Buvusi „Žuvėdros“ šokėja, klaipėdietė Iveta Lukošiūtė gyventi į Ameriką išvyko dar būdama 17-os metu. Dabar drauge su vyru ukrainiečiu dailės mokytoju Jenyu Raytsesu (44 m.) ji jau kurį laiką gyvenimą kuria Floridoje. Pora augina 6-erių sūnų Vidą ir 3-ejų dukterį Ilaną. Kaip teigia moteris – vaikai jai yra viskas, dėl ko verta stengtis. Prieš juos nublanksta net visos negandos ir metų sunkumai.
Vis dėlto jos metai buvo išvagoti sunkumų – praeitų metų birželį moteris prarado trečiąjį vaikelį, ką ji pati teigia išgyvenusi tikrai skaudžiai. Vis dėlto nepaisant skaudžių gyvenimo išbandymų Iveta šypsosi – juk visas problemas esame pajėgūs įveikti.
Naujienų portale tv3.lt – atviras pokalbis su Iveta Lukošiūte apie birželio 29-ąją prabėgusį 43-iąjį gimtadienį, mintis apie grįžimą į Lietuvą, jaunatviškumą ir motiniškus rūpesčius.
Iveta, kaip šiuo metu gyvenate, kokie jums buvo pastarieji metai?
Mano metai buvo sunkūs. Sunkūs dėl to, kad patyriau daug streso – sūnus pradėjo eiti į mokyklą, reikėjo pakeisti rutiną, anksti keltis. Kartu su vyru dirbame skirtingu laiku – jis nuo ryto iki pietų, aš – nuo pietų iki vakaro, tad vaikai keliaudavo iš vieno rankų į kito rankas. Laisvą minutę atrasti poilsiui buvo tikrai sunku – Floridoje neturime artimųjų, todėl vaikais rūpinamės dviese. Bet ne viskas taip blogai – gauname ir poilsio.
Taip pat pardavėme savo namą, turėjome kraustytis į naują, susidūrėme su daugybe problemų dėl leidimų, todėl kraustymasis užsitęsė iki 7 mėnesių vietoj vieno. Išsinuomavome mažą butuką, buvo gana sunku, kadangi darbas nuo namų buvo toli, buvo mažai vietos. Buvo daug streso – mažai ilsėjausi, daug dirbau.
Nerimo ir skausmo praeitais metais pridėjo ir persileidimas – netekau trečio vaikelio.
Ar gimtadieniai jums svarbūs, reikšmingi?
Tikrai taip, nes jie man kaip šventė. Visada paminime šeimos narių gimtadienius, ypač vaikams rengiame dideles šventes, kad jie jas įsimintų. Mano gimtadienis man taip pat didelė šventė – visada juos mėgau, švenčiau. Kartais gimtadienius paminiu didesne švente, o kartais – mažesne. Tiesa, mano vyro gimtadienis kartais nukenčia, kadangi jis visada būna prieš pat mano organizuojamą šokių konkursą. Jo metu būna labai daug streso ir darbo. Todėl gaunasi, kad jo gimtadienį paminime labai ramiai (šypsosi).
Kaip praleidote gimtadienį?
Savo gimtadienį švenčiau du kartus dar iki jo (juokiasi). Pirmą kartą dar prieš 10 dienų mane draugai pasikvietė į restoraną. Paskui, likus savaitei iki gimtadienio, su lietuvaitėmis draugėmis važiavome darytis procedūrų, masažų. Šis šventimas užsitęsė apie 12 valandų… Daug ko nuveikėme. Gimtadienio dieną praleidau su šeima. Viską sudėjus gaunasi, kad gimtadienį švenčiau 4 dienas.
Amerikoje gyvenimą kuriate jau ne vieną dešimtmetį. Ar kartais nekyla noras grįžti į Lietuvą?
Kai gyvenome Lietuvoje, mano vyrui be proto patiko Vilnius. Jis sakė, kad tikrai norėtų čia gyventi. Vis dėlto kol kas tokių minčių nėra – esu labai prisitaikiusi prie Floridos, man labai patinka saulė, karštis. Labai smagu, kad pas mus saulė šviečia 12 mėnesių per metus, tad man būtų labai sunku išsikraustyti kažkur, kur nebūtų tiek saulės ir karščio. Jaučiuos, kad dabar gyvenu kaip rojuje (šypteli).
Socialiniuose tinkluose visada atrodote trykštanti energija ir jaunatviškumu. Iš ko semiatės tiek džiaugsmo gyvenimui?
Socialiniuose tinkluose visi atrodo labai gražiai ir sudaro įspūdį, kad gyvena labai gerai. Juk mes ten dedame tik pačias geriausias nuotraukas. Bet tiesą pasakius aš esu labai pozityvus žmogus, gyvenime matau tik pliusus, nematau problemų, matau tik jų sprendimus. Man problema būtų tik tada, jei sužinočiau, kad vyras ar vaikai serga mirtina liga. Visa kita man – išsprendžiamos problemos. Juk viską galima įveikti savomis jėgomis. Bandau tas problemas išgyventi ir matyti pozityvą kiekvienoje situacijoje, išmokti tam tikrą pamoką. Manau, kad iš kiekvieno negatyvo gali gauti teigiamų emocijų.
Pasidalinkite, kas padeda išlaikyti jaunatvišką išvaizdą. Ar jai dėmesio daug skiriate?
Kas liečia išvaizdą, tai tikrai pastebiu, kad man jau ne 20-imt (juokiasi). Iš esmės nieko daug nedarau – paprasčiausiai veidą iš ryto nuplaunu šaltu vandeniu, naudoju veido kremus, saugausi ir nuo karštos saulės, nes ji Floridoje labai aktyvi ir gali greitai nudeginti odą.
Aš labai sveikai maitinuosi, dėl to tikrai geriau jaučiuosi. Vartoju labai mažai cukraus, saldumynus valgau tik tada, kai labai norisi. Mano mityba yra sveika – manau, kad organizmui labai daug suteikia tai, ką į jį dedi. Taip pat visada su savimi stengiuosi turėti buteliuką vandens, nes vanduo organizmą praplauna, pravalo.
Visada esu ant kojų – savo darbe nuolat kitus mokau šokti, visada judu ir neužsisėdžiu vietoje.
Sakoma, kad žmonės namuose – visai kitokie, labiau atsipalaidavę. Kokia pati esate namuose?
Manau, kad aš namuose tokia pati, kaip ir visur kitur – gal tik vaikštau be makiažo. Kartais išvis mėgstu nesidažyti, būti natūrali, duoti pailsėti odai.
Kokia esate mama? Gal jau pastebite ir ryškėjantį vaikų charakterį?
Tikiuosi, kad gera (juokiasi). Dėl vaikų stengiuosi visada, su vaikais bendrauju, ypač su vyriausiuoju. Aišku, su juo mes pasipykstame dažnai – abu mano vaikai su labai stipriais ir skirtingais charakteriais. Mano dukra visada yra labai laiminga, bet ir labai užsispyrusi. Mano sūnus yra labai protingas, bet visada turi daug energijos, todėl visada su juo turime daug darbo. Nuo mažens su juo buvo daug darbo, nes jis visada buvo itin aktyvus, su juo negalėdavome neiti nei į restoranus, nei į parduotuves. Aišku, su amžiumi jis keičiasi, bet su juo reikia tartis kaip su suaugusiuoju.
Labai džiaugiuosi savo vaikais ir esu labai laiminga. Man vaikai yra kaip didžiausia gyvenimo dovana ir pasiekimas – labai įdomu stebėti jų augimą, pokyčius. Atrodo, kad kartais pervargstame nuolatos su jais būdami, bet iš kitos pusės nenorėčiau, kad man kažkas per daug padėtų, nes tuomet per daug praleisčiau. Man patinka stebėti jų pasikeitimą, augimą. Dukra dabar pilnai jau šneka, kartais stebiuosi, iš kur ji tokių žodžių išmoksta! Būti mama – ir sunku, ir tuo pat metu labai gera.
