Apie tai, kur dingo Šimonytės iškelti standartai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Mantas Martišius ir žurnalistas, redaktorius, humanitarinių mokslų daktaras Virgis Valentinavičius.
Premjerė kadencijos pradžioje aiškiai pasakė, kad reputacinės dėmės nebus toleruojamos, tie žodžiai gana keistai skamba šiame kontekste, kai mes diskutuojame apie Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Pone Valentinavičiau, šis pavyzdys rodo kažkokius neatitikimus, ar nelabai?
V. Valentinavičius: Man nerodo. Aš manau, kad I. Šimonytė yra visiškai teisi gindama savo ministrę šitoje konkrečioje situacijoje. Tas nuodėmes, kurias neva darė J. Šiugždinienė, daro keli tūkst. savivaldybių tarybų nariai. Vienetus nedariusių galima rasti, bet kur kas lengviau rasti tuos, kurie darė tą patį ir kurių yra absoliuti dauguma.
Tai yra savivaldybėse įsišaknijusi praktika ir šiuo metu iš tūkstančių žmonių išskirta viena moteris, kuri, atsitiko taip, kad tapo ministrė. Nuodėmės, kurias pateikė Andrius Tapinas yra prielaidų lygmenyje. Mano galva, J. Šiugždinienės tariamos nuodėmės yra nepalyginamos su S. Skvernelio, kuris dabar ugningai reikalauja apkaltos. Tai nėra kelio sau asfaltavimas už dešimtis tūkst. eurų, tai nėra savo žmonos įdarbinimas valstybės kliento įmonėje. Aš manau, kad toks interesų konfliktas yra daug rimtesnis.
S. Skvernelis paniekinamai priminė Jaroslavo Narkevičiaus kotletukus, mano galva, kotletukų skandalas buvo žymiai rimtesnis, kadangi tuo metu politikas užėmė rimtesnę poziciją. Šiuo metu nagrinėjame neįrodytą padidintą benzino vartojimą, kuris įvyko kažin kada.
Pone Martišiau, kaip jūs žvelgiate į šią situaciją, nes keista sakyti, kad, jeigu visi eikvojo pinigus, tai vienas išeikvojimas nereikšmingas?
M. Martišius: Klausydamas kolegos prisiminiau vieną propagandos taktiką, vataboutizmą, nes tema nuo to, kaip savivaldybių tarybių nariai panaudoja pinigus perėjo prie kalbėjimo apie kitus politikus, Skvernelį, Narkevičių. Norima kalbėti apie viską tik ne apie dabartinę situaciją. Dažnai politikai, ir I. Šimonytei tai taip pat nėra svetima, prieš rinkimus pasako viena, o po jų pamiršta arba bandoma sakyti, kad priešrinkiminiai pažadai neatitinka kažkokių susidariusių sąlygų. <...>
Pažadai yra labai gerai parduodami. Deja, ne visada pavyksta jų laikytis, o kai nepavyksta bandoma įrodyti, kad vis dėlto viskas buvo gerai.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
