Sujaudinti jų gyvenimo istorijos, šalies vestuvių paslaugų tiekėjai padovanojo vyrams humanistinę santuokos ceremoniją, į kurią jų ryšio paliudyti susirinko daugiau kaip 100 žinomų šalies žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mums jau per vėlu. Laikas negailestingas, mudu nejaunėjame ir nebeturime vilties pasinaudoti kada nors galbūt įtvirtintu partnerystės įstatymu. Šis, nors ir simbolinis, santykių įprasminimas mudviejų gyvenimo nepakeis. Mes liksime tokie, kokie buvę. Bet po ceremonijos jaučiamės sustiprėję, parodę, kad nieko nebebijom. Nebebijom būti savimi“, – sakė Vitalius.
Pasak vestuvių planuotojos Lauros Vagonės ir humanistines ceremonijas vykdančios nevyriausybinės organizacijos „Laimingas žmogus“ direktorės Urtės Žukauskaitės-Zabukės, nors porai jau per vėlu įteisintai partnerystei, jie bent jau gali gauti šalies žmonių pripažinimą.
„Įsivaizduokite tokią meilę, kai dviese galima būti tik pasislėpus nuo kitų žmonių akių. Kai norėdami susikabinti už rankų turite jas slėpti po neva užkritusiu šaliku. Kai tas jausmas įvardijamas kaip diagnozė, kurią reikia gydyti, o ištikus ligai pas gydytojus mylimąjį galima lydėti tik apsimetus jo sūnumi…
Mes visi pažįstame meilės jausmą, bet ne visi žinome, kokią neteisybę nuolat patiria tos pačios lyties poros ir kokioje baimėje teko gyventi Vitaliui ir Albinui.
Norėjome ištaisyti šią neteisybę. Nors jiems per vėlu teisiškai pripažintai partnerystei, jie gali gauti mūsų pripažinimą. Todėl kviečiame šalies žmones tapti Vitaliaus ir Albino santuokos liudytojais ir pasirašyti ant liudijimo internete“, – kalbėjo L. Vagonė.
Vitalius ir Albinas sako, kad nėra atitrūkę nuo tikrovės svajotojai, siekiantys pakeisti politikų sprendimus.
Jie kartu išgyveno niūrų, jų gyvenimo būdui grėsmingą ir jiems rūstų, net pavojingą sovietmetį ir teigia nepamatę didelių pokyčių ir atgavus šaliai nepriklausomybę – pasistūmėta tik tiek, kad homoseksualūs santykiai nebėra kriminalinis nusikaltimas.
„Mes tik norime parodyti, kad esame lygiai tokie, kaip kiti. Norėtume Teisinio mudviejų santykių pripažinimo, kad esame laisvi jausti tai, ką jaučiame, ko per 30 nepriklausomybės metų nepasiekta. Šiai ceremonijai ryžomės iš desperacijos, nes suprantame, kad niekas stipriai nepasikeitė ir, ko gero, greitai nepasikeis“, – kalbėjo Vitalius.
Anot U. Žukauskaitės-Zabukės, Lietuvoje kasmet vyksta apie 500 humanistinės santuokos ceremonijų, o tarp jų keletas švenčių – ir tos pačios lyties poroms bei jų artimiesiems.
„Tačiau iš tų porų, kurioms esame organizavę tokias šventes, beveik visos dar ir įteisina santuoką svetur, ir, deja, beveik visos anksčiau ar vėliau išvyksta iš Lietuvos“, – pastebėjo humanistinės organizacijos vadovė.
Galėjote emigruoti kur į Vokietiją, Izraelį, ar kokią Braziliją, Ameriką ir t.t Būtumėte buvę laimingi ir vaikščioję už rankučių susikabinę.
Visą gyvenimą juk nugyvenot kartu ir niekas nedraudė vienas kitą tenkinti ir rodyti jausmus.
Ką keičia poperėlis?
Gaila šių žmogelių nes jiems kitokios gyvenimo prasmės nebuvo.
Gyvenimas ne tik santykiai, bet daug įdomių kitų dalykų.
