„Atšventėme visai ramiai, nes po tokių švenčių jėgų ir noro daug nėra. Ramiai pasėdėjome su šeima, atvažiavo ir mano tėvai“, – apie vyriausiojo sūnaus gimtadienio šventę pasakojo pašnekovas.
Sausio 1-ąją gimusio Tito Lavrinovičiaus gimtadienis – didžiausių metų švenčių įkarštyje, tad nenuostabu, kad kartais ir švęsti net nėra daug noro.
„Be abejo, jo gimtadienį tikrai užgožia šventės. Aš pats vaikystėje visada galvodavau, ar gerai, kai per šventes šventi gimtadienį. Iš tiesų apie tai jo nieko neklausiau, bet manau, kad nėra jam tokio smagaus gimtadienio laukimo.
Jei gimtadienis tarp švenčių, turbūt yra vaikui įdomiau“, – kalbėjo D. Lavrinovičius.
Panašumai ir skirtumai
Lavrinovičių šeimoje fizinis aktyvumas, krepšinis – itin svarbūs dalykai. Kartu su šeimos nariais dažnai sportuojant laiką praleidžiantis Darjušas neslepia, kad iš sdavo vyriausio sūnaus tikrai turi ko pasimokyti.
„Kažkiek turime panašumų, juk esame tėvas ir sūnus. Dėl charakterio gan sunku pasakyti, nes jis kasmet keičiasi. Kuo jis vyresnis, tuo labiau darosi panašesnis į mane. Bet manau, kad tos pačios vertybės, auklėjimas ir duoda panašumą į tėvus.
Galvoju, kad jis visame kame geresnis už mane. Ne tik tėvai gali pamokyti tėvus, bet Titas yra tas vaikas, iš kurio tėvams galima tik pasimokyti. Labai didžiuojuosi sūnumi, kad rodo labai daug gerų pavyzdžių man“, – šypsosi vyras.
Darjušas ir Edita Lavrinovičiai taip pat augina ir 16-metį Darjušą jaunesnįjį ir 4-erių dukrelę Leylą. Savo vaikus jis nuo mažens mokė, kad sportas ir fizinis aktyvumas jaunų žmonų gyvenime yra labai svarbus.
„Visi mano vaikai sportuoja, bandome tai jiems įskiepyti nuo mažens, kad būtų aktyvūs. Tiesa, nenorime, kad jie būtinai būtų profesionalai, tiesiog stengiamės jiems parodyti, kad reikia būti aktyviems, kad sportas yra svarbus ne tik sveikatai, bet ir žmogaus charakteriui.
Tai moko ir kaip kartu su komanda pasiekti tikslus. Manau, kad labai svarbu tėvams įskiepyti sportiškumą savo atžaloms“, – sako vyras.
O kaip jis dažniausiai su vaikais leidžia laiką? „Kol mažesni buvo, važiuodavome aplankyti tėvus, ar į zoologijos sodą, kino teatrus – veikdavome tai, ką vaikams smagu nuveikti.
Dabar labai smagiai laiką su vaikais praleidžiu sportuodamas – nesvarbu, ar lauke, ar krepšinio aikštelėje, ar besitreniruodamas toje pačioje sporto salėje. Labai svarbios man yra tos kelios valandos su vaikais.“
Visgi užaugus vyresniajam buvusio krepšininko sūnui, trijų vaikų tėvas neslepia, kad atsirado ir šiokio tokio liūdesio.
„Dabar pagalvojau, kad sūnui 18 metų suėjo ir vis mažiau laiko su juo praleisiu. Taip nesinori, kad jis vis labiau augtų, nes tai reiškia, kad su juo praleisiu vis mažiau laiko, – tikina jis. – Visgi negaliu skųstis, nes kai kurie tėvai su savo vaikais praleidžia žymiai mažiau laiko. Su šeima ir su savo vaikais turiu labai stiprų ryšį ir noriu jį išsaugoti.“
