Tai ne tik muzikinis klipas, bet ir subtilus protestas prieš beprotišką gyvenimo tempą, kai žmonės nespėja išjausti ir perdirbti sunkių emocijų, ir to pasekoje neretai grimzta į depresiją ar emocinį perdegimą.
Pasak autorės, šiuolaikinėje visuomenėje žmonės dažniausiai vengia susidurti su tikraisiais savo jausmais ir juos pilnai išgyventi, rašoma pranešime spaudai.
„Yra visokiausi pabėgimo būdai: neigimas, perdėtas linksminimasis, darboholizmas, persivalgymas, alkoholis ir daugybė kitų.
Tačiau kartais tiesiog reikia normaliai išsiverkti“, – dalijasi Rasa Kaušiūtė, sertifikuota balso praktikų vedlė bei vokalo studijos „Deep Breath“ įkūrėja, nuolat dirbanti su žmonių emocijomis.
Ji kviečia žiūrovus bei klausytojus susirasti ramią vietą, kur niekas netrukdytų, ir kartu su video klipu panirti į emocinę kelionę.
Vaizdo klipas pasižymi stipria vizualine estetika, jame dominuoja lietuviškos mitologijos ir gamtos simboliai.
Rūkas – iliuzijų ir dviejų pasaulių sandūros metafora – persipina su vandens paviršiumi, sukurdami mistinę atmosferą. Tai svarbi simbolika daugelyje autorės kūrinių video klipų, įeisiančių į būsimą albumą „Įsimylėjus vaiduoklį“.
Vanduo, miškas simbolizuoja jausmų pasaulį, pasąmonę, intuiciją. Ugnis primena mums apie aukurus piliakalniuose bei senovines apeigas.
Šiame klipe gausiai naudojama autorės pamėgta kadrų sulėtinimo technika, sukurianti mediatyvumo ir tam tikro nerealumo: sapno, vizijos, pasakos pojūtį.
Klipas buvo filmuotas pačiose paslaptingiausiose bei turinčiose istorinę vertę Lietuvos vietose:
- Varnikų pažintinis takas – botaninis-zoologinis draustinis, senovinis miškas, saugantis gamtos paslaptis.
- Karmazinų piliakalnis – vieta, menanti pagoniškas apeigas, žinomo kaip ypač šviesios energijos bei saugančiu pagonių šventovės atmintį.
- Dangoraižio, verslo centro „Flow“ stogas – urbanistinis kontrastas gamtos vietovėms, naujovė. Verslo centro „Flow“ terasa – viena aukščiausių Vilniaus terasų.
- Mistinis Grybų parkas – kupinas simbolizmo ir paslapties, technologijomis sukurtas meno projektas.
- Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų. Velniaduobė, yra ypatinga mitologinė sakralinė vieta.
- Tuo pačiu – viena anomaliausių Lietuvos vietų, kurios energija sukėlė autorės vidines baimes ir netgi nepaaiškinamus technologinius trikdžius.
- Navos ežeras – gamtos apsupta ramybės oazė, neįeinantis į žemėlapius.
- Pūčkorių piliakalnis – vietovė, kurioje rasta akmens amžiaus dirbinių.
Autorė dalinasi, kad klipo filmavimas buvo intensyvi vidinė kelionė, kurioje jai teko susidurti su savo vidiniais demonais, nuovargiu, netikėjimu, baimėmis – nuo aukščio baimės, vandens gelmės baimės iki paslaptingų potyrių Velnio duobėje.
„Besifilmuojant čia jaučiau nerimą, sutriko ryšys, o po filmavimo namuose kelias dienas neveikė internetas.“
Velnio duobės patirtis
Filmavimasis Velnio duobėje buvo ypatingai intensyvus.
„Atvykus apžiūrėti vietos, jautėsi nemalonūs pojūčiai, sutriko wifi ryšys. Jau tada supratau, kad lauks išbandymas, kuriam reikia pasiruošti.
Dėl filmavimo šioje vietoje netgi kilo abejonių, bet nugalėjo mano žemaitiškas užsispyrimas“, – prisimena Rasa.
Filmavimo dieną ji leidosi į Velniaduobę, prieš tai atlikusi apsaugos ritualus. Visgi neįprasti reiškiniai tęsėsi: dronas atsidūrė ne toje vietoje, kur buvo padėtas, tad buvo nuspręsta jo nebenaudoti.
Po filmavimo Rasos namuose kelias dienas neveikė interneto ryšys, o pačią atlikėją kankino keisti pojūčiai. Vienoje iš darytų foto prie samanotų akmenų, atsiskleidė ne tik senų akmenų kontūrai...
Tačiau kiekviena vieta turėjo savo paskirtį, padėjo perteikti žmogaus kelionę nuo tamsiausių gelmių iki vidinės šviesos.
„Po filmavimosi Velnio duobėje, Karmazinų piliakalnyje užkurta ugnis suteikė vidinės šilumos jausmą“, – dalijasi klipo režisierė bei aktorė Rasa Kaušiūtė.
„Visos šios vietos turi stiprų energetinį lauką, tiek teigiamą, tiek neigiamą“, – neabejoja Rasa Kaušiūtė, jautri subtilioms energijoms.
Gamta kaip kūrimo partnerė
Filmuojant klipą, gamta tarsi pati prisidėjo prie kūrimo proceso: netikėtai pradėję kristi lapai, besileidžiant į Velniaduobę, ant ežero paviršiaus pasirodęs laukiamas rūko vaizdas, savarankiškas lapelio „šokis“ ore (laikomas nematomos voratinklio gijos), ugnis, reaguojanti į šokį vidurnaktį ant Pučkorių piliakalnio.
Net vėjas tapo performanso dalimi ant Baltojo tilto Vilniuje, nulėmęs klipo pabaigą.
„Vyšnia ant torto“ tapo smalsioji varna, atkakliai taikiusis patekti į Deep Breath studiją pro langą sekančią dieną po filmavimosi Varnikų pažintiniame take (jo simbolis – varnas).
Vidinė kelionė ir archetipai
Pasitelkiant kontrastingų lokacijų principą bei kerinčius gamtos vaizdus perteikiama žmogaus vidinė kelionė nuo tamsiausių emocinių gelmių iki vidinės šviesos, turinti emocinį užtaisą pačiuose archaiškiausiose žmogaus pasąmonės užkaboriuose, kuriuose žmogus, vaduodamasis iš praradimo skausmo, visada leidžiasi į nelengvą bei gąsdinančia savo nežinomybe kelionę (senovės graikų mitai, legendos, senovinės lietuvių liaudies pasakos ir pan.)
Klipe taip pat akcentuojamas moteriško archetipo „Žynė“ simbolis – moteris, stipriai susijusi su gamta ir per ją besisemianti vidinės jėgos bei išminties.
Performansas ant Baltojo tilto Vilniuje – bandymas šį ryšį atkurti urbanistinėje aplinkoje, pasitelkiant meditaciją.
Klipe naudojami mediatyvaus šokio elementai – intuityvi improvizacija ant Karmazinų bei Pūčkorių piliakalnių. Tik vėliau kūrėja suprato, kad šie judesiai – tai sakralaus Mandala šokio elementai, kurio ji mokėsi kelerius metus.
Šis klipas – ir dvasinio tyrumo paieška, apsivalymas, katarsis per garsą (sąsajos su lietuvių liaudies sutartinėmis), ugnį, vandenį bei gryną miškų orą.
Video klipas „Vakaras“ – tai daugiau nei muzikos klipas. Tai – dvasinė kelionė, jausminė terapija padedanti susigrąžinti ryšį su savimi.
Dėkingumas ir bendradarbiavimas
Filmavimo eigoje gamta ir atsitiktinumai tapo svarbia proceso dalimi. Net ir filmavimo leidimai, kurie turėjo būti sudėtingi, buvo gauti stebuklingai lengvai.
Begalinio grožio „Vakaras“ aranžuotę sukūrė ilgametis dainininkės partneris pianistas Daumantas Slipkus.
Kūrinyje girdimi karališkosios arfos ir violončelės garsai simbolizuoja dangiškąsias ir žemiškąsias sferas, o kulminacinėje dalyje naudojamos sutartinės sukuria hipnotizuojantį efektą, kviečiantį susitikti su giliausiais jausmais.
Arfos bei violončelės partijas studijoje įrašė jaunosios kartos muzikės, savo talentu garsėjančios visame pasaulyje. Tai Giedra Julija Tutkutė (arfa) bei Rugilė Juknevičiūtė (violončelė).
„Už viską esame dėkingi – tiek gamtos dvasioms, tiek realiems žmonėms, padėjusiems įgyvendinti meninius sumanymus“, – dėkoja Rasa Kaušiūtė ir klipo operatorius Ignas Skudrickas bei kviečia žiūrėti video klipą, kuris yra prieinamas „Youtube“ kanale:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
