Mokslininkai piktinasi, kad Lietuvoje neatliekami viruso genomo tyrimai: netikrinamos audinių fermos ir ten dirbantys žmonės. Maža to, aiškėja, kad koronavirusu gali užsikrėsti ne tik audinės, bet ir šeškai ar net katinai, o vėliau šiuose gyvūnuose virusas gali ir mutuoti.
Milijonus audinių dėl mutavusio koronaviruso naikinančiose Danijos fermose dirba ir daug lietuvių. Skelbiama, kad koronavirusas į fermas pateko per žmogų, o peršokęs į audinių organizmą prisitaikė ir mutavo. Lietuviams kyla nerimas, ar mutavęs koronavirusas kartu su fermose darbo netekusiais ar kitais tikslais grįžtančiais emigrantais neatkeliaus ir į mūsų šalį.
„Audinių ūkiuose įdarbinti ne dešimtys, o šimtai lietuvių. Šitas verslas yra labai populiarus tarp lietuvių daugelį metų, yra susidaręs savotiškas monopolis. Tikrai mes kalbame apie šimtus tautiečių, kurie šiuo metu lieka be darbo ir kurie aišku grįš į tėviškę“, – sako Lietuvių bendrijos Danijoje pirmininkė Inga Merkytė.
Sunerimę ir mokslininkai. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, Danijos pavyzdys yra itin grėsmingas, mat baiminamasi, kad mutavęs virusas gali sukelti naują koronaviruso protrūkį tarp žmonių. O prieš naująjį virusą bevaisė bus ir šiuo metu kuriama vakcina.
„Kalbama apie tai, kad sumažėtų tas vakcinos efektyvumas ir tai buvo patikrinta su tuo viruso variantu, kuris pakitęs. Paėmus kraujo serumą iš persirgusių žmonių buvo nustatyta, kad tie antikūnai, kurie susidarę prieš anksčiau plitusius, tai tie antikūnai yra mažiau efektyvūs. Štai dėl to, toks didelis susirūpinimas“, – pasakoja imunologė Aurelija Žvirblienė.
Pasak profesorės, danai pastebėjo mutavusį koronavirusą audinėse, mat jie nuolatos atlieka jų šalyje cirkuliuojančio viruso genomo tyrimus. Lietuvoje tokių tyrimų niekas nefinansuoja, jie nevvykdomi – dėl to netikrinamos nei audinių fermos, nei žmonės, kurie jose dirba. Maža to, mokslininkės teigimu, virusas mutuoti gali ne tik audinėse, bet ir kituose gyvūnuose.
„Pavyzdžiui, šunys labai retai užsikrečia tuo virusu, kiaulės atrodo, kad neužsikrečia. Užsikrečia audinės, šeškai, taip pat katinių šeimos gyvūnai – katės gali užsikrėsti arba netgi tigrai buvo užsikrėtę zoologijos sode“, – teigia A. Žvirblienė.
Lietuvoje veterinarijos tarnyba kol kas tik stebi situaciją šalies kailinių žvėrelių ūkiuose, bet speialių tyrimų nedaro – ragina ūkininkus patiems pranešti apie galimą užkratą.
„Jei ūkyje būtų teigiami Covid-19 atvejai audinių ūkiuose, pradžioje būtų naikinami užsikrėtę narveliuose laikomi gyvūnai, po to besiribojantys gyvūnai“, – kalbėjo Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.
„Labai yra teisingas požiūris, kad visa audinių ferma yra sunaikinama. Čia irgi sulaukiu kalusimų, gal čia gaila tų žvėrelių, bet čia yra rimtas dalykas ir tą židinį būtina kuo skubiau lokalizuoti“, – sako A. Žvirblienė.
Jei gyvūnai pradėtų karščiuoti, atsirastų kvėpavimo ir virškinimo sutrikimai, žvėreliai nugaištų, ūkių savininkai nedelsiant privalo informuoti veterinarijos tarnybą. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija tikina, kad Danijoje mutavęs koronavirusas kelia nerimą ir šalies verslininkams.
„Jeigu matome kokius nors požymius, kad yra kažkas pasikeitę – ėdamumas ar padidintas kritimas tuomet turime reaguot, informuoti veterinarijos tarnybą. Jie atvyktų imti mėginius, darytų tyrimus“, – pasakoja žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.
Veterinarijos tarnyba jau skelbia – laikinai į Lietuvą draudžiama įsivežti audines iš tų šalių, kuriose kailinių žvėrelių ūkiuose nustatytas Covid19. Tuo tarpu žemės ūkio ministerija žvėrelių augintojus ramina, kad drastiškų veiksmų nesiims ir žvėrelių nenaikins.
O štai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga turi apsispręsti dėl 14 dienų izoliacijos žmonėms, kurie atvyksta iš Danijos ir kitų šalių – Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, švedijos – kuriose užfiksuotas mutavęs koronavirusas audinių fermose.
„Variantas yra visų, kurie atvyksta iš tų šalių, kur yra protrūkiai, susiję su kailinių žvėrelių auginimo fermomis, nustatyti prievolę atvykti su neigiamu testu. Kitas variantas – reikalauti 14 dienų izoliacijos“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu 71 augintojas laiko apie 2 milijonus audinių.
