Deja, vaidmuo garsaus amerikiečių režisieriaus filme buvo pirmasis ir paskutinis Nellie pasirodymas didžiajame ekrane. Praėjus keliems mėnesiams po filmavimo darbų, ji paliko šį pasaulį. Kaip ir dera tikrai kino divai – jauna ir graži.
Už vaidmenį „Patersone“ Nellie gavo svarbiausią įvertinimą – antkaklį su užrašu „Palm Dog“. Ji tapo pirmuoju šuneliui, kuriam šis apdovanojimas įteiktas po mirties.
Atsiimdamas apdovanojimą vienas iš filmo prodiuserių Carteris Lohanas atkreipė dėmesį į beglobių gyvūnų problemą ir ragino nepirkti šunų specialiuose veislynuose: „Geriau rinkitės šunelį iš prieglaudos – taip pagerbsite Nellie atminimą“.
Apdovanoti šunelius Kanuose 2001 metais sugalvojo Toby Rose. Nuo to laiko šis prizas kasmet teikiamas geriausiai su savo vaidmeniu susitvarkiusiam šuneliui arba jo grupei.
„Šunys labai dažnai būna pagrindiniais filmų veikėjais, raktais į patį filmą, tačiau jie taip ir nesulaukia deramo pripažinimo už savo darbą“, – apie šunelius-aktorius yra sakęs T. Rose.
Specialią „Auksinę palmės šakelę“ už šunišką vaidmenį jau yra gavęs keturkojis iš Larso von Triero filmo „Dogvilis“, mopsas iš Sofios Coppolos „Marijos Antuanetės“, Džeko Raselo terjeras Uggie iš Michelio Hazanavičiaus „Artisto“.
Filme „Patersonas“ patelė Nellie vaidina patiną Marviną. Paklaustas apie šią absurdišką situaciją, režisierius J. Jarmuschas teigė, kad „tiesą sakant, ji vaidina transeksualą“.
Pasak režisieriaus, Nellie buvo puiki aktorė. Ji meistriškai improvizavo ir turėjo neeilinius vokalinius sugebėjimus, o filmo prodiuseriai tikina – ji pati įgarsino savo vaidmenį ir tam neprireikė dubliavimo.
Naujausias J. Jarmuscho filmas „Patersonas“ pasakoja istoriją apie poeziją kuriantį autobuso vairuotoją, kuris įkvėpimo semiasi iš nugirstų keleivių pokalbių ir kasdienės rutinos – darbo, pokalbių su drauge, šuns vedžiojimo ir bokalo alaus vietinėje užeigoje.
Iš pažiūros labai paprastas amerikiečio filmas atspindi ypatingą jo gyvenimo filosofiją ir tampa meditatyviu pamąstymu apie gyvenimo cikliškumą, atsitiktinių sutapimų reikšmę ir kasdienybės grožį, kurio šiandien žmonės dažnai nebepastebi.
