Tai, ką kalba ministerija, vystytojams nė motais. Jie tvirtina, kad už laukimą pirkėjai turės susimokėti. Tuo metu teisininkai įžvelgia ir kitą problemą – ką daryti tiems, kurie sutartis sudarė šiemet, o būstą baigs statyti tik kitąmet?
Tautvydas su žmona ką tik atsikėlė į naujai pastatytą daugiabučių kvartalą. Ten dar vyksta statybos, tačiau Tautvydas džiaugiasi, kad pagaliau šeima turės nuosavus namus. Mat, kol būstą pastatė, Tautvydui su žmona teko laukti ne vienerius metus.
„2019 metų vasarą pasirašėm rezervacines sutartis, o įsikėlėm va jau 2023 metais. Tai išėjo virš trijų metų, trys su puse metų“, – sako vilnietis Tautvydas Pipiras.
Beveik ketverius metus Tautvydas laukė galimybės įsikelti į naujai statomą kvartalą. Tačiau nuo kitų metų naujakuriams laukimas gali prailgti. Kitąmet pagal įstatymą vystytojas galės parduoti tik visiškai baigtą daugiabutį. Kai šiuo metu gauti notaro antspaudą pakanka ir 85 procentų baigtumo.
Ministerija siekia, jog naujakuriai sumokėtų pinigus tik tada, kai namas bus visiškai baigtas.
„Žmonėms nesikeičia niekas. Tik saugumo garantijos, kad jie nusipirks butą ir galės juo, pabaigę įsirengti, padarę darbus taip, kaip jie nori, iškart žinos, kad jie gali butu naudotis“, – aiškina aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Tiesa, ministerija pateikia paaiškinimą. Kad iki šiol žmogus investuoja ne į savo būstą, o finansuoja statytoją, kad šis pabaigtų darbus.
„Investicija į statybą. Ir šiuo atveju galima suprasti vystytojų keliamus klausimus ir nepasitenkinimą, nes jie iš tų gautų iš žmonių pinigų finansuodavo likusią statybą“, – sako D. Veličkaitė-Matusevičė.
Tačiau tai, kas aišku ministerijai, nelabai aišku tiems, kas tuos namus stato.
„Yra neaiškumas, kas tai per naujas įstatymas ir koks tikslas to įstatymo, ir kaip jį interpretuoti“, – teigia „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.
Aišku tik tai, kad didžiausią poveikį pajus tie, kurie daro tik dalinę apdailą. O tokių vystytojų yra dauguma. Vis dėlto kiekvienas vystytojas 100 procentų pastato baigtumą suvokia savaip. Pavyzdžiui, Tautvydo šeima dalinės apdailos būstą gavo jau su išvedžiota elektra ir ventiliacija.
„Įėjo ir tam tikra dalis elektros sistemų, pertvaros, rekuperacinė sistema. O visą kitą mes pradėjome patys įrenginėti“, – kalba Tautvydas.
Trumpai tariant, vienuose būstuose dalinė apdaila gali reikšti neįrengtą būstą, tačiau su pertvaromis, rekuperacinėmis sistemomis. Kituose – to apskritai gali ir nebūti. Ir iki šiol tai laikoma tapačiais dalykais.
„Tai čia turbūt reikės pridėti palangę, kriauklę, klozetą, tai čia nėra tiek dideli kaštai, kad mes verstume aukštyn kojomis sutartį“, – sako M. Žibūda.
Tačiau, ką konkrečiai vystytojas turi dar padaryti ministerija taip ir nepaaiškina.
„Viso pastato statyba baigta. Tai reiškia baigta fiziškai ir įforminta juridiškai“, – aiškina D. Veličkaitė-Matusevičė.
Ministerija kalba tik apie tai, jog vystytojas privalo atlikti tuos darbus, kurių pats žmogus nepadarytų. Teisininkų teigimu, tai gali būti ir laiptinės, liftai, visi sanitariniai mazgai, durys.
„Tai galbūt tik prasitęs tas rezervacinės sutarties laikotarpis kelis mėnesius“, – svarsto Tautvydas.
„Tai du mėnesiai dar gali būti normalu. O šeši mėnesiai tiek mums, tiek pirkėjui yra skausminga“, – kalba M. Žibūda.
Ministerija sutinka, kad būsto perdavimas gali užtrukti. Tačiau nemato tame didelės problemos.
Pasak vystytojų, po šešių papildomų mėnesių vis dar įrenginėjant namą būsto kaina jau gali būti kita.
„Nes tiesiog mums reikia palūkanas mokėti, nes tai yra reikšmingi atidėjimai“, – teigia M. Žibūda.
Savo ruožtu, ministerija pasiūlė vystytojams geriau paieškoti finansų savo kišenėje.
„Na, aš galbūt taip atsakyčiau, labai brangiai kainuoja tie atvejai, kai vystytojas bankrutuoja arba nepabaigia statybos dėl tų pačių priežasčių ir gyventojų reikalauja papildomų pinigų baigimo darbams, nors gyventojas už juos sumokėjęs“, – tvirtina D. Veličkaitė-Matusevičė.
O dar daugiau klausimų kyla, kaip bus vertinamos sutartys sudarytos šiais metais, nors būstas bus baigtas statyti tik kitąmet. Tuomet, kai įsigalioja įstatymas.
O teisininkams atrodo kitaip. Pirkėjams su vystytoju reikia nuspręsti, kada tiksliai ketina sudaryti notarinę sutartį. Pasak teisininkų, jei rezervacija padaryta šiais metais ir vystytojas nebaigia statyti būsto dar šiemet, nesvarbu – kitais metais pirkėjams galios ir kiti įstatymai: „Notaras netvirtins tokios sutarties, jei nėra 100 baigtumo.“
Teisininko teigimu, įstatymas skylėtas ir jame neparašyta, kaip spręsti tokius atvejus.
„Ateis sausio antrą kažkas formintis sutarties notaras jos negalėtų tvirtinti, o tiesiog pasakytų – užbaikite daugiabučio bendrus objektus. Ir lygiai tą patį padarykite po tam tikro laiko“, – teigia statybų teisės ekspertas Sigitas Mickus.
Vystytojai jau perspėjo, kad dėl to kils ir būsto kainos. Todėl rekomenduoja ministerijai dar kartą peržiūrėti įstatymą. O dabar sprendimas esą tik vienas.
„Tai yra pasakyti, kai tai galios tik tiems, kas sudarė sutartis po įstatymo įsigaliojimo termino šiems sandoriams“, – sako S. Mickus.
Ministerija kol kas įstatymo peržiūrėti neketina – esą dabar tokio poreikio nėra.
