Trys dienos slidinėjimo Austrijoje, Išglo kurorte, Agnetai Kleizienei buvo pilnos įspūdžių. Laiką ji leido su drauge ir jos paaugle dukra. Šį kurortą, kaip teigė kalbėdama su naujienų portalu tv3.lt, pasirinko dėl sniego.
Sudėtingas matomumas
Iš pradžių oro sąlygos nebuvo daug žadančios – dėl dvi dienas besitęsiančios pūgos buvo suprastejęs matomumas.
„Nematėme savo batų, nesupratome aukščio, reljefų. Kai čiuožiau su lenta, buvo tikrai sudėtinga išgaudyti kampus, lipau per savo baimes ir dariau posūkius nežinant tikrosios situacijos.
Susikoncentravau ties vienu dalyku – kaip išgyventi. Smegenys pailsėjo nuo pašalinių minčių. Buvo net neįmanoma atsidaryti telefono ir kažko skaityti, dirbti, atsiliepti į skambučius. Čiuožiau galvodama apie posūkius“, – kalbėjo A. Kleizienė.
Vis dėlto trečioji diena apdovanojo tobulu jausmu – danguje švietė saulė ir Austrijos kurortas atrodė kaip iš idiliško paveikslėlio. Agneta su merginomis neleisdavo visos dienos kurorte – klausydavosi savęs:
„Slidinėjimas man vis tiek atrodo kaip darbas. Savaitę nuo ryto iki vakaro taip „dirbant“ atostogos virstų tarsi prievole. Todėl trys dienos buvo idealus variantas.“
Kodėl renkasi slidinėti su lenta
A. Kleizienė renkasi slidinėti su lenta. Pastebėjo, kad šis pasirinkimas dabar netgi turi pliusų sveikatai.
„Su slidėmis čiuožti nemoku, iš karto pradėjau mokytis su lenta. Prieš daug metų buvo tokia mada, kad su slidėmis čiuožė jau tik vyresnio amžiaus žmonės. Be to, įtakos turėjo ir kompanija. Įdėjau daug darbo, kol išmokau. Manau, kad su slidėmis išmokti yra lengviau ir greičiau.
Tačiau pastebiu, kad slidininkai aukoja savo sąnarius, nes reikia pritūpti, sulenkti kelius, tad juos laikui bėgant paskausta. Su lenta kūno apkrovos yra mažiau. Vis dėlto dabar mielai norėčiau mokėti čiuožti su abiem priemonėm“, – pasakojo ji.
Sušlubavusi sveikata
Vis dėlto ši trijų dienų kelionė neapsėjo be nemalonumų. Agneta teigė, jog sušlubavo sveikata ir įtaria, kad buvo susirgusi jūros liga.
„Nesupratau, kodėl pirmas dienas nuolat pykino. Pasikalbėjau su protingais žmonėmis, kurie paaiškino, jog tai gali būti jūros liga. Nieko nesinorėjo valgyti.
Nemačiau paviršiaus, visada lingavau, galiausiai sutriko vestibiuliarinis aparatas. Trečią dieną, kai jau išlindo saulė, baigėsi ir visi pykinimai. Bet pirmas dvi jaučiausi tikrai ne kaip.
Ilgai nesupratome, kas čia galėjo atsitikti, iš pradžių kaltinome maistą ir visus restoranus, kuriuose valgėme. Toks pat jausmas, kaip naudojantis telefonu važiuojant automobiliu.
Taip turėtų atsitikti tikrai ne kiekvienam, tik tiems, kurių kiek silpnesnė vestibiuliarinio aparato veikla. Galbūt būtų buvę protinga vaistinėje nusipirkti vaistų nuo jūros ligos, bet tai supratome tik po konsultacijos, antrą dieną, tad buvo per vėlu“, – kalbėjo A. Kleizienė.
Artėjančios kelionės
Dar tik metų pradžia, o kelionių Agnetai tikrai nusimato nemažai, tiek su darbu, tiek su šeima.
„Vasario mėnesį bus vaikų atostogos, mano sūnus dar tik pradėjo mokytis čiuožti su slidinėjimo lenta, o jau po kelių pamokų šokinėja nuo mažų tramplinų ir čiuožia jau geriau už mane. Jis yra tas, kuris gali čiuožti nuo ryto iki vakaro ir ieško ekstremalesnių trasų. Man pačiai jau atsibodo tas šaltis, norėtųsi pasišildyti, bet ieškosime kompromisų. Gali būti, kad vėl reikės dirbti“, – juokėsi moteris.
