Tačiau ką daryti vaikams, kurie yra itin gabūs, bet neturi galimybės įsigyti profesionalaus instrumento. Pavyzdžiui obojaus, kurio kaina yra ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų.
Maestro Mstislavas Rostropovičius buvo pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas ir filantropas. Lietuvoje jo iniciatyva įkurtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ gyvuoja jau 16 metų ir parėmė 120 jaunų žmonių, kurie siekė ir vis dar siekia savo tikslų.
Parama yra labai vertinga – tiek emocinė, tiek finansinė. Net sunku įsivaizduoti, kiek gali kainuoti klarnetas, obojus ar kiti profesionalūs instrumentai. Ir kokie naudingi yra seminarai ar profesionalus mokymas.
Viso šio paskatinimo itin reikia gabiems vaikams. Todėl Valdovų rūmuose jau spalio 12 dieną vyks koncertas „Muzikos pašaukti“ – didžiųjų muzikų Mūzos Rubackytės, Davido Geringo lydimi M. Rostropovičiaus fondo vaikai gros kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, džiazo dainininke Laura Budreckyte, solo grieš ir kontrabosininkas Donatas Bagurskas. Kiekvieno indėlis yra labai svarbus, nes Lietuva turi pavyzdžių, kaip nuo mažens skatinti vaikai žengia į prestižines pasaulio scenas.
Parama suteikia drąsos
Pasvalio muzikos mokyklą lankiusios paauglės gyvenimas apsivertė, kai būdama 13 metų susitiko su M. Rostropovičiumi. Ji – dabar Lietuvos vardą užsienyje garsinanti pianistė Morta Grigaliūnaitė.
„Net nenutuokiau, kad lemtingas susitikimas su Maestro Mstislavu Rostropovičiumi maneakimirksniu nuves iki Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės. Mokslus toliau tęsiau Vilniuje, o vasaras leisdavau Nacionalinėje moksleivių akademijoje Nidoje ir Mūzos Rubackytės meistriškumo kursuose Prancūzijoje, kuriuos ir finansavo Fondas. Nė vienu iš šių dalykų nebūčiau patikėjusi, kai įstojau į Pasvalio muzikos mokyklą. Ypač kai į pačią pirmąją fortepijono pamoką pavėlavau, nes neišdrįsau atidaryti klasės durų“, – apie Fondo pagalbą pasakoja Morta.
Garsi pianistė pasakoja, kad parama turėjo tiesioginės įtakos jos pasitikėjimui ir tobulėjimui.
„Manau, kad to nusipelno kiekvienas muzika gyvenantis vaikas ir jaučiu didžiulį džiaugsmą žinodama, kad Fondo veikla tai atspindi ne žodžiais, bet darbais“, – priduria M. Grigaliūnaitė.
Smuikininkui Algirdui Šochui Fondas atvėrė ne tik galimybę mokytis Italijoje pas prof. Pavelą Bermaną, bet ir su Fondo rengiamais koncertais aplankyti Azerbaidžaną bei groti solo su orkestru sostinėje, valstybinėje filharmonijoje.
„M. Rostropovičiaus fondo pagalba buvo didelis indėlis į tai, ką šiuo metu esu pasiekęs ir ką turiu. Taip pat norėčiau pridurti, kad šis fondas man ne tik davė, bet ir išmokė daryti gerus, labdaringus darbus vardan žmonių ar idėjų, kurios tau rūpi, – pasakoja smuikininkas. – Taip pat Fondo dėka man buvo lengviau įsigyti reikalingą instrumentą. Tikriausiai daugelis net neįsivaizduoja, jog gero smuiko kaina prasideda nuo 6000 eurų“, – priduria A. Šochas.
Gryta Tatorytė pasakoja, jog jos talentas buvo atrastas gana sunkiu paauglystės laikotarpiu.
„Esu dėkinga už pasitikėjimą manimi ir mano talentu. Nacionalinės moksleivių akademijos įtaka man, kaip asmenybei, buvo ir vis dar yra neapsakomas įkvėpimo šaltinis. Šių M. Rostropovičiaus fondo finansuotų sesijų metu galėjau susipažinti su tokiais kaip aš – muzikais, – teigia G. Tatorytė. – Žinoma, buvo ir sunkių etapų. Kad ir studijų užsienyje pradžioje, kai teko pradėti nuo visiško nulio – priprasti prie naujos šalies ypatumų ir tradicijų, naujos kalbos ir tinkamų manierų. Šiai naujai mano karjeros atkarpai M. Rostropovičiaus fondas suteikė 200 eurų mėnesinę stipendiją, kuri buvo aukso verta“, – apie paramą pasakoja žymi pianistė.
Investicija į vaikus ir Lietuvos vardo garsinimą
Drąsinimas, pasitikėjimas ir kelionės bei pasirodymai prestižinėse pasaulio scenose yra viena paramos dalis, kurią suteikia M. Rostropovičiaus fondas. Itin svarbi ir kita paramos pusė, apie kurią užsiminė ir smuikininkas A. Šochas – instrumentai.
„Jei neturi – vadinasi ir nekoncertuoji, nes tiesiog esi nekonkurencingas“, – taip trumpai ir aiškiai apibendrina LMTA pučiamųjų ir mušamųjų katedros docentas Eugenijus Paškevičius. – Obojus dabar kainuoja ne mažiau 10 tūkst. eurų. Jį nusipirkti yra gana sudėtinga, instrumentai gaminami pagal užsakymą. Galiausiai, kol atlikėjas prasigroja – praeina 2 metai, o nuo 5 metų jo kokybė pradeda blogėti,“ – obojų subtilybėmis ir žiniomis apie kainas dalinasi docentas.
Kuo muzikantas geriau groja, tuo aukštesnės klasės instrumentas jam yra reikalingas.
„Profesionaliam atlikėjui būtinai reikia dviejų klarnetų, kurie skiriasi derinimu, garso spalva. Taip atsiranda galimybė atlikti skirtingą repertuarą. Klarnetų kainos taip pat įvairuoja nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. eurų. Norint groti nebe vaikiškai, o meistriškai, reikia profesionalaus instrumento“, – savo patirtimi dalinasi žymus klarnetininkas Vytautas Giedraitis.
Šie ir kiti pasakojimai atskleidžia, jog į prestižines scenas lipti nėra galimybės, jei atlikėjas savo rankose nelaiko kokybiško ir profesionalaus instrumento. Simona Zajančauskaitė, Fondo alumnė ir žymi pianistė pasakoja, jog išėjus į sceną neturėtų girdėtis, kad, pavyzdžiui, smuikas jau buvo daužtas ar skilęs. Jis turėtų būti geras, sveikas instrumentas, o jo garsas negali rėžti ausies žiuri nariams.
„Didelius norus ir svajones lydi atkaklus darbas ir sėkmė, kurie, būnant muziku, pritraukia ir kitus dalykus – koncertus, seminarus, konkursus, instrumentų poreikį. Kalbant apie koncertą „Muzikos pašaukti“ – visų tikslas yra surinkti tiek lėšų, kad tam jų užtektų, – mintimis dalinasi S. Zajančauskaitė. – Įsigydami bilietą, kiekvienas tampame mecenatu, kuris padeda išpildyti vaiko svajonę, taip investuodami į jų ateitį ir Lietuvos vardo garsinimą“.
