Gegužės 30-ąją tariamas paskutinis „sudie“ Z. Kelmickaitei, kurios urna išnešama iš Šv. Jonų bažnyčios. Moteris bus palaidota Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Primename, kad žinią pirmasis paskelbė naujienų portalas LRT.lt.
Kovo 19-ąją moteris atsidūrė Santaros klinikose. Zita Kelmickaitė pasijuto blogai vesdama LRT radijo laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ ir buvo išgabenta į ligoninę.
Z. Kelmickaitė gimė 1951 metais Klaipėdoje. Mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos institute.
Po studijų ji dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurį laiko dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.
1974 metais Z. Kelmickaitė pradėjo dirbti Lietuvos radijuje, ten, o vėliau ir televizijoje kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, Z. Kelmickaitė 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienų Švedijoje programų meno vadovė. Etnomuzikologė yra parašiusi straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką.
Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 metais jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
2020 metais Z. Kelmickaitei suteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas.
Dvi kadencijas ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje – nuo 2003-iųjų iki 2010-ųjų. Į ją buvo išrinkta pagal A. Zuoko koalicijos bei Liberalų ir centro sąjungos sąrašus.
