Natūraliomis aplinkybėmis žiogas klausai pakenkti negali – nebent jis nesustodamas čirškėtų prie pat ausies ne vieną valandą“, – skubėjo nuraminti klausos specialistė.
Vis dėlto vasarą girdime ne tik gamtos, bet ir daug mechaninių garsų: renginių, koncertų, remonto, eismo, sodo darbų ir kt. Prietaisai, kuriuos naudojame, dažnai skleidžia stipresnius nei saugu garsus.
Remiantis higienos normomis, dienos metu leistinas triukšmas – iki 45 dB, nakties – iki 35 dB. Žmogaus klausai saugus garsas – ne didesnis nei 60–70 dB. Kuo garsas stipresnis, tuo trumpesnio laiko pakanka, kad jis pakenktų klausai.
Pavyzdžiui, koncerte, važiuojant motociklu ar naudojantis grąžtu garsas siekia 80–90 dB – tokiame triukšme saugu būti daugiausia iki 2 valandų. Garsui pažeidus klausos ląsteles, jos nebeatsinaujina, o klausa gali nebegrįžti į normos ribas.
Specialistė pabrėžė, kad tiek pramogaujant, tiek dirbant dideliame triukšme yra būtina naudoti klausos apsaugos priemones – specialias ausines ar kištukus. Ji pasiūlė atlikti eksperimentą – parsisiųsti garso stiprumą matuojančią programėlę ir patikrinti, ką matuoklis rodo pjaunant žolę, klausantis koncerto ar tiesiog stovint prie ventiliatoriaus.
„Jeigu triukšmas toks stiprus, kad negalite lengvai bendrauti su pašnekovu, klausos apsaugos priemonės yra būtinos“, – patikino ji.
Dingo garsai ar klausa?
O ką daryti, jeigu triukšmas atrodo nedidelis, tačiau bendrauti vis vien sunku? Jei kai kurie garsai tarsi dingsta, o žodžių ir sakinių prasmę sunku suprasti?
„Sunkumai suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje – prie atviro lango ar gatvėje – gali būti rimtas signalas, įspėjantis apie klausos pokyčius“, – pažymėjo specialistė.
Ji taip pat patarė atkreipti dėmesį ne tik į garsus, bet ir situacijas. Jeigu pastebėjote, kad pradėjote vengti bendrauti, atsisakote vakarojimų su draugais, nes bijote nesuprasti pokalbių, nustembate pamatę šeimos narius, nes neišgirdote, kaip jie įėjo į namus, reikėtų kreiptis į gydytoją arba klausos specialistą.
Anot E. Garbenytės, vertėtų atsižvelgti ir į artimųjų pastabas dėl garsinamo televizoriaus ar bendravimo sunkumų.
„Rekomenduojame nespėlioti ir nedelsti, o pasitikrinti klausą. Jeigu prireiks – pabandyti klausos aparatus savo aplinkoje ir stebėti garsinės aplinkos skirtumus“, – patarė specialistė.
Ji priminė, kad klausos centras „Audiomedika“ šią vasarą klausą tikrina nemokamai. Taip pat suteikiama galimybė bandyti klausos aparatus namuose be užstato iki 14 dienų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
