Nemokamų pietų ir maisto davinių Vilniuje esančiame socialinės pagalbos centre žmonės tebeeina būriais, kaip ir per griežtąjį karantiną. Daugybė pensinio amžiaus žmonių, kurie, ypač vieniši, Lietuvoje skaudžiausiai išgyvena pandemiją ir skurdą.
„Man niekas nepadidino pensijos. Buvo 260 eurų, tokia ir yra“, – sako gyventojas.
„Stažo aš neturiu, pensija 142 eurai“, – teigia kitas.
„Kur tik nueisi, viskas brangu, sunku pragyventi“, – sako gyventojas.
Nors pandeminiai 2020 metai daugybei lietuvių buvo itin sunkūs, statistikai suskaičiavo, kad skurstančiųjų pernai Lietuvoje sumažėjo. Nors skurdą kentėjo penktadalis lietuvių, tai yra apie pusė milijono, jų esą buvo 1 procentu mažiau nei 2019-aisiais. Beje, skurstančiu valdžia laiko tą, kas per mėnesį turi išgyventi iš mažiau kaip 485 eurų.
Statistikos departamento atstovė Inga Masiulaitytė-Šukevič teigia: „Labiausiai skurdo vieniši asmenys, kurie vyresni nei 65 metų, šeimos, vienišos motinos, tėvai su vaikais.“
Valdininkai aiškina, kad apie 5 tūkstančiai lietuvių ištrūko iš skurdo pančių, mat gavo didesnes pensijas, pašalpas, 200 eurų pandemines ir kitokias išmokas.
„Daug priemonių įvairių, kuriomis buvo siekiama išsaugoti darbo vietas, atskiroms gyventojų grupėms išmokos vienkartinės ir nevienkartinės. Tai leido stabilizuoti padėtį“, – sako ministerijos atstovė Vitalija Gabnytė.
Yra tokių, kurie per mėnesį turi išgyvena už mažiau nei 260 eurų
Absoliučiame skurde pernai gyveno apie 100 tūkstančių lietuvių, tačiau, anot statistikų, tai beveik trečdaliu mažiau nei užpernai. Absoliučiai skurstančiais valdžia laiko tuos, kas per mėnesį mėgina išgyventi turėdami mažiau nei 260 eurų. Tačiau skurstančiųjų padėtį stebintys nevyriausybininkai sako, kad džiaugtis tokiais skaičiais nevertėtų.
Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigia: „Pinigų buvo įlieta, priemonės buvo taikomos, kartu sudėjus gaunasi, kad statistikoje atsispindi. Bet nereiškia, kad žmonės, kurių pajamos per mėnesį 200 eurų, lobsta ir gerai gyvena.“
Tebesitęsiant pandemijai, Lietuvos ūkis ir šalies bendrasis produktas toliau auga, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas konstatuoja, kad užkilus kainoms, dauguma šalies gyventojų nei didesnių pensijų, nei atlyginimų nespėja pajusti.
„Augimas nemaža dalimi grįstas kainų augimu. Tai nėra geras signalas. Mes kaip pelė sukamės tame pačiame rate vietoje. Atrodo, kad bėgame į priekį, bet mūsų išaugusias pajamas vis sparčiau suvalgo kylanti infliacija“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pandemija toliau drastiškai šluoja Lietuvos gyventojų gyvybes. Šiemet per šešis mėnesius mirė beveik 24 tūkst. gyventojų, o gimė perpus mažiau. Tad vos per pusmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo apie 12 tūkstančių.
„Netekome nemažo miestelio gyventojų, tokio kaip Druskininkai. Mirtingumas didėjo, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, apie 17 proc., gimstamumas mažėja“, – sako I. Masiulaitytė-Šukevič.
Migracija Lietuvos gyventojų skaičiaus šiemet nepasikeitė. Neskaičiuojant iš Baltarusijos plūstančių nelegalų nuo sausio iki liepos į šalį atvyko ir išvyko maždaug po 18,5 tūkst., o pusė atvykusiųjų – tai grįžę į tėvynę lietuviai.
