Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjusi Andželika pasakojo, kad gimtadienių niekada nelaukia, nesureikšmina ir net neturi didelio noro švęsti. Tačiau galiausiai šventės gaunasi didžiulės, nes tuo pasirūpina jos mama Birutė.
„Aš vis kartoju, kad nenoriu, nešvęsiu, o ji tokia mėgėja – sako, kad reikia ir nuolat prigalvoja įvairiausių staigmenų. Penkiasdešimtmečio proga, kai dar gyvenau Vokietijoje, ji susodino į laivą ir atplukdė didžiąją dalį mūsų draugų! Net nežinojau, kokie žmonės atplauks, tad šventė gavosi ypatinga“, – prisiminė ji.
Kaip teigė A. Petrikytė, mama jau užsiminė, kad ir šiemet dukros laukia staigmena. Tačiau šįkart Andželika nežino nė menkiausios detalės.
„Tik pasakė, kad 26 dieną turiu gražiai apsirengti ir būsiu kažkur išvežta, – juokėsi A. Petrikytė. – Darosi įdomu. Pradedu galvoti, kad gal tikrai reikia tuos gimtadienius organizuoti ir džiaugtis, kol esame gyvi.“
Andželika Petrikytė atskleidė, kodėl sugrįžo į Lietuvą
Už vokiečio ištekėjusi A. Petrikytė dešimtmetį gyveno Kylyje – viename didžiausių Vokietijos uostų. Tačiau prieš dvejus metus sutuoktiniai nutarė, kad metas krautis lagaminus ir grįžti į Lietuvą.
„Susiklostė tokios aplinkybės, dėl kurių nusprendėme grįžti. Tai buvo labiau vyro iniciatyva, jis seniai sakė, kad nori gyventi Lietuvoje, buvo įsitikinęs, kad čia jam patiks labiau, nei Vokietijoje. Mano vyras – gamtos žmogus, tad džiaugiasi čia matydamas daugiau paukščių ir vabalėlių“, – šyptelėjo dainininkė.
Dvejus metus Lietuvoje gyvenantis vokietis, pasak A. Petrikytės, nė kiek nesigaili dėl šio sprendimo. Be to, jau neblogai kalba lietuviškai. O pati Andželika taip pat džiaugiasi vėl būdama gimtinėje.
„Lietuvoje jaučiuosi gerai, juk vis dėlto tai – mano tėvynė. Žinoma, buvo gera ir Vokietijoje, bet aš toks žmogus, kad net jei mėnulyje gyvenčiau, turbūt viskas būtų gerai, – juokėsi moteris. – Gal tik šiltuose kraštuose nenorėčiau, didelis karštis man netinka.“
Dirba su šeima
Šiandien A. Petrikytės pagrindine veikla yra tapusi ne muzika, o darbas šeimos versle Palangoje – šešiolika metų veikiančiuose svečių namuose ir restorane „Birutės uostas“. Kaip sakė pati Andželika, čia ji su šeima rūpinasi viskuo nuo A iki Z.
„Vasarą turėjome milijoną darbų, buvo labai daug žmonių, tad visi jau buvome pavargę. Dabar – ramesnis metas. Nors savaitgaliais visada būna žmonių, darbo dienomis jau turime ir laisvadienių. Taigi, galima bent jau prie jūros nueiti, nes vasarą nė karto nesimaudžiau joje“, – pripažino moteris.
Anot pašnekovės, nors rutina kartais kaip reikiant įtraukia, darbas šeimos versle jai patinka, o ir dirbti su artimiausiais žmonėmis yra malonu.
„Žinoma, pasitaiko ginčų, bet tai yra normalu, o mūsų pykčiai visai smagūs. Su mama esame skardžiabalsės, tad pasišaukiame, pasirėkaujame, bet galiausiai randame kompromisą ir toliau dirbame. Kai gyvenau Vokietijoje, buvau šiek tiek atitrūkusi nuo verslo, bet vasaromis visada čia atvykdavau“, – kalbėjo sukaktuvininkė.
Tiesa, nors didžiąją dalį laiko Andželika pluša prie šeimos verslo, muzika niekur nedingo iš jos gyvenimo – jau lapkričio-gruodžio mėnesiais A. Petrikytė kartu su mama koncertuos visoje Lietuvoje.
Džiaugiasi ypatingu ryšiu su artimaisiais
Nei dešimt metų skyrę kilometrai, nei pykčiai šeimos versle nė kiek nesusilpnino mamos ir dukros ryšio – Petrikytės yra be galo artimos.
„Mes viena be kitos tiesiog negalime! Niekas nepasikeitė net tada, kai gyvenau Vokietijoje, su mama kiekvieną dieną kalbėdavome po tris valandas“, – atskleidė B. Petrikytės dukra.
Andželika džiaugiasi ypatingu ryšiu ne tik su mama, bet ir sūnumi. Vieninteliai A. Petrikytės atžalai – jau 28-eri, o vaikinas ne tik sėkmingai dirba, bet ir neseniai vedė savo išrinktąją.
„Vasarą Nidoje turėjome labai mielą šventę, vestuvės buvo didžiulis įvykis mūsų šeimoje. Turiu nuostabią marčią! O sūnus – tikras mano gyvenimo džiaugsmelis. Nuo pat mažumės su juo turėjome ypatingai artimą ryšį, taip gerai sutariame, kad galime kalbėtis absoliučiai visomis temomis“, – su šypsena veide dalijosi A. Petrikytė.
Prieš trylika metų Andželika „Birutės uosto“ restorane susipažino su dabartiniu vyru Michaeliu. Daugiau nei dešimtmetį santuokoje gyvenanti moteris sako, kad juodu – tikri sielos draugai.
„Tąkart mes pajutome, kad esame skirti vienas kitam. Jau prabėgo vienuolika metų, kaip esame vedę ir galiu pasakyti, kad kartais mums net žodžių nereikia, tiesiog skaitome vienas kito mintis“, – pasidžiaugė gimtadienį mininti pašnekovė.
Svajoja apie atostogas jūroje
Pasidomėjus, ar dar turi neįgyvendintų svajonių, A. Petrikytė iškart prakalbo apie atostogas. Moteris užsiminė, kad norėtų su šeima plaukti didžiuliu kruiziniu laivu su balkonu kajutėje.
„Tokia mano svajonė, bet niekaip nepavyksta įgyvendinti. Dar reikia pataupyti, kad taip lengvai galėčiau įsėsti su šeima į laivelį, savaitei ar dviem išplaukti, o kiekvieną rytą atsikėlus matyti jūrą“, – svajingai pasakojo A. Petrikytė.
