„O, dieve! O, dieve! OK“, – sušuko „Aikštės“ režisierius Rubenas Ostlundas, užšokęs ant scenos atsiimti prestižinės „Auksinės palmės šakelės“, retai tenkančios komedijai.
Švedų režisieriaus reakcija pralinksmino žiūrovus.
Šis žiuri pasirinkimas daugeliui buvo netikėtas – dauguma lažybų organizatorių „Aikštės“ net nelaikė favoritu.
Nuotaikinga „Aikštė“, taip pat išjuokianti perdėtą politinį korektiškumą, sulaukė palankių vertinimų, bet jo režisierius akivaizdžiai nesitikėjo pelnyti aukščiausio apdovanojimo.
2014 metais R.Ostlundas laimėjo Kanų festivalio žiuri prizą naujų talentų programoje „Ypatingasis žvilgsnis“, už filmą „Nenugalima jėga“.
„Aikštėje“ pagrindinius vaidmenis sukūrė Dominicas Westas, Elisabeth Moss ir Claesas Bangas.
C. Bangas suvaidino meno muziejaus kuratorių, įrengusį instaliaciją „Aikštė“, kviečiančią praeivius altruistiniams darbams.
Tačiau dėl savo neapdairios reakcijos į telefono vagystę šis gerbiamas dviejų vaikų tėvas įtraukiamas į gėdingas situacijas. Rami jo gyvenimo ir muziejaus pusiausvyra ima irti.
Filmo satyros ir moralinių dilemų nagrinėjimo kulminacija buvo tarp labiausiai į akį krintančių festivalio scenų. Gorilą vaizduojantis raumeningas vyras sužlugdo iškilmingą muziejaus vakarienę: jis urzgia, apuosto svečius ir tempia vieną moterį už plaukų.
Kanų kino festivalio vertinimo komisijos pirmininkas, ispanų kino kūrėjas Pedro Almodovaras, gyrė filmą už politinio korektiškumo „diktatūros“ nagrinėjimą ir į jos spąstus pakliuvusių žmonių vaizdavimą.
„Dėl to jų gyvenimas primena pragarą“, – sakė P.Almodovaras.
„Tai sumanu. Tai sąmojinga. Tai linksma. Jis nagrinėja tokius svarbius klausimus“, – sakė prancūzų aktorė ir režisierė Agnes Jaoui, dirbusi vertinimo komisijoje, kurioje taip pat buvo amerikiečiai Willas Smithas ir Jessica Chastain.
Moteriška perspektyva
Tuo tarpu S.Coppola sekmadienį pelnė 70-ojo Kanų kino festivalio geriausios režisierės titulą už Dono Siegelio 1971-metų filmo „Sužavėtosios“ naują versiją, kurioje vaidmenis atliko daug žvaigždžių.
Šioje JAV pilietinio karo dramoje pasakojama apie Sąjungos karį, besislepiantį mergaičių mokykloje JAV pietuose. Perdirbinyje, kuris yra papasakotas labiau iš moteriškos pozicijos ir kuris vadinamas feministiškiausiu S.Coppolos darbu, vaidina Nicole Kidman ir Kirsten Dunst. Sužeistą karį suvaidino Colinas Farrellas.
S.Coppola buvo tarp trijų moterų, kurios šiemet varžėsi dėl „Auksinės palmės šakelės“. Iš viso konkursinėje programoje buvo 19 filmų. Pirmoji ir iki šiol vienintelė moteris, laimėjusi Kanų geriausio režisieriaus apdovanojimą, buvo sovietų režisierė Julija Solnceva. 1989 metais mirusi kino kūrėja ir aktorė šį apdovanojimą gavo 1961-aisias.
Neužmiršti
Diane Kruger buvo paskelbta geriausia Kanų kino festivalio aktore, o Joaquinas Phoenixas – geriausiu aktoriumi. Vokietijoje gimusi Holivudo žvaigždė D.Kruger buvo pagerbta už motinos vokietės, per neonacių išpuolį praradusios sutuoktinį turką ir sūnų, vaidmenį filme „Iš niekur“. Filmu užsimenama apie virtinę realių nužudymų, kurie prieš šešerius metus sukrėtė Vokietiją paaiškėjus, kad policija daugiau laiko skyrė aiškindamasi galimus nužudytų migrantų ryšius su nusikalstamumu, o ne analizuodama iškalbingus ženklus, bylojusius apie kraštutinių dešiniųjų sąmokslą.
Priimdama apdovanojimą D.Kruger sakė esanti „perpildyta emocijų“. Ji padėkojo filmo režisieriui – turkų kilmės vokiečiui Fatihui Akinui – ir vadino jį savo broliu.
„Negaliu priimti šio apdovanojimo negalvodama apie žmones, kuriuos kada nors paveikė terorizmo aktai ir kurie, praradę viską, bando surinkti šukes ir gyventi toliau, – sakė aktorė. – Prašom žinoti, kad nesate užmiršti.“
JAV kino žvaigždė J.Phoenixas buvo pagerbtas už psichologinę traumą patyrusio karo veterano ir samdomo žudiko, bandančio išgelbėti paauglę nuo prostitucijos tinklo, vaidmenį Lynne Ramsay (Lin Ramsi) trileryje „Iš tiesų tavęs niekuomet čia nebuvo“. Šis prisiekęs vegetaras atsiprašė, kad per didžiausio pasaulyje kino festivalio ceremoniją avi sportinius batelius, ir sakė, kad prizas buvo „visiškai netikėtas“.
„Netflix“ pralaimėjo Didįjį žiuri prizą, kuriuo pagerbiamas koks nors geras filmas, negavęs „Auksinės palmės šakelės“, šiemet pelnė prancūzų drama apie AIDS aktyvistus „120 dūžių per minutę“.
Marokiečių kilmės prancūzo Robino Campillo, kuris yra 2008 metų „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusios juostos „Klasė“ scenarijaus bendraautorius, režisuotas filmas pasakoja apie Paryžiaus aktyvistų grupę „ACT UP“, veikusią per 10-ojo dešimtmečio AIDS krizę.
Dokumentinės dramos stilius ir besiskleidžiančios gėjų bendruomenės vienybės dvasia pelnė filmui vienas geriausių festivalio recenzijų. Žurnalas „Vanity Fair“ jį pavadino „nauja gėjų klasika“, o P.Almodovaras pasakė: „Man labai patiko šis filmas.“
Vertinimo komisija festivalio 70-mečio proga taip pat įteikė specialųjį prizą N.Kidman. Australų aktorės ceremonijoje nebuvo, bet ji atsiuntė vaizdo žinutę iš Našvilio, kurioje sakė, jog yra „smarkiai susikrimtusi“, kad nedalyvauja.
Situaciją gelbėjo komisijos narys W.Smithas, kuris apsimetė N.Kidman. Jis neva apsiašarojo ir užsikirsdamas prancūziškai pasakė: „Merci beaucoup madames et monsieurs“ (Labai ačiū, ponios ir ponai).
Be apdovanojimų liko pirmieji į „Auksinę palmės šakelę“ pretendavę srautinio siuntimo milžinės „Netflix“ filmai : Bong Joon-ho „Okja“ ir Noah Baumbacho „The Meyerowitz Stories“.
P.Almodovaras iš pat pradžių pareiškė nenorintis, kad „Auksinė palmės šakelė“ atitektų filmui, nerodomam didžiajame ekrane. „Netflix“ filmų įtraukimas į konkursinę programą išprovokavo prancūzų filmų platintojų protestus ir paskatino Kanų festivalį nuo kitų metų reikalauti, kad atrenkami filmai turi būti išleisti kino teatruose Prancūzijoje.
Tokie pakeitimai ateityje iš esmės galėtų reikšti draudimą „Netflix“ dalyvauti.
