Žinoma keturių vaikų mama Tatjana Lavrinovič pasidalijo, kokias knygeles skaito su mažiausiuoju sūnumi, o vaikų psichologė Ieva Kirkilė – kaip pasirinkti pasakas vaikams, ir kodėl jas iš tiesų skaityti naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Skaito visa šeima
Kaip pasakojo T. Lavrinovič, pasakas šiuo metu skaito mažiausiajam sūnui – dvimečiui Kristianui.
Berniukas labai noriai varto knygeles ar klauso, kaip jam skaito mama, tad jei tik turi laisvo laiko – būtinai į rankas ima knygą ir skaito su mažyliu.
Trys vyresnieji Tatjanos vaikai tiek mokykloje, tiek papildomai, namuose, taip pat noriai skaito knygas, tik, kaip juokauja T. Lavrinovič, jos jau kur kas sudėtingesnės.
„Kiek tenka girdėti iš draugių ar pažįstamų, tikrai ne visi vaikai mėgsta skaityti ar klausytis pasakų, todėl džiaugiasi, kad mano sūnui Kristianui jos patinka. Suprantu, kad dar per anksti su juo skaityti ilgas pasakas, bet jis noriai klauso, kai jam skaitau jo knygeles, kartu apžiūrime paveikslėlius, aš savo žodžiais papasakoju tai, ką kartu perskaitėme ar kas pavaizduota paveikslėlyje“, – kalbėjo žinoma moteris.
Kadangi trys Tatjanos vaikai – jau moksleiviai, prieš miegą ji paprastai skaito su vyresne dukra.
Mergaitė laisvai skaito anglų, lietuvių, rusų kalbomis, būtent lietuviškas knygas mama ir dukra stengiasi skaityti kartu – puslapį dukra, kitą – ji pati.
T. Lavrinovič patvirtina: skaitymas jos šeimoje išties svarbus, todėl vaikams stengiasi paaiškinti, kodėl paimti į rankas popierinę knygą, o ne skaityti tik elektronines, labai svarbu.
Štai neseniai diskutavo su keturiolikmečiu sūnumi, kuo svarbi mokyklos taisyklė – privalomą literatūrą skaityti ne kompiuterio ekrane, o tik spausdintas knygas.
Moteris pasakojo jam paaiškinusi, jog laikyti knygą rankose – visai kitoks jausmas nei tekstą skaityti kompiuterio ekrane, skaitant popierinę knygą, informaciją įsiminti paprasčiau.
Mažylis Kristianas, pasak Tatjanos, labai mėgsta gyvūnus, todėl jam išrinkti knygas – tikrai paprasta. 2–3 metų vaikams knygelių, kurių pagrindiniai personažai – gyvūnai, pasirinkimas išties gausus.
Skaityti – ne bet ką
Vaikų psichologė I. Kirkilė renkantis pasakas patarė atsižvelgti į vaiko amžių, kalbos raidą, pomėgius.
Mažyliams iki 3 metų verta skaityti trumpas pasakas su paveikslėliais, kuriose atsikartoja pagrindinis veiksmas. Šiame amžiuje svarbu, kad pasakos vaikui nesukeltų streso ar neišgąsdintų.
Truputį vyresniems – 3–5 metų – vaikams I. Kirkilė patarė parinkti pasakas, kuriose aptariamos moralinės vertybės, tinkamo elgesio modeliai.
Pradinukams puikiai tiks pasakos, kuriose daugiau fantastikos, nuotykių – jos skatina fantaziją ir kūrybiškumą.
Pasakas pašnekovė patarė skaityti keičiant balso intonaciją, garsumą. Tai padeda vaikams labiau įsiminti svarbiausius pasakos momentus.
Vaikų psichologė pritaria: pasakos išties gali turėti įtakos tiek vaiko asmenybės, savybių formavimuisi, tiek vertybių ugdymui, mat jose vaikams pasakojama apie pasaulį, jame egzistuojančias problemas, žmonių skirtumus.
Skaitydami pasakas, vaikai gali mokytis apie sąžiningumą, draugystę, gerumą, atkaklumą, baimių įveikimą. Pasakos skatina vaikų vaizduotę, lavina fantaziją.
Skaitymas neturi varginti
Ikimokyklinio amžiaus vaikai daug lengviau įsisavina informaciją, jei knygoje yra paveikslėlių ar garsinės informacijos, todėl konsultuodama tėvus I. Kirkilė rekomenduoja skaityti knygeles, jei vaiko laukia svarbūs pasikeitimai: adaptacija darželyje, vizitas pas gydytoją ar kita, vaikui nepažinta, veikla.
Knygelės gali padėti vaikui suprasti, kas jo laukia, kokias emocijas ši patirtis gali sukelti ir kaip su tuo tvarkytis.
Tiesa, perskaityti knygelę neužtenka, svarbu aptarti jos turinį – sužinoti, ką vaikas išgirdo, kas jam paliko įspūdį.
Visuomet reikėtų skirti laiko išklausyti vaiko mintis, paklausti jo nuomonės apie pasaką, atsakyti į jam kylančius klausimus.
Pasakos gali būti puikus įrankis kalbėti sunkiomis temomis, padėti vaikui suprasti pasaulį, save ir savo jausmus.
„Kadangi pasakų yra labai skirtingų, prieš jas skaitant vaikui, visuomet tėvams rekomenduoju peržvelgti, ar tikrai knygoje pateikta informacija atitinka jų puoselėjamas vertybes. Knyga turi atitikti vaiko amžių, kad jį įtrauktų, sudomintų ir jam duotų naudos. Jei pasakos parinktos tinkamai, jos gali būti itin efektyvi priemonė vaikų emociniam ir psichologiniam vystymuisi“, – neabejoja pašnekovė.
Žinoma, pasakos skaitymas vaikui neturėtų tapti varginančiu darbu, todėl mažyliams gali pakakti kelių minučių, 3–5 metų vaikai pasakos gali klausytis iki 15 minučių, o pradinukai – maždaug pusvalandį.
Svarbu, kad pasaka nebūtų skaitoma paskubomis, susierzinus, tuomet šis laikas gali būti itin kokybiškas būdas stiprinti ryšį su vaiku. Pasakos, pasak psichologės, universalios ir nėra ribojamos amžiaus.
Dažnai suaugusieji pasakose gali įžvelgti daug svarbių detalių, kurios jiems patiems leistų į kai kuriuos dalykus pažvelgti kitu kampu.
Jei pasakos skaitomos vaikui, tai leidžia kurti stipresnį emocinį ryšį, yra galimybė, kad vaikas klausydamas pasakos papasakos savo istoriją, kas leis padėti suprasti jo vidinį pasaulį.
Kita vertus, skaitymas suaugusiajam leidžia pažvelgti ir į savo paties vaiko pasaulį, nes kiekvieno suaugusiojo širdyje gyvena mažas vaikas. Jos dažnai gali įkvėpti ir skatinti permąstyti turimas vertybes bei gyvenimo tikslus.
Vaikas – pasakos herojus
Personalizuotos pasakos, kuriose vaikas turi galimybę pasijusti pasakos herojumi, pasak I. Kirkilės, taip pat gali būti labai naudingos ir paskatinti vaiką skaityti daugiau.
Personalizuotas knygas „Namee“ kuriančios ir leidžiančios bendrovės „Balto trader“ direktorius Dovydas Pauliukonis neabejoja, jog knygos, kurių herojumi tampa vaikas arba visa šeima, suteikia daugybę emocijų ir skatina labiau įsitraukti į istoriją, kurio herojus yra jis pats.
Psichologė I. Kirkilė antrina, jog vaikai skaitydami apie save, yra labiau suintriguoti ir nori sužinoti, kaip pasibaigs jų istorija bei kas vėliau nutiks kitoje.
„Tokio tipo knygos gali padėti vaikui jaustis ypatingam ir svarbiam. Personalizuotos pasakos gali būti pritaikytos vaiko amžiui, atliepti vaiko turimus pomėgius, būti orientuotos į vaiko patiriamus iššūkius ir tų sunkumų išsprendimą. Žinoma, personalizuotos pasakos neturėtų būti vienintelis pasakų šaltinis. Vaikams reikia skaityti ir tradicines pasakas, kurios skatintų jų vaizduotę, formuotų bendrąsias vertybes. Personalizuotos pasakos gali būti papildomas elementas skaitymo procese, kuris gali padėti jūsų vaikams pasijusti ypatingiems“, – apibendrino pašnekovė.
