Vyras pasakoja, kad gimtadieniai jo gyvenime niekada neužėmė didelės svarbos. Mieliau jis ramiai pamini kitų gimimo dienas.
„Didelę įtaką mano nuotaikai ir norui švęsti gimtadienį daro karas Ukrainoje. Tad tame kontekste aš nelabai noriu švęsti. Apskritai nesu numerologas, kuris datoms suteikia mistinių galių, – šypteli vyras. – Už mūsų šeimos šventes atsakinga žmona, tad ji jomis rūpinasi. Kadangi man tenka šventėse daugiau dirbti, man jų organizavimas yra darbas, kurio nemėgstu daryti. O mano žmonai švenčių rengimas yra džiaugsmas.“
Paklaustas, ar jubiliejams teikia daugiau svarbos, vyras neslepia, kad nors ir artėja 50-asis gimtadienis, iki jo dar – marios laiko, tad net neverta galvoti. Juk, kaip pastebi jis, žmonės nuolat keičiasi.
„Koks aš būsiu 50-ies, tikrai nežinau. Kad kitoks, tai tikrai, nes 5-eri metai yra ilgas laiko tarpas, per kurį žmogus gali labai pasikeisti. Žmogų keičia patirtis ir viskas, ką išgyveni per savo gyvenimą. Iš viso šito lipdosi mozaika, iš kurios ir susidaro žmogus, jo charakteris, pažiūros. Gimdami savęs gauname apie 10-imt procentų, o visa kita pasiimame iš gyvenimo. Nežinau, kokiu mane žmogumi pavers tie 5-eri ateinantys metai“, – teigia aktorius.
Darbingas laikotarpis
Pastarasis laikotarpis, vasara vyrui – itin darbinga. Daug laiko jis praleidžia filmuodamasis, koncertuodamas, taip pat ir atgaivinus grupę „Mink taką“. Vis dėlto darbų gausos pašnekovas nesureikšmina – juk gyventi ir reiškia dirbti.
„Nedarau takoskyros tarp poilsio ir darbo – tiesiog gyvenu. Darau tai, ką noriu daryti, o kartais, kaip ir visi, darau tai, ką daryti reikia. Aišku, gali nustoti dirbti ir visą savo laiką skirti šeimai. Tik įdomu, ar šeima dėl to bus labai laiminga, – juokiasi vyras. – Darbas yra dirbamas tam, kad užsidirbtum akimirkų poilsiui, pabuvimui kartu. Visa tai reikia užsidirbti.“
Malonumai atneša tik tuštumą
M. Jampolskis neslepia besidžiaugiantis, kad jo gyvenimo būdas ir darbai neleidžia pasiduoti rutinai – visos jo veiklos yra skirtingos ir pažeriančios daug iššūkių.
„Vieną dieną koncertuoju, kitą – rašau, trečią – filmuojuosi. Ir kai dirbi vieną iš tų darbų, pailsi nuo kito darbo. Kita vertus, kai būni su šeima, tu irgi dirbi. Irgi bandai sukurti santykius, juos išlaikyti. Tai – irgi darbas. Nėra tokio tobulo gyvenimo, kuriame galėtum visada besiilsėdamas gerai jaustis. Aš gerai jausiuos tik tada, kai žinosiu, kad po poilsio vėl galėsiu dirbti ir vykdyti kitus savo projektus. Svarbiau ne skaičiuoti, kiek turi poilsio valandų, o cirkuliuot nuo vienos veiklos prie kitos, kad nesurobotėtum ir neužstrigtum viename veiksme visą gyvenimą“, – teigia pašnekovas.
Nors pastaruoju metu ypač jaunimo tarpe vyrauja požiūris, kad gyvenimas turėtų būti vien malonumas, M. Jampolskis neslepia manantis visiškai kitaip.
„Šis požiūris neatsirado taip staigiai, man žaibas netrenkė ir neprivertė pasikeisti. Palengva susikaupė supratimai, patirtis ir pastebėjimai. Pragyvenau 45-eris metus ir pamačiau sunkumus, kuriais dabar su jumis dalinuosi. Bet mano žodyne žodis „darbas“ neturi neigiamos konotacijos. Juk gyvenimas yra darbas. Kad gyventume, mes turime dirbti. Ir tai nėra blogai, juk kol dirbame, tol esame gyvi.
Manau, kad jei ir poilsiaudami su šeima nedirbtume dėl santykių, šeimos tikrai greičiau pabirtų, žmogus išprotėtų. Kad būtume žmonės, mūsų smegenys visada turėtų būti įjungtos“, – svarsto jis.
„Jaunystėje ir aš labai mėgau mėgautis viskuo, ir man atrodė, kad išpildysiu gyvenimo tikslą tada, kai gerai jausiuos. Toks požiūris būdingas jauniems žmonėms, tačiau su laiku jis praeina. Greičiau supranta tie, kurie malonumo gauna didelėmis porcijomis. Jie greičiau pradeda suprasti, kad vien malonumai netenkina, o įneša tuštumos pojūčio ir giluminio nepasitenkinimo savimi ir aplinka. Tai etapai, kuriuos praėjęs pasidarai išvadas.
Nedėčiau kažkokio brūkšnio, kad dabar žmonės yra kitokie. Keičiasi laikai, aplinka, bet žmogaus prigimtiniai principai nesikeičia. Jei mūsų laikų išlepintą jaunuolį pasodintum atogrąžų miške, jis be technologinių priemonių pradėtų elgtis kaip pirmykštis žmogus tam, kad išgyventų. Todėl manau, kad mūsų pasikeitimas yra tik iliuzinis“, – sako žinomas aktorius.
Atsivėrė apie dukrą
Praeitais metais Mariaus ir Renatos Jampolskių dukra Viltė baigė pirmąją klasę. Kaip teigia pašnekovas, naujas etapas dukros gyvenimo įnešė tiek naujų žinių, tiek streso ir jam pačiam.
„Vienas didžiausių gyvenimo variklių yra tobulėjimas žiūrint į augančius savo vaikus. Matydamas, kaip jie keičiasi, kartu keitiesi ir tu pats. Aišku, stresas dėl jos mokyklos buvo didesnis man pačiam, bet kadangi esu jau suaugęs jaunuolis, stengiausi, kad viskas jai nepersiduotų, – šypsosi jis. – Kol kas manau, kad man viskas puikiai pavyksta. Manau, kad supranti, kad tau sekasi tada, kai vaikas noriai eina į mokyklą. Nesu dvidešimtmetis tėtis, todėl į viską žiūriu kiek lengviau, todėl man patirtis leidžia matyti toliau nei už pirmojo kampo.“
Tad šiemet M. Jampolskis tikina galintis atsipūsti ir su ramybe širdyje dukrelę leisti į antrąją klasę: „Jau esu nurimęs ir pamačiau, kad nieko blogo nėra nutikę, todėl ir man yra visai lengviau.“
Paklaustas, ko gimtadienio proga sau palinkėtų, vyras neslepia sau didelių norų neturintis.
„Kuo toliau gyvenu, suprantu, kad aš viską jau turiu ir man pačiam nieko nereikia. Tiesiog noriu, kad mano šeima būtų sveika ir pasibaigtų karas, o ukrainiečiai galėtų laisvai kvėpuoti ir mėgautis laisva šalimi.“
