tv3.lt kalbinta Kristina sutiko pasidalinti savo meile vizažui bei tuo, ką ji šiuo metu veikia savo gyvenime.
Kristina, ar seniai palikai Lietuvą?
Į Daniją išvykau prieš beveik dvejus metus. Nors iki tol trejus metus mokiausi ir gyvenau Klaipėdoje, grįžusi atgal visuomet skubu į Tauragę. Čia mano visas senų draugų, prisiminimų ir įvairiausių emocijų sūkurys. Ką jau kalbėti apie ten gyvenančią mano šeimą...
Aš ganėtinai sunkiai įsivaizdavau save, vykstančią gyventi į svetimą šalį... Esu šeimos žmogus, iki šiol sunkiai priėmiau bet kokius pokyčius savo gyvenime, todėl dabar galiu pasakyti, jog didžiuojuosi savo sprendimu ir nepabūgau sunkumų.
Kodėl išvažiavai į Daniją?
Aš išvykau kurti „naują gyvenimą“ vos tik baigusi studijas ir sutikusi draugą, su kuriuo šią mintį ir sugalvojome. Pasirinkau studijuoti logistikos vadybos specialybę, bet jau antrajame kurse supratau, kad tai monotoniškas ir vien tik griežtais sprendimais ir skaičiavimais pagrįstas darbas. Tuo metu net nežinojau, ką noriu toliau daryti su savimi, kokį kelią rinktis. Perkalbėta artimųjų supratau, kad turiu pabaigti tai, ką pradėjau, bet tuo pačiu ir domėtis kažkuo nauju.
Atvirai kalbant, jausdavausi labai keistai, kai klientė, sėdėdama makiažo kėdėje, paklausdavo apie mano išsilavinimą. Į makiažo platybes mane stipriau pastūmėjo mano sesuo. Kartu važiavome į žinomų meistrų pamokas Lietuvoje, ji dalinosi kai kuriomis savo priemonėmis, kol buvau dar studentė. Savęs ieškojimo kelyje makiažas man padėjo suvokti, kad jis bus visuomet su manimi, kad ir kur aš bebūčiau – nepražūsiu, jei tik tam skirsiu laiko.
Išvykimo priežastimi taip pat tapo ir naujos patirties troškimas. Visada buvau tolerantiška aplinkiniams, plačių pažiūrų, bet man gal trūko vidinės laisvės ir išraiškos... Gali nuskambėti kiek keistokai, bet man trūko daugiau įvairių ir skirtingų žmonių aplink. Nenoriu slėpti ir to, kad Danija finansiškai ir politiškai man atrodė ganėtinai saugi ir savo gyventojais besirūpinanti šalis.
Kuo šiuo metu užsiimi? Nebuvo sunku įsitvirtinti?
Dabar dirbu ir mokausi danų kalbos. Deja, Danija yra ganėtinai brangi šalis, tad mano darbas, iš kurio gaunu pajamas, nėra susijęs su makiažu, bet aš jo, tikrai, jokiu būdu, nemetu. Jei mesčiau jį, netekčiau savęs. Kol nemoku kalbos, atlieku makiažus namuose – tiek sau, tiek merginoms ar moterims, kurios kreipiasi į mane, norėdamos pasigražinti kokia nors proga. Einu link vieno tikslo – noriu išmokti kalbėtų danų kalba ir panaudoti savo gebėjimus bei pomėgius plačiau nei tai darau dabar.
Laisvu nuo darbo metu keliauju – dievinu keliones, esu aplankiusi tikrai nemažai Europos šalių. Manau, kad tai yra viena geriausių investicijų kiekvieno žmogaus gyvenime.
Makiažas – neatsiejama tavo gyvenimo dalis. Kaip užgimė meilė jam?
Jis mano gyvenime atsirado būnant gal 12 ar 13 metų. Pamenu ir save mažą... Kaip mane tada žavėdavo mamos turimos akių šešėlių paletės, kaip norėjau būti ryški ir kitokia... Viskas prasidėjo nekaltai nuo blakstienų, pudros, paryškintų antakių ir tais laikais nukniauktos Egipto Žemės pudros.
Iš tiesų, skamba juokingai, bet jau nuo paauglystės laikų neišeidavau net šiukšlių išmesti be truputėlio makiažo. Tokio amžiaus lankiau šokių užsiėmimus, todėl prieš pasirodymus trindavau rankomis iš džiaugsmo, galėdama pagražinti savo drauges. Vėliau šokiu būrelius keitė makiažai progoms aplink mane esantiems žmonėms.
Apie darbą su klientėmis pagalvojau tik būdama studentė, besimokydama antrajame kurse, prieš maždaug trejus metus. Kaip ir minėjau, nemaža gyvenimo dali nuėjau ne ta kryptimi, kuria galbūt turėjau. Man makiažas tapo išsigelbėjimu nuo to, kas slegia ir netinka. Visada jaučiau, kad turėjau tą meniška gyslele, mane traukė meniški užsiėmimai, tereikėjo pastūmėjimo ir daugiau pasitikėjimo savimi.
Tavo kuriami makiažai tikrai įspūdingi, bet kuriuos tau pačiai labiausiai patinka kurti?
Labiausiai mėgstu transformacinius įvaizdžius. Spalvotus, ryškius, paverčiančius kone į kitą žmogų, gal net šiek tiek šokiruojančius. Nuostabi, kad makiažas turi tokią galią paversti tave kažkuo kitu arba tiesiog išreikšti tavo įdomiąją pusę. Tokią, kuri atrodo ekstravagantiškai, pulsuoja gyvybe ir spalvomis.
Dievinu ir „Glowy Glam“ makiažą. Gražu žiūrėti, kai šešėliai tobulai išsklaidyti, kai veidas sumodeliuojamas ir užfiksuojamas ne vien tik matiniais produktais, bet turi ir žvilgesį, kuris suteikia veidui gyvybės ir švytinčios odos efektą. Manau, tai – didžiulis menas – mokėti viską tvarkingai tiesiog sulieti į tokį bendrą viso makiažo vaizdą. Toks makiažas tikrai dažnai prikausto mano dėmesį. Ji renkuosi ir pati įvairioms progoms.
Darbais dalijiesi ir socialiniuose tinkluose...
Po truputį išlipau iš savo kiauto ir nebebijau to, ką žmonės apie mane pasakys. Man makiažas – tarsi terapija. Myliu tai, ką darau, ir stengiuosi tai atspindėti socialinėje platformoje.
Beje, labai džiaugiuosi, kad pradėjau savo darbus viešinti. Aplink mane atsiranda vis daugiau bendraminčių, o ir pati susilaukiu neįtikėtino palaikymo ir šiltų žinučių iš savo sekėjų. Manau, kad yra nemažai žmonių, norinčių tai išbandyti ir išmokti patiems. Džiaugiuosi galėdama pasidalinti mintimis ir patarimais.
Puikiai suprantu, kad makiažai, kuriuos atlieku būtent ant savęs, nėra tradiciniai ir tokie, su kuriuo kiekvienas išdrįstu išeiti į gatvę. Todėl, tuo pačiu, savo darbais noriu pasiųsti žinutę, kad mes galime būti tokie, kokie mes norime būti. Kad nėra „normalu“ arba „nenormalu“. Reikia nebijoti išreikšti tai, ko tau norisi ir kas tau leidžia jaustis gerai.
Kokios svarbiausios tendencijos išryškės šiais metais?
Šiuo metu populiarios neoninės, ryškios spalvos. Įterpiamos tokios detalės, kaip spalvotas akių pravedimas ar šešėliai. Vis dažniau pabrėžiama tendencija „Metalic“ – blizgioms spalvoms, blizgučiams. Tiek lūpų dažams, tiek šešėliams. O natūralistėms manau tikrai neverta nerimauti. Iš šiandienos tendencijų, tikriausiai, dar ilgai nesitrauks natūralaus įvaizdžio makiažas. Neapkrauta oda, natūraliai sušukuoti antakiai, sveikai švytintis veidas, žemės spalvos. Čia, Danijoje, toks makiažas ypač mėgstamas.
Be kokių trijų priemonių neįsivaizduoji savo makiažo?
Jei tektų pasirinkti tik tris priemones, tikriausiai, savo makiažo neįsivaizduočiau be antakių gelio, maskuoklio ir modelianto.
Kokių reakcijų sulaukia tavo darbai?
Jų būna tikrai visokių... Turiu aplink save labai daug mane palaikančių, mano darbus giriančių žmonių, bet yra ir tokių, kuriems nepatinka tai, ką darau. Ne kartą esu susilaukusi įvairių komentarų socialinėje erdvėje, kad „atrodau kaip klounas“ ar panašiai, bet man tai tik kelia juoką. Stengiuosi neįsileisti negatyvo ir koncentruoju savo dėmesį į tai, ką galiu padaryti geriausia. Man atrodo, tai, kad esu bent akimirkai atkreipusi į save žymių užsienio makiažo meistrų dėmesį socialinėje erdvėje ir su jais kontaktavusi, tik patvirtina, kad kažką darau gerai ir galiu tęsti. Kaip ir klientės, kurios pasitiki mano sprendimais ir patiki man savo grožį joms svarbiomis progomis. Gal pasakysiu vaikiškai, bet man nuo to pilve plazda drugeliai ir visa tai padeda judėti į priekį.
